- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-881-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02450-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties atmesti antstolio pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė K. P. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. P. dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Atsakovas D. P. atsiliepime su atsakovės siūloma bendravimo tvarka nesutiko, ir prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimant jį iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienio vakare 16.30-20 val. ir grąžinant ieškovei iki sekmadienio 20 val.; vieną savaitės darbo dieną (pasirinktinai pirmadienį arba trečiadienį), pasiimant vaiką iš ieškovės 17 val. ir grąžinant iki 20 val. atgal; lyginiais metais atsakovas su sūnumi praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, pirmą Naujųjų metų dieną, antrą dieną po vaiko gimimo dienos, t.y. kovo 19 d., Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną birželio 3 d. jis praleidžia su tėvu nuo 11 val., jei tai išeiginė diena ir nuo 17 val., jei tai darbo diena, iki 20 val.; nelyginiais metais – Šv. Kūčių, Šv. Velykų, Naujųjų metų dieną nuo 11 val. iki 20 val.; vaiko mokymosi atostogų metu tėvas su sūnumi praleidžia antrą pusę visų atostogų laiko, atsakovo gyvenamojoje vietoje. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovo D. P. prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-124-804/2015 dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.
Šalies argumentai
Antstolis Darius Jonaitis 2016 m. sausio 4 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti 2015 m. lapkričio 3 d. priimto vykdyti vykdomojo rašto vykdymo tvarką, t.y., ar atostogų metu vaikui būnant su ieškove, atsakovas turi teisę vieną darbo dieną, pasirinktinai pirmadienį arba trečiadienį, bei kas antrą savaitgalį bendrauti su vaiku. Taip pat, ar lyginiais metais atsakovas turi teisę su vaiku praleisti pirmąją Naujųjų metų dieną, o nelyginiais metais Naujųjų metų dieną, kuri taip pat yra sausio 1 d.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad iš antstolio pareiškime suformuluotų reikalavimų turinio darytina išvada, jog prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus, kuriuos antstoliui raštu yra uždavęs atsakovas D. P.. Todėl teismas sprendė, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją ,tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Tuo tarpu, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs, su sprendimo vykdymu susiję veiksmai, ir kaip turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Kita vertus, atsakovas D. P., siekdamas sužinoti savo veiksmų galimybes bei jų galimas pasekmes, turi teisę kreiptis į teisininkus konsultacijos, o, neturėdamas tam lėšų – turi teisę kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas šalių nekonsultuoja ir, oficialiai pabaigęs bylą bei paskelbęs jos baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Atskirojo skundo argumentai
Antstolis Darius Jonaitis atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir antstolio pareiškimą išnagrinėti iš esmės, išaiškinant Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad, vykdant 2015 m. lapkričio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą, iškilo vykdymo tvarkos klausimas, kadangi teismas nenustatė, kaip turėtų būti vykdomas vykdomasis dokumentas. Konkrečiai, ar pirmą atostogų pusę sūnui būnant su mama, atsakovas turi teisę kiekvienos savaitės vieną darbo dieną pasirinktinai arba pagal galimybes pirmadienį arba trečiadienį pasiimti sūnų iš ieškovės 17 val. ir grąžinti jį 20 val. į gyvenamąją vietą; ar atsakovas turi teisę penktadienio vakare 16.30-20 val. pasiimti sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką motinai iki sekmadienio 20 val., jei minėtų atostogų metu būtų atakovo buvimo su vaiku savaitgalis. Anstolis teigia, kad teismas, nustatydamas bendravimo per atostogas tvarką, neišskyrė, ar atostogų metu galioja kitos nustatytos dienos, kai tėvas turi teisę pasiimti vaiką. Taip pat vykdomajame rašte nurodyta, jog lyginiais metais atsakovas turi teisę praleisti su vaiku pirmą Naujų metų dieną, o nelyginiais metais – Naujų metų dieną ir anstolis pats neturi teisės nuspręsti, ar tai yra ta pati sausio 1 d. Atsižvelgiant į CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslą – pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei LAT teismo formuojamą praktiką, taikant šią teisės normą, turėtų būti sudaroma galimybė anstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Be to kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Antstolis gali prašyti išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką ir/ar teisės normą tuo atveju, jei tai iš tikrųjų neaišku ir tai trukdo antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, o ne tada, kai jam faktiškai žinoma, kaip jis turėtų elgtis, tačiau savo elgesio modelį papildomai siekiama patvirtinti teismo išaiškinimu.
Nagrinėjamu atveju iš antstolio pareiškimo teismui matyti, kad jis prašo atsakyti į konkrečius klausimus, kurie jam kyla vykdant teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos. Tačiau, susipažinus su nagrinėjama civiline byla, joje priimto teismo sprendimo turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr.N2-124-804/2015, tiek Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas yra pakankamai aiškūs, nurodantys nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su tėvu, todėl šiuos procesinius dokumentus išaiškinti teismas neturi jokio pagrindo.
Pažymėtina, jog teismas patvirtino iš esmės būtent tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokios ieškiniu prašė ieškovė. Ši tvarka iš esmės yra konkreti ir aiški, tuo tarpu atsakovo keliamos abejonės ar neaiškumai, vertintini kaip nesutikimas su nustatyta tvarka. Tokiu atveju kyla klausimas dėl nustatytos tvarkos pakeitimo arba patikslinimo, bet ne dėl jos išaiškinimo, nes teismas, aiškindamas nustatytą tvarką (priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą), negali jos modifikuoti.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 290-291 straipsniais, 589 straipsniu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11d. nutartį palikti nepakeistą.