Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2427-392/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-25
Bylos Nr.
e2S-2427-392/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01797-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2427-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01797-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vigdomus“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vigdomus“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. 33 016,68 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Ieškovė pareikštiems reikalavimams užtikrinti taip pat prašo nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 33 016,68 Eur sumai areštuoti atsakovo D. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos. Nurodo, kad ieškovės žiniomis, atsakovas turi nekilnojamojo turto. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių - išliktų galimybė turimą turtą ar pinigines lėšas perleisti kitiems asmenims, kas apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turėtų galimybę turtą ir/ar pinigines lėšas perleisti kitiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Ieškinyje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, todėl tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Ieškinyje pateikti duomenys pagrindžia atsakovo tendenciją vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir elgtis nesąžiningai. Tokia atsakovą charakterizuojanti informacija leidžia spręsti, kad egzistuoja didelė ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo rizika. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo nesąžiningumą patvirtina visuma ieškinyje nurodytų aplinkybių, dėl ko net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl yra realus ir pakankamas pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino. Areštavo atsakovo D. K. turto 33 016,68 Eur sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos.

4. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumą, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai nėra net preliminariai pagrįsti. Ar ieškinio materialiniai reikalavimai yra pagrįsti, teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje B2-463-431/2017 UAB „Erdenas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. iš BUAB „Erdenas“ sąskaitų atsakovui, kuris tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo pervesta ne mažiau kaip 142 294,90 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tam tikri įmonės finansiniai dokumentai yra nuslėpti sąmoningai, siekiant neatskleisti aplinkybių, susijusių su bendrovės lėšų išvaistymu. Teismas pripažino, jog UAB „Erdenas“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-370-516/2018 nurodyta, kad atsakovas nebuvo paskutinis UAB „Erdenas“ vadovas, jo įgaliojimai ir vadovavimo įmonei pasibaigė dar 2012 m. gruodžio 11 d., kai bankroto byla bendrovei iškelta tik 2014 m. spalio 7 d., o iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininku ir vadovu pagal registro duomenis iš pradžių buvo R. L., po jo - B. C.. Remiantis kartu su ieškiniu byloje pateiktomis 2020 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. sausio 14 d. Specialisto išvadomis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46899-18, matyti, kad vėlesnių UAB „Erdenas“ vadovų R. L. ir B. C. parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti. Ieškovė pažymėjo, kad tikėtina, kad atsakovas D. K. įmonės vadovu buvo ne tik iki 2012 m. gruodžio 27 d., o ir visą įmonės veikimo laiką, fiktyviais vadovais nurodant R. L. ir B. C., kadangi jų parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti. Teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad yra nustatytos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį: ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tiek preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

7.2. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovės ieškiniu reiškiami reikalavimai atsakovui kaip buvusiam BUAB „Erdenas“ yra preliminariai pagrįsti, netinkamai įvertino reiškiamų reikalavimų esmę ir pobūdį, todėl be pagrindo nesuabejojo tokio reikalavimo preliminariu pagrįstumu. Teismas, preliminariai vertindamas ieškinio dėl žalos priteisimo reikalavimus ir pateiktus įrodymus privalėjo atkreipti dėmesį, kad buvęs kreditorius reikalavimus dėl žalos buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui reiškia praėjus daugiau kaip 8 metams nuo įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, praėjus daugiau kaip 5 metams nuo įmonės pabaigos ir praėjus net daugiau kaip 10 metų nuo dienos, kuomet buvo patvirtinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai. Tokie faktai, kurie yra viešai įregistruoti, atsakovo vertinimu, turėjo teismui sukelti abejones dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad atsakovas yra nesąžiningas, todėl būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas cituoja teismų praktiką, kurioje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinamos aplinkybės apie nesąžiningus atsakovo veiksmus, tokius kaip turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims ir pan. Tačiau ieškovė su prašymu nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas būtų savo turtą perleidęs ar paslėpęs, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo ieškovės naudai šioje byloje įvykdymo. Ieškovė pati nurodė ir teismas į tai atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad jis turėtų ketinimą tą turtą perleisti ar kitaip nesąžiningai elgtis ieškovės ir būsimo teismo sprendimo atžvilgiu. Skundžiama teismo nutartimi buvo iš esmės be jokio pagrindo paneigta atsakovo sąžiningumo prezumpcija.

7.4. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumą ieškovė grindė jo veiksmais jau išnagrinėtose civilinėse bylose 2017-2018 metais, ir tai, tam tikrų teismo tose bylose aplinkybių interpretavimu. Nėra niekaip suprantama ir pagrindžiama, kaip tam tikros aplinkybės, nustatytos jau išnagrinėtose civilinėse bylose, yra susijusios su atsakovo nesąžiningumu ieškovės ir būsimo teismo sprendimo atžvilgiu. Vien tyčinio BUAB „Erdenas“ bankroto faktas nėra įrodymas, kad už tai atsakingas atsakovas, kaip ir neįrodo atsakovo nesąžiningumo šioje byloje (kuri ieškovės inicijuota praėjus net 8 metams po teismo nutarties dėl tyčinio BUAB „Erdenas“ bankroto). BUAB „Erdenas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas nenustatė atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų ir nepatvirtino atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

7.5. Apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2020 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. sausio 14 d. Specialisto išvadomis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46899-18, kur nurodyta, kad vėlesnių UAB „Erdenas“ vadovų R. L. ir B. C. parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra jokio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo atsakovas būtų pripažintas padaręs kokią tai nusikalstamą veiką.

7.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo, kaip teisiškai reikšmingu faktu, pasirėmė ieškovės subjektyviu ir niekuo nepagrįstu vertinimu, kad tikėtina, jog atsakovas D. K. įmonės vadovu buvo ne tik iki 2012 m. gruodžio 27 d., o ir visą įmonės veikimo laiką, fiktyviais vadovais nurodant R. L. ir B. C., kadangi jų parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti. Šie teiginiai nėra ne tik kad nepagrįsti, neįrodyti, bet ir iš esmės susiję su ieškovės pareikšto reikalavimo esme, ieškiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis bei pareikštais reikalavimais, kurių teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja iš esmės ir negali nagrinėti. Tokiu būdu, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo, joms pritardamas pasisakė dėl ieškinio esmės (jo dalies), iš esmės bylos dar net nepradėjęs nagrinėti, neišklausęs atsakovo, pažeisdamas rungtyniškumo principą ir tam tikra dalimi pateikdamas savo išankstinį vertinimą (išankstinę nuomonę) dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė nurodo, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra vien tai, kad atsakovui būnant UAB „Erdenas“ vadovu į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervesta ne mažiau nei 142 294,90 Eur, ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad dviejų po atsakovo buvusių vadovų parašai buvo klastojami ir galų gale UAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Ieškovei žinoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl vėlesnių UAB „Erdenas“ vadovų R. L. ir B. C. parašų įmonės dokumentuose klastojimo yra sustabdytas, bet nenutrauktas, kaip teigia atsakovas.

8.2. Ieškovės nuomone, atsakovo nesąžiningumą pagrindžia tai, jog BUAB „Erdenas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei įmonės bankrotą lėmė tyčiniai atsakovo veiksmai, be to, byloje, kurioje BUAB „Erdenas“ reiškė atsakovui analogišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo, laikinosios reikalavimų užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos.

8.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-916-1120/2022 konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5847-577/2015 BUAB ,,Erdenas“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neviršijant 142 294,90 Eur sumos. Minėtoje byloje ieškovei nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, turto arešto aktas išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu D. K. 2015 m. spalio 2 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas bylos nagrinėjimo metu sudarytos 2016 m. sausio 8 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas asmenine atsakovo sutuoktinės L. K. nuosavybe.

8.4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-577/2017 vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nors šie atsakovo veiksmai buvo atlikti kitoje byloje, tačiau joje taip pat buvo sprendžiamas D. K. padarytos žalos BUAB „Erdenas“ kreditoriams atlyginimo klausimas. Taigi, atsakovo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių istorija patvirtina, kad nagrinėjant bankroto administratoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo BUAB „Erdenas“ kreditoriams, atsakovas buvo sudaręs sandorių bloginančių (mažinančių) jo turto sudėtį, o tai taip pat vertintina kaip jo nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino reiškiamų reikalavimų esmę ir pobūdį, todėl be pagrindo nesuabejojo tokio reikalavimo preliminariu pagrįstumu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo, joms pritardamas pasisakė dėl ieškinio esmės (jo dalies), iš esmės bylos dar net nepradėjęs nagrinėti, neišklausęs atsakovo, pažeisdamas rungtyniškumo principą ir tam tikra dalimi pateikdamas savo išankstinį vertinimą (išankstinę nuomonę) dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad atsakovas yra nesąžiningas, todėl būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tam tikros aplinkybės, nustatytos jau išnagrinėtose civilinėse bylose, yra susijusios su atsakovo nesąžiningumu ieškovės ir būsimo teismo sprendimo atžvilgiu.

14. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, todėl tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje, pateikti duomenys pagrindžia atsakovo tendenciją vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir elgtis nesąžiningai.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje B2-463-431/2017 UAB „Erdenas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. iš BUAB „Erdenas“ sąskaitų atsakovui, kuris tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas, buvo pervesta ne mažiau kaip 142 294,90 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tam tikri įmonės finansiniai dokumentai yra nuslėpti sąmoningai, siekiant neatskleisti aplinkybių, susijusių su bendrovės lėšų išvaistymu. Teismas pripažino, jog UAB „Erdenas“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai.

17. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-370-516/2018, išnagrinėjęs BUAB „Erdenas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-577/2017 pagal ieškovės BUAB „Erdenas“ ieškinį atsakovui D. K. (tretieji asmenys –V. K., UAB „Šiaulių melioracija“ ir „Deglas“) dėl žalos atlyginimo, 2018 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nebuvo paskutinis UAB „Erdenas“ vadovas (jo įgaliojimai ir vadovavimo įmonei pasibaigė dar 2012 m. gruodžio 11 d., kai bankroto byla bendrovei iškelta tik 2014 m. spalio 7 d., o iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininku ir vadovu pagal registro duomenis iš pradžių buvo R. L., po jo - B. C..

18. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. sausio 14 d. Specialisto išvadas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46899-18, iš kurių matyti, kad vėlesnių UAB „Erdenas“ vadovų R. L. ir B. C. parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti. Ieškovė nurodė, kad tikėtina, kad atsakovas D. K. įmonės vadovu buvo ne tik iki 2012 m. gruodžio 27 d., o ir visą įmonės veikimo laiką, fiktyviais vadovais nurodant R. L. ir B. C., kadangi jų parašai įmonės dokumentuose buvo suklastoti.

19. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovo nesąžiningumą ieškovė grindė jo veiksmais jau išnagrinėtose civilinėse bylose 2017-2018 metais, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Pažymėtina, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės parodo atsakovo jau atliktus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Kadangi ieškovė nurodė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, o ankstesni minėti jo veiksmai pagrindžia jo nesąžiningą elgesį, darytina išvadą, jog atsakovas gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims ar kitaip išvengti palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad teismui tenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu, apeliantas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius