Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G., J. G. ir E. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjai R. G., J. G. ir E. D. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties priėmė savo sutuoktinės E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti bei J. G. ir E. D. atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos E. B. palikimui priimti. Pareiškėjai nurodė, kad po sutuoktinės E. B. mirties V. B. liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir saugojo šį butą kaip savo. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik V. B., E. B. vaikai J. G. ir E. D. nežinojo, kad jie gali paveldėti mirusios mamos E. B. kokias nors turtines teises, todėl palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie jos palikimo priėmimą nepadavė, o aplinkybę, kad E. B. turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, sužinojo tik 2019 m. birželio 11 d., kai Šiaulių miesto 4-ame notarų biure buvo skelbiamas (duomenys neskelbtini) mirusio E. B. sutuoktinio V. B. testamentas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2012 m. spalio 19 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 696569 patvirtina, kad E. B. mirė (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 5 d. išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 19-6649970 patvirtina, kad o V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį V. B., kaip E. B. pergyvenęs sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų buvo). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1991 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu V. B., būdamas santuokoje su E. B., įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Todėl šis nekilojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjai nurodė, kad, nors po palikėjos mirties V. B. palikimo nepriėmė paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

9. Kaip minėta, E. B. ir V. B. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjos E. B. palikimą sudarė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad po E. B. mirties V. B. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. po sutuoktinės mirties V. B. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, valdė palikėjos turtą kaip savo, mokėjo mokesčius, butą prižiūrėjo. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės N. M. 2019 m. birželio 12 d. liudijime nurodyta, kad E. B. paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2019 m. birželio 12 d., nėra. V. B. 2015 m. vasario 11 d. testamentu, patvirtintu Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 1-1552, butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko J. G. ir R. G.. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad V. B. priėmė palikėjos savo sutuoktinės E. B. palikimą, faktiškai parėdamas jį valdyti.

13. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B. priėmė palikėjos savo sutuoktinės E. B. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjai J. G. ir E. D., kaip E. B. vaikai, yra pirmos eilės palikėjos E. B. įpėdiniai pagal įstatymą.

15. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai J. G. ir E. D. yra praleidę trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).

16. Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad nežinojo, kad jų motina E. B. turėjo nuosavybės teises į butą, sąžiningai klydo, kad nuosavybės teisė į butą priklauso tik V. B.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą buvo registruota tik V. B. vardu. Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybę, jog E. B. turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, sužinojo tik 2019 m. birželio 11 d., kai Šiaulių miesto 4-ame notarų biure buvo skelbiamas (duomenys neskelbtini) mirusio E. B. sutuoktinio V. B. testamentas. Kaip minėta, E. B. palikimo dalis, kurios nepriėmė ją pergyvenęs sutuoktinis, nėra priimta.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjai sąžiningo suklydimo nesiėmė teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo iš karto po E. B. mirties per įstatyme nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jų elgesys rodo, kad, jie, kaip E. B. pirmos eilės įpėdiniai, sužinoję apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), E. B. ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nedelsdami kreipėsi į teismą su pareiškimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymą paveldimą, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

19. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams J. G. ir E. D. atnaujinti palikimo, atsiradusio po motinos E. B. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

20. Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,30 Eur ir, jas padalinus trims pareiškėjams, kiekvienam pareiškėjui tenkanti dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl šios išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448, 576–578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti pareiškėjams J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.