Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. J. 2017 m. kovo 31 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Kovo 11-osios gatvėje, ties pastatu Nr. 38, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio - nustatyta mažiausia koncentracija - 2,07 % promilės etilo alkoholio.

Kaltinamoji D. J. teisiamojo posėdžio metu nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad š.m. kovo 31 d. savo namuose susitiko su drauge, išgėrė vyno. Po ko draugė susiruošė vykti namo. Ji išlydėjo draugę ir, būdama kieme, nutarė pavežti ją automobiliu. Važiavo, tačiau buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Išsigando, todėl pradžioje neigė, jog vairuoja išgėrusi, bet vėliau prisipažino. Patikrino ir nustatė jos girtumą, po ko vežė į centrą alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Automobilis tėčio, gauna minimalų atlyginimą, todėl prašo nekonfiskuoti automobilio. Dar prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tėvas sutinka būti jos laiduotoju. Turėjo laiko apsvarstyti savo elgesį, du mėnesius nevairuoja, prašo neatimti iš jos teisės vairuoti transporto priemones, nes toli važinėti į darbą, be to ji turi prižiūrėti atskirai gyvenančią močiutę. Praeityje šiurkščių KET pažeidimų nedarė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Kadangi D. J. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas M. G. parodė, kad 2017-03-31 d., apie 22.50 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. S., Grigiškėse, Kovo 11-osios g., ties pastatu Nr. 38 pastebėjo važiuojantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, todėl nusprendė jį patikrinti. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo D. J.. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotoja kalbėjo nerišliai. Paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė neigiamai. Pasiūlius papūsti į alkotesterį, ji sutiko, alkotesteris parodė 2,11 promilių girtumą. Apie įvykį informavo Vilniaus apskr. VPK OVS. Vėliau D. J. pristatyta į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys (b.l. 8).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3120/2017(01) nurodyta, kad D. J. kraujyje rasta 2,07 promilės etilo alkoholio (b.l.14).

Iš pažymos VĮ "REGITRA" duomenų bazės matyti, kad automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso Z. J. (b.l. 10).

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 2870 Eur (b.l. 9).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

LR BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji D. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos kraujyje rasta 2,07 promilės etilo alkoholio. Pati kaltinamoji neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdama vairuoti namuose vartojo alkoholį – vyną. Automobilio vairavimo neblaiviai, kai vairuotojai nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas, faktą patvirtina tiek pačios kaltinamosios, tiek liudytojo, policijos pareigūno M. G. parodymai, patikrinimo alkotesteriu duomenys ir specialistų neblaivumui konstatuoti ir jos laipsniui nustatyti išvada.

D. J. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

D. J. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Už šios veikos padarymą nustatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokią bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 3 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, pirmoji sąlyga BK 40 str. nuostatų taikymui yra. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo – kaltinamosios tėvo Z. J. prašymas perduoti kaltininkę laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, kuriame nurodyta, kad dukra iki šiol pasižymėjo vien teigiamais bruožais ir elgesiu: pareiginga, atsakinga. Tai pirmas kartas, kai ji šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, kuriuo gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo teigiamas asmenines savybes, kuris yra neteistas, nepažeidinėja įstatymų, dirba LR Ūkio ministerijoje ir yra itin teigiamai charakterizuojamas, gyvena kartu su kaltinamąja ir turi galimybę daryti kaltininkei teigiamą įtaką. Apie tai jis pasisakė teisiamajame posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

D. J., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (vidutinis terminas, nustatytas BK 68 str. 2 d.). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Be to kaltinamajai skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., BK 71 str.). Atsižvelgiant į D. J. jauną amžių, jos atlyginimą (341 Eur), nustatoma 10 MGL dydžio įmoka.

Dėl automobilio konfiskavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. D. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią jos tėvui Z. J. (b.l.10).

Teismų praktikoje BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė (automobilis) yra padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone. Pažymėtina, kad padarius kitose BK 281 straipsnio dalyse numatytas nusikalstamas veikas, taip pat ir sukėlusias žmogaus mirtį, automobilio ar jo vertę atitinkančios piniginės lėšos teismų praktikoje paprastai nėra konfiskuojamos.

Svarstant kaltinamajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamoji D. J. pirmą kartą traukiama atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, už šį nusikaltimą jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Todėl, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio VW Golf, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimas netaikytinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. J. turtui - automobiliui VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikytas nebuvo.

Nesant pagrindo konfiskuoti automobilį, atitinkamai nėra pagrindo ir jo vertę atitinkančios piniginių lėšų sumos konfiskavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendė:

D. J., a.k(duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją tėvo, laiduotojo Z. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę, dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr.00015772, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.