Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens malūnas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo (atsakovės iškeldinimo) ar sutarties pakeitimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens malūnas“ priešieškinį ieškovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl sutartinės baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas

8.1. VĮ Turto bankas 2020 m. lapkričio 30 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 20-A6-167 perėmė iš Gamtos tyrimų centro Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir turtas, malūnas). Šis turtas 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartimi (toliau – ir Sutartis) buvo išnuomotas UAB „Vandens malūnas“ (buv. bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė UAB „Baltic Business Consulting“) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 prie 1995 m. rugsėjo 1 d. numos sutarties buvo numatytos kapitalinių remonto darbų ir papildomų darbų sąrašai-sąmatos (preliminarios), atitinkamai 175 780 Lt ir 196 800 Lt sumoms. 1995 m. rugsėjo 15 d. perdavimo aktu komisija, apžiūrėjusi vietoje, perdavė nuomininkei vandens malūną, esantį (duomenys neskelbtini), indeksas 1G2/p, bendras plotas 450 m², pastato pradinė vertė 8778 Lt (2542,28 Eur), nusidėvėjimas 1793,01 Lt (519,29 Eur), likutinė vertė 6984,99 Lt (2022,99 Eur).

8.2. 1995 m. rugsėjo 15 d. Vandens malūno pastato kokybės įvertinimo akte nustatyta: 1. Vandens malūnas, (duomenys neskelbtini), indeksas 1G2/p yra avarinėje būklėje: pastatas be langų, durų, išardytos vandentiekio sistemos, nėra kanalizacijos, tinkas ir plytos langų bei durų vietose apardytos, nėra elektros tiekimo sistemos; vandens malūno įrengimai sugedę ir išardyti, užtvanka sugriuvusi. Pagrindinėse pastato patalpose tarp cokolinio ir pirmo aukštų sijos yra apipuvusios, o tarp pirmo ir antro aukšto perdengimų visiškai nėra. Cokoliniame aukšte nėra grindų, pastate nei viename aukšte nėra laiptų. Stogo danga yra remontuotina, nes dalis čerpių yra sutrūkinėjusios. Nėra lietaus nutekėjimo sistemos. Aplinka apleista, apžėlusi krūmais ir piktžolėmis. 2. Pastatui būtinas kapitalinis remontas.

8.4. Tarp sutarties šalių 2001 m. spalio 16 d. (t. y. iki numatyto nuomos termino pabaigos likus beveik 14 metų) buvo sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo šalys (tuometinis nuomotojas Botanikos institutas ir nuomininkas UAB „Vandens malūnas“) susitarė pakeisti sutarties 3 punktą ir išdėstyti taip: „3. Nuomos terminas nustatomas nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2051 m. rugpjūčio 31 d.“ Šio papildomo susitarimo preambulėje nurodyta, kad papildomas susitarimas sudarytas įvertinus nuomininko padarytų bendrų investicijų dydį bei jų atsipirkimo dinamiką, atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių nustatytą tarpusavio atsiskaitymo tvarką iki numatomo Sutarties galiojimo termino pabaigos nuomininko padarytos investicijos pilnai neatsipirks. Pagrindinė sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. išviešinti.

8.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256, (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir vandens malūnas, kaip šios sodybos dalis, yra įtraukti į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos – istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, todėl turtas negali būti privatizuojamas (parduodamas).

Dėl papildomo susitarimo sąlygos – nuomos sutarties termino pratęsimo – (ne)prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir reikalavimo iškeldinti atsakovę

10. Šalių sudarytos nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) redakcijos 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.6 punkte (redakcijoje, reguliavusioje šiuos santykius iki įstatymo priėmimo) buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka; valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad valstybei priklausančio turto 10 metų nuomos termino nuostata iki jos įtvirtinimo Įstatyme buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčijamas papildomas susitarimas, kuriuo buvo pakeistas turto nuomos terminas - pratęstas iki 2051 m. rugpjūčio 31 d., buvo sudarytas 2001 m. spalio 16 d. Nei ginčijamo susitarimo sudarymo metu, nei 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiais teisės aktais nebuvo nustatyta maksimalaus termino, kuriam gali būti išnuomotas valstybei priklausantis turtas. Sudarant ginčijamą susitarimą galiojo Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 243 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“, kurio 3.1 punkte buvo įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio nuostata dėl maksimalaus nuomos sutarties termino: negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartis sudaroma pagal pridedamą formą; nuomotojams rekomenduojama sudaryti šias sutartis ne mažiau kaip 5 metams (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1996-10-10, t. y. papildomo susitarimo pasirašymo metu).

12. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimas, kuriame yra įstatymui prieštaraujančių teisės normų, priimtas anksčiau negu įstatymas, toks Vyriausybės nutarimas turi būti suderintas su vėliau priimto įstatymo normomis arba pripažintas netekusiu galios (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi tokiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, 2013 m. gegužės 8 d. teikdama Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir papildymo, nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimus disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas, t. y. įstatymu reglamentuoti maksimalų valstybės turto nuomos laikotarpį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino, o įstatymų leidėjas, priėmęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, pritarė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinta 3.6 punkto redakcija neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų bei Konstitucinio Teismo nutarimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018).

14. CK 6.157 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Pagal susiformavusią teismų praktiką, draudžiamas atgalinis įstatymo ar kito teisės akto taikymas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą bei stabilumą. Subjektai turi teisę žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinio poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Taigi, teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymams, tuo tarpu poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio, ar nuolatinio galiojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-76-381/2017).

15. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo išvadai, kad papildomu susitarimu buvo pažeistas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo reglamentavimas. Taip pat atmestini ieškovės argumentai, kad sutarties sąlygos, numatančios nuomos terminą, pakeitimas apskritai nebuvo galimas, vadovaujantis Nuomos sutarties 20 punktu. 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties 20 punkte buvo numatyta, kad atsiradus būtinybei, Sutartis gali būti papildyta atskirais punktais abejoms šalims sutarus, jeigu iš esmės nesikeičia šios sutarties sąlygos. Taigi paminėtu punktu yra nustatyta sutarties papildymo galimybė, tuo tarpu 2001 m. spalio 16 d. nutarimu Sutartis nebuvo papildoma (nors susitarimas ir įvardintas papildomu susitarimu), bet buvo keičiama (CK 6.223 str. 1 d.), t. y. buvo pakeistas Sutarties 3 punktas, nustatantis nuomos terminą. Tokio nuomos termino pakeitimo motyvai yra išdėstyti papildomo susitarimo preambulėje. Ieškovė byloje neginčijo atsakovės 2001-10-01 rašte nuomotojui nurodytų atliktų darbų, investicijų dydžio ir kad atsakovės iki ginčijamo susitarimo pasirašymo padarytos investicijos ir jų atsipirkimo galimybių įvertinimas negalėjo būti pagrindu nuomos termino keitimui, t. y. ieškovė byloje neįrodė, kad sutarties pakeitimas buvo netikslingas ar abipusiai nenaudingas.

16. Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad 1995 m. nuomos sutartis buvo sudaryta dėl avarinės būklės valstybės turto nuomos, buvo sutarta, kad nuomininkas atliks kapitalinį patalpų remontą, detalios remonto išlaidų sąmatos buvo derinamos tarp šalių jau po nuomos sutarties sudarymo, todėl ieškovei byloje neginčijant atsakovės atliktų remonto darbų ir investicijų dydžio, turto būklės perdavus turtą nuomai ir turto būklės šalims sudarant ginčijamą susitarimą, teismas laiko, kad ieškovė byloje nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad papildomu susitarimu nustatytas (pakeistas) nuomos terminas buvo neadekvatus, neprotingas bei pažeidžiantis lygias galimybes visiems potencialiems dalyviams dalyvauti konkurse. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad būtinybė spręsti dėl nuomos termino pakeitimo kilo tik po nuomos sutarties sudarymo (ieškovė nuomos sutarties keitimo būtinybės neginčijo), paaiškėjus tikslių atsakovės investicijų dydžiui, siekiant atkurti turto būklę iki tinkamos naudoti Nuomos sutarties 1 punkte numatytai paskirčiai – malūno technikos ekspozicijai įrengti ir buvusiame malūne eksploatuoti restoraną-barą. Be to, Nuomos sutarties 17 punkte buvo numatyta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šalių sudarytos valstybei ar savivaldybei priklausančių patalpų nuomos sutarties nuostata apie nuomininko pirmumo teisę pratęsti sutartį aptartomis sąlygomis nėra betikslė ir bereikšmė. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tvarkingai, būtų pagrindas su nuomininku pratęsti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo patalpų nuomos konkurso (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-152-553/2019). Esant nuomos sutarties šalių susitarimui dėl nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį pasibaigus jos terminui, toks susitarimas sutarties šalims nustato atitinkamas teises ir pareigas. Nustačius, kad nuomininkas nėra pažeidęs nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tinkamai, yra pagrindas su nuomininku atnaujinti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo konkurso dėl patalpų nuomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 31 p.).

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nenustatė, kad 2001 m. spalio 16 d. šalių sudarytas susitarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nenustatė ir kitų įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių šis sandoris (susitarimas) turėtų būti laikomas niekiniu, todėl nėra pagrindo pripažinti šio susitarimo niekiniu ir ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 1.7 straipsnio 2 dalis, 1.78 straipsnio 1, 3 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas papildomai pažymi, kad net jeigu tarp šalių ir nebūtų buvęs sudarytas papildomas susitarimas dėl nuomos termino pakeitimo ar šis susitarimas būtų pripažintas teismo negaliojančiu, pagrindinė nuomos sutartis, sudaryta 1995 m. rugsėjo 1 d., šiai dienai vis tiek būtų galiojanti, nes šios sutarties 18 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus Sutarties terminui nė viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti ar pakeisti sutartį, sutartis laikoma atnaujinta ir pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo anksčiau nustatytos. Kaip matyti iš bylos duomenų, po 2015 m. rugpjūčio 31 d., nei viena iš nuomos sutarties šalių nepareiškė noro nutraukti ar pakeisti sutartį, nuomos sutartis jos šalių toliau buvo vykdoma; ieškovė nuomos sutarties pakeitimą inicijavo tik 2021 m. vasario 11 d., tuo pačiu patvirtindama nuomos sutarties galiojimą, nes keičiama gali būti tik galiojanti sutartis.

19. Patikslinto ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo - pripažinti 2001 m. spalio 16 d. papildomo susitarimą niekiniu, - todėl teismui pripažinus nepagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti papildomą susitarimą negaliojančiu (niekiniu), atmestinas ir reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo.

Dėl ieškinio senaties

20. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar ne (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam įstatymo reguliavimui, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas sandoriui nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N. , bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tačiau reikalavimai pašalinti niekinio sandorio padarinius pagal CK nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio padarinių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t. y. jo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2006, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Kadangi ieškovė byloje pareikštu patikslinto ieškinio reikalavimu prašė pripažinti papildomą susitarimą niekiniu, teismui konstatavus, jog šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl tokio sandorio padarinių anuliavimo, atitinkamai teismas neturi pagrindo pasisakyti ir dėl ieškinio senaties (ne)taikymo.

Dėl sutarties pakeitimo

21. Ieškovė būtinybę pakeisti 2001 m. spalio 16 d. papildomu susitarimu nustatytą nuomos terminą iki 2051 m. rugpjūčio 31 d. motyvuoja šio susitarimo neatitikimu šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių valstybės turto nuomos terminą, reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad vykdant valstybės turto nuomos sutartis, šių sutartinių santykių dalyvių elgesys turi atitikti teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus. Šiuo konkrečiu atveju inicijuodama sutarties pakeitimą ir siūlydama atsakovei projektą, pagal kurį nuomos terminas pasibaigtų 2024 m. rugsėjo 30 d., ieškovė siekia, jog būtų pakeistos teisės aktų reikalavimus neatitinkančios sutarties nuostatas taip, kad šių sutartinių santykių dalyvių elgesys ir sutarties nuostatos atitiktų teisės aktuose įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį valstybės turtą išnuomoti ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė papildomame susitarime numatyto nuomos termino pakeitimo būtinybę iš esmės motyvuoja vieninteliu argumentu – šio termino neatitikimu galiojančių teisės aktų nuostatoms. Teismas pažymi, kad vien tik įstatyminio reguliavimo, kuriuo nustatytas maksimalus valstybės turto terminas, pasikeitimas nereiškia, kad privalo būti automatiškai keičiamas (koreguojamas) sutartyse, sudarytose iki šio įstatymo įsigaliojimo, valstybei priklausančio turto nuomos terminas (CK 6.157 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė pareikšto patikslinto ieškinio alternatyviu reikalavimu prašo pakeisti vienintelę nuomos sutarties sąlygą – nuomos terminą, - ir neįrodinėja, kad atsakovė, kaip nuomininkė, netinkamai vykdytų nuomos sutartimi prisiimtus įsipreigojimus, kad nustatytas nuomos mokesčio dydis yra per mažas ar kitos šalių iki paminėto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas maksimalus nuomos terminas, įsigaliojimo sudarytos nuomos sutarties sąlygos neatitinka efektyvaus, racionalaus valstybės turto naudojimo principų.

23. Nustatyta, kad ieškovė pasiūlė atsakovei pasirašyti susitarimą dėl 1995 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties pakeitimo 2021 m. vasario 11 d. Ieškovės inicijuoto sutarties pakeitimo metu galiojusio Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ (redakcija, aktuali nuo 2021-01-22) 47 punkte numatyta, kad valstybės turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje; pasibaigus nuomos terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį (redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01). Taigi, kaip matyti iš aktualaus teisinio reguliavimo, susijusio su valstybės turto nuoma, atskirais atvejais gali būti numatytas ir ilgesnis nei 10 metų turto nuomos terminas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik ieškovės nurodomo teisinio reglamentavimo pasikeitimas (numatytas 10 metų maksimalus turto nuomos terminas su galimybe jį pratęsti), ieškovei neįrodinėjant, kad atsakovė netinkamai vykdytų nuomininkės pareigas ar turto nuoma esamomis sąlygomis (neskaitant numatyto termino) apskritai valstybei yra netikslinga ir nenaudinga bei neturėtų būti tęsiama, negali būti laikomas privalomu ar pakankamu pagrindu sutarties sąlygos dėl nuomos termino pakeitimui vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalimi. Be to, ieškovė sutarties sąlygos, susijusios su nuomos terminu, pakeitimą inicijavo tik 2021 metais, tačiau šį terminą nori pakeisti atgaline tvarka, jį skaičiuojant nuo 2014 metų. Teismo vertinimu, toks sutarties pakeitimas akivaizdžiai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų, CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatos.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų ir sąlygų ieškovės reikalavimo pakeisti 2001 m. spalio 16 d. susitarimą ir nustatyti nuomos terminą nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. patenkinimui, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl priešieškinio

25. Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai sutartinę 86 886,01 Eur dydžio baudą tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį. Kadangi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai atmesti, nėra pagrindo priešieškinio tenkinimui, įvertinus ir tai, kad byloje ieškovė ginčijo nuomos sutarties termino pratęsimo teisėtumą ir nebuvo pareiškusi reikalavimo nutraukti sutartį ne pagal Sutarties nutraukimo sąlygas, pažymėtas Sutarties 13.2-13.5 punktuose, kas sudarytų pagrindą Sutartyje numatytos baudos priteisimui iš Sutartį pareikalavusios nutraukti šalies pagal Sutarties 15 punktą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad byloje nenustatyta pagrindų sutartinės atsakomybės taikymui ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.256 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų apie patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, nustatyta, kad atsakovė patyrė iš viso 3 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių 2 160 Eur yra už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio surašymą, 720 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir 720 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje ieškovės patikslintas ieškinys atmestas visa apimtimi, taip pat į tai, kad atsakovės priešieškinio pareiškimą sąlygojo ieškovės pareikštas ieškinys, kuris, nors ir buvo teismo priimtas, tačiau paaiškėjo, kad jo reikalavimai yra netikslūs, tuo tarpu atsakovė priešieškinį pateikė kartu su atsiliepimu, viename procesiniame dokumente, kuriame priešieškinis sudarė tik nedidelę šio dokumento dalį ir atsakovė prašė priešieškinį tenkinti tik tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys, teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidos paskirstymo taisyklės, ir atsakovei iš atsakovės priteistinos visos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 3 600 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kartu teismas laiko, jog atsakovės priešieškinį atmetus ir nustačius, kad priešieškinio tenkinimui nėra pagrindo, nes nenustatyta sutartinės atsakomybės baudos priteisimo forma taikymui reikalinga juridinių faktų visuma – sutarties nutraukimas – ir ieškovė byloje sutarties nutraukimo neįrodinėjo ir nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovės byloje už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vandens malūnas“, juridinio asmens kodas 110658510.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.