Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Dastikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 11 val. D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 20 val. kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, trečiadienį, D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. 17 vai. ir grąžina sūnų motinai 20 vai. jos gyvenamojoje vietoje.lyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. antrą Šv. Kalėdų, antrą Šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, o taip pat antrą dieną po vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, birželio 3 d. jis praleidžia su tėvu nuo 11 val., jei tai išeiginė diena, ir nuo 17 val, jei tai darbo diena, iki 20 val.,nelyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. Šv.Kūčių, Velykų, Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 20 val.sūnaus A. P. mokymosi metu, per visas atostogas, antrą pusę visų atostogų laiko sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. jo gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo D. P. santuoka buvo nutraukta Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu, ištuoka įregistruota Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 54. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Tačiau atsakovas neduoda jai ramybės ir po santuokos nutraukimo - trukdo telefono skambučiais, grasina susidorojimu, keikia necenzūriniais žodžiais, tokių skambučių būna keliasdešimt per dieną, rašo SMS, grasina vaiko atėmimu ir pan. Ieškovė duoda telefonu pašnekėti su tėvu sūnui, tačiau pastaruoju metu pastebėjo, kad sūnus pasidarė neramus, pradėjo kažko bijoti, prašo nepalikti jo vieno, tačiau bijo jai pasakyti, kas jį neramina. Atsakovas ignoruodamas tiek sūnaus, tiek ieškovės interesus, nepaisydamas, ar sūnus tuo metu lanko užsiėmimus ar yra kitaip užsiėmęs, įsakmiai reikalauja, kad ieškovė vaiką duotų bet kuriuo metu. Ieškovei pasiūlius atsakovui paimti sūnų savaitei, tuo laiku juo rūpintis, ruošti pamokas, rūpintis jo mokymosi reikmenimis, drabužiais, higiena, išleisti į mokyklą ir pasiimti jį iš mokyklos, atsakovas siūlymo atsisakė, tačiau yra linkęs imti sūnų nors ir kasdien, bet trumpam laiko tarpui, atitraukiant sūnų nuo užsiėmimų. Ieškovė nenori, kad sūnus būtų tampomas iš vienos vietos į kitą be jokios tvarkos, o geruoju su atsakovu susitarti dėl bendravimo tvarkos neįmanoma, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Mano, kad bendravimas turi būti konkretus, kad atsakovas žinotų, kada jis gali pasiimti vaiką ir kada grąžinti, kad bendravimas su vaiku būtų iš anksto žinomas, ir ieškovė galėtų vaiką paruošti, kad nebūtų iš atsakovo pusės vien tik jo pageidavimai duoti vaiką jam tuoj pat, kai jis to užsimano. Ieškovė niekada nedraudė ir nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau pageidauja bendravimo tvarkos, kurios su atsakovu be teismo nepavyko pasiekti.

Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pažymėjo, kad supranta, kad teismui nustačius konkretų laiką, t. y. tikslią valandą nuo kurios tėvas galėtų bendrauti su sūnumi, sunku būtų laikytis tokios tvarkos, nes gyvenime atsitinka įvairių situacijų, todėl sutinka, kad teismas nustatytų, bendravimą konkrečiomis savaitės dienomis nenustatant valandų.

Atsakovas D. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nesutiko. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad jokio smurto ideologinio ar (ir) psichologinio prieš ieškovę - buvusią žmoną niekada nevartojo, tai tik jos pačios išsigalvojimai, kad melagingai apšmeižti jį. Niekada įkyriai jai neskambino ir negrasino jokiu susidorojimu nei fiziniu, nei psichologiniu, jokių grasinančių SMS taip pat jai nerašinėjo. Dėl nepagrįsto šmeižto jo atžvilgiu su pareiškimu kreipėsi į Elektrėnų PK. Kadangi ieškovė jam neleidžia susitikti ir bendrauti su sūnumi, todėl dėl šio fakto su pareiškimu kreipėsi ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nesutinka ir su tuo, jog kažkada (neva) ieškovė siūlė pasiimti sūnų savaitei, o jis atsisakė, tai melas. Niekada netrukdo sūnui A. P. ruošti pamokų ir neatitraukia jo nuo jokių užsiėmimų - priešingai, sūnui padeda visapusiškai tobulėti, norėtų praplėsti jo akiratį, išvežti jį kur nors į pilis, muziejus, parodas ir kt., tačiau neturi tam galimybės, nes ieškovė visiškai ignoruoja atsakovą, nors šis jai moka (uzufrukto teise) kas mėnesį po 500 Lt vaiko išlaikymui. Atsakovas pabrėžė, kad jam nėra pilnai priimtina siūloma ieškovės bendravimo tvarka su sūnumi A. P.. Jis pageidautų, kad teismas nustatytų tokią bendravimo tvarką, kad atsakovas su sūnumi galėtų bendrauti, atsižvelgiant į vaiko ir atsakovo poreikį ir interesus. Nurodė, kad tokia tvarka jam būtų priimtiniausia, kadangi jis dažnai dirba viršvalandžius ir gali taip atsitikti, kad teismo nustatytą konkrečią savaitės dieną ar tuo labiau valandą jis gali negalėti pasiimti sūnaus ir tokiu būdu negalėtų bendrauti su sūnumi.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Skyrius ne kartą sprendė šalių nesusikalbėjimo vaiko bendravimo su tėvu klausimą. Paskutinis Skyriaus siūlymas lankyti psichologo konsultacijas visai šeimai, kol teismas nustatys vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Pokalbio metu atsakovas teigė, kad jį iš esmės tenkina, toks bendravimas su sūnumi koks dabar yra, o vėliau pridūrė, kad tik per pastarąsias dvi savaites, dar sakė, kad sūnus pas jį buvo praeitą savaitgalį t. y. spalio 5-6 dienomis, sekantį savaitgalį vėl bus pas jį. Nustatant vaiko bendravimo su tėvu tvarką siūlo priimti sprendimą, kuris geriausiai tenkintų vaiko poreikius

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

2013-10-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nustatyta šalių vaiko A. P. gyvenamoji vieta kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje (b.l. 7-10).

Atsakovas nurodė, kad 2014-09-10 su prašymu yra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl ieškovės trukdymo jam bendrauti su sūnumi, o taip pat yra kreipęsis į Elektrėnų PK dėl ieškovės netinkamo elgesio, t. y. įžeidinėjimo telefoninio pokalbio metu, tačiau buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 29-30, 31).

Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-10 išvados Nr. 20.2-476 matyti, kad institucija siūlo priimti sprendimą, kuris geriausiai tenkintų vaiko poreikius (b.l. 23).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str. 4 d.). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalims nepavyko susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant, todėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas.

Įvertinus šalių, institucijos, duodančios išvadą byloje, išvadomis bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas daro išvadą, kad, labiausiai vaiko poreikius atitiktų tokia atsakovo su vaiku bendravimo tvarka: 1) kas antro savaitgalio penktadienio vakare laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 20 val. D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 20 val. 2) kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, pasirinktinai ar pagal galimybes pirmadienį arba trečiadienį, D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. 17 val. ir grąžina sūnų motinai 20 val. jos gyvenamojoje vietoje. 3) lyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. antrą Šv. Kalėdų, antrą Šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, o taip pat antrą dieną po vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, birželio 3 d. jis praleidžia su tėvu nuo 11 val., jei tai išeiginė diena, ir nuo 17 val., jei tai darbo diena, iki 20 val., 4) nelyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. Šv. Kūčių, Velykų, Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 20 val., 5) sūnaus A. P. mokymosi metu, per visas atostogas, antrą pusę visų atostogų laiko sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. jo gyvenamojoje vietoje. (CK 3.3 str. 1 d., 3.170 str. 1, 2 d. d.).

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pilnai patenkinti 3 ieškovės reikalavimai iš penkių- iš atsakovo priteisiamos trys penktosios dalys ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 25,20 Eur (87 Lt) žyminio mokesčio, 104,26 Eur (360 Lt) advokato pagalbai apmokėti (b.l. 3,14) (CPK 93 str).

Iš atsakovo valstybei priteistina 3,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.170 str., CPK 5, 79, 88, 96, 99, 177-178, 268-270, 375-380 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

kas antro savaitgalio penktadienio vakare laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 20 val. D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 20 val., kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, pasirinktinai ar pagal galimybes, pirmadienį arba trečiadienį, D. P. pasiima sūnų A. P. iš motinos K. P. 17 val. ir grąžina sūnų motinai 20 val. jos gyvenamojoje vietoje,lyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. antrą Šv. Kalėdų, antrą Šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, o taip pat antrą dieną po vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) fTėvo dieną, tėvo gimimo dieną, birželio 3 d. jis praleidžia su tėvu nuo 11 val., jei tai išeiginė diena, ir nuo 17 val., jei tai darbo diena, iki 20 val.,nelyginiais metais sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. Šv. Kūčių, Velykų, Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 20 val.,sūnaus A. P. mokymosi metu, per visas atostogas, antrą pusę visų atostogų laiko sūnus A. P. praleidžia su tėvu D. P. jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. P. 129,46 Eur bylinėjimosi išlaidų K. P..

Priteisti iš D. P. 3,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.