Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-91-431/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
2S-91-431/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26626-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
M. U.
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas
M. U., E. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-91-431/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26626-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.24; (S) 3.1.9.1.3; 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. prašymą taikyti sprendime nurodytas pasekmes ir skirti baudą, suinteresuoti asmenys: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkė M. U., E. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti nesudėtingus inžinerinius statinius, pastatytus prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir esančius valstybinėje žemėje (pravažiavime tarp sklypų) ir užfiksuotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – NŽT) 2016 m. spalio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte bei sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis; skirti skolininkei M. U. po 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Inspekcijos 2017 m. gegužės 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (toliau – Nurodymas) įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. liepos 11 d. iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo valstybės naudai. Nurodė, kad vykdo Inspekcijos Nurodymą, nustatė, kad jis neįvykdytas. Vykdymo proceso metu Inspekcija 2020 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. P3-59 ir 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu Nr. PNP3-71 papildė Nurodymą, nustatydama, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys, skolininkė M. U. ir E. U., nesutiko su prašymu, prašė bylą stabdyti, nes paduotas skundas Generalinei prokuratūrai, policijai, ieškinys teismui dėl nuosavybės teisių gynimo. Nurodė, kad suinteresuotiems asmenims priskiriami pažeidimai, kurių jie nedarė. Suinteresuoti asmenys gyvena ir disponuoja tuo, ką nusipirko, tai yra dviem žemės sklypais ir juose esančiais pastatais. Jie tik užtvėrė du sklypus. Jokio intarpo tarp sklypų nėra. Nugriovus antstolės nurodomus statinius, vis tiek nepavyktų pravažiuoti, nes būtų privažiuota iki inžinerinių tinklų, kanalizacijos šulinio. Taigi joks racionalus rezultatas nebūtų pasiektas. Pripažino, kad antstolės nurodyti statiniai, tvora ir vartai, tebestovi. Faktinė situacija nuo Nurodymo surašymo nepasikeitė, tik vartai buvo perdažyti. Statinių negriauna, nes tai neracionalu, jie pastatyti teisėtai. Tvorą ir vartus pastatė dukra su žentu. Suinteresuotieji asmenys nežinojo ir net nenumanė, kad tarp sklypų gali atsirasti valstybinė žemė.

Šalies argumentai

3. Inspekcija sutiko su prašymu, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir tvora nepašalinta. Tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Prašoma nugriauti ne savavališką statybą, o statybą, prieštaraujančią teisės aktams. Ginčas dėl Žemės sklypo ribų neturi reikšmės prašymo nagrinėjimui ir Nurodymo vykdymui. Inspekcija nedalyvauja byloje dėl Žemės sklypo ribų, todėl pareiškimo nagrinėjimas neturi būti stabdomas dėl civilinės bylos nagrinėjimo. Inspekcija remiasi registro duomenimis, o jie nenuginčyti, galioja. Šiuo metu visi ginčai, susiję su Inspekcija, yra baigti. Nurodymai buvo surašyti abiem suinteresuotiems asmenims. Pagal juos turi būti nugriauta tvora ir vartai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi antstolės A. S. prašymą tenkino iš dalies ir leido Inspekcijai nugriauti nesudėtingus inžinerinius statinius, pastatytus prie Žemės sklypo, esančius valstybinėje žemėje (pravažiavimas tarp sklypų) ir užfiksuotus NŽT 2016 m. spalio 17 d. Akte, sutvarkyti statybvietę skolininkės M. U. lėšomis bei įpareigoti skolininkę M. U. nesudaryti Inspekcijai ar jos pasamdytiems rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją, taip pat leisti pačiai Inspekcijai pašalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė. Skirti skolininkei M. U. 200 Eur dydžio baudą už Inspekcijos Nurodymo, papildyto 2020 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. P3-59, nevykdymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. ir 3 Eur baudą už kiekvieną Nurodymo neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2020 m. sausio 23 dienos iki visiško Nurodymo įvykdymo valstybės naudai. Išaiškino, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Išaiškino skolininkei, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo Nurodymo įvykdymo.

5. Teismas nustatė, jog suinteresuotųjų asmenų atstovė 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl NŽT darbuotojų veiksmų, pateikiant melagingus duomenis ir inkriminuojant kelią per suinteresuotų asmenų valdas, pastatus, inžinerinius tinklus, kanalizacijos šulinį. Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1598-925/2020 pagal ieškovų E. U. ir M. U. ieškinį atsakovei NŽT ir UAB „Kagema“ dėl nekilnojamojo daikto savininkų nuosavybės teisių gynimo. Ieškovai prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiais jų parašus 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų parodymo-paženklinimo akte ir žemės sklypo plane bei patį 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir žemės sklypo planą; 2) išreikalauti iš neteisėto valdymo 114 m² žemės plotą ir grąžinti jį ieškovams.

6. Teismas padarė išvadą, jog nei pateiktas skundas, nei civilinė byla Nr. 2-1598-925/2020 nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes duomenų, patvirtinančių, kad į bylą pateikti neteisingi dokumentai, nėra. Juos pateikė antstolė, o ne NŽT darbuotojai, dėl kurių veiksmų prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą kreipėsi suinteresuotų asmenų atstovė. Civilinėje byloje Nr. 2-1598-925/2020 nėra sprendžiama dėl dokumento, kurio pagrindu prašoma skirti skolininkei baudą ir leisti nugriauti pastatus, todėl nėra pagrindo stabdyti šią bylą iki civilinės bylos Nr. 2-1598-925/2020 išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1226-661/2020 taip pat konstatavo, kad kreipimasis į teismą dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų nesietinas su procedūromis, kurios atliekamos, siekiant pašalinti pažeidimus. Be to, Inspekcijos Nurodymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

7. Vykdomosios bylos 0177/17/01448 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo Nurodymą, kuriuo skolininkė įpareigota nugriauti nesudėtinguosius inžinerinius statinius, pastatytus prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančius valstybinėje žemėje (pravažiavimas tarp sklypų) ir užfiksuotas NŽT 2016 m. spalio 17 d. Akte: šiaurės vakarinėje dalyje – 3,03 m ilgio ir apie 2 m aukščiau medinio karkaso ir medinių vertikalaus kalimo lentų bei 3,03 m ilgio ir apie 1,50 m aukščio metalinio tinklo tvoros; šiaurės rytinėje dalyje – 2,83 m ilgio ir apie 2 m aukščio medinio karkaso ir medinių vertikalaus kalimo lentų vartus; išmontuoti 2,83 m. ilgio ir apie 2 m. aukščio mechaninių vartų mechanizmą; sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją. Privalomąjį nurodymą skolininkė turėjo įvykdyti iki 2017 m. liepos 10 d.

8. Antstolė, patikrinusi aukščiau nurodyto sprendimo vykdymo rezultatus, 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jos įpareigojimas atlikti veiksmus nėra atliktas, įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. liepos 10 d. Inspekcija Nurodymą papildė 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu, pagal kurį, jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą jo neįvykdo, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Potvarkis gali būti skundžiamas bendros kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka. Duomenų byloje, kad potvarkis apskųstas nėra. Taigi tiek Nurodymas, tiek jį papildantis 2020 m. sausio 20 d. potvarkis yra galiojantys, todėl vykdytini.

9. Byloje nėra duomenų, kad jie įvykdyti. Priešingai, patys suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nei tvora, nei vartai nėra nugriauti ir tebestovi. Neįvykdymo priežastis – nesutikimas su Nurodymu ir įsitikinimas, kad reikalaujami nugriauti pastatai stovi teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo nei juos griauti, nei skirti baudą už nurodymo nevykdymą. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1598-925/2020 ginčijami žemės sklypų savininkių parašai ribų parodymo-paženklinimo akte ir pats aktas, žemės sklypo planas bei pats žemės sklypo valdymas nedaro negaliojančiais Nurodymo ir jį papildančio potvarkio. Todėl skolininkei neįvykdžius privalomojo nurodymo, yra pagrindas tiek skirti jai baudą, tiek veiksmus, kuriuos buvo įpareigota atlikti ji pati, leisti atlikti išieškotojai, vykdymo išlaidas išieškant iš skolininkės. Aplinkybės, kad nugriovus statinius vis vien nepavyktų pravažiuoti, nes būtų privažiuota iki inžinerinių tinklų, kanalizacijos šulinio, taigi joks racionalus rezultatas nebūtų pasiektas, Nurodymo vykdymui ir atsakomybei dėl jo neįvykdymo jokios reikšmės neturi.

10. Teismas nesutiko, kad skolininkei turi būti skirta maksimali 300 Eur bauda už kiekvieną Nurodymo neįvykdymo dieną. Todėl, atsižvelgęs į Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį, kuria Nurodymo terminas nebuvo pratęstas, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi skolininkei jau skirtą 100 Eur baudą už antstolės 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo pateikti informaciją apie įpareigojimo nevykdymą, tai yra nepateikimą informacijos apie nagrinėjamo Inspekcijos Nurodymo tinkamą įvykdymą, teismas skolininkei skyrė vienkartinę 200 Eur baudą už Nurodymo neįvykdymą nuo kitos dienos nuo Nurodymo įvykdymo termino pabaigos, tai yra 2017 m. liepos 11 d., iki 2020 m. sausio 22 d. ir periodinę 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo įvykdyti dieną iki 2020 m. sausio 23 d. iki visiško Nurodymo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Suinteresuotasis asmuo, skolininkė M. U., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad teismo nustatytą pareigą nugriauti statinius gali atlikti ne tik skolininkė, bet ir išieškotoja, kadangi jai tokia teisė suteikta teismo sprendimu. Pagal galiojusio ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalį neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Todėl už Nurodymo nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

11.2. Teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos pagal CPK 163 straipsnio 1 dalį. Skolininkės nurodytas skundas Generalinei prokuratūrai ir iškelta civilinė byla Nr. 2-1598-925/2020 yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-22170-534/2020 kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti antstolės veiksmai. Tai akivaizdus tos pačios instancijos teismų priimtų nutarčių prieštaravimas.

Atsiliepimas

12. Antstolė A. S. atsiliepimu nesutinka su suinteresuotojo asmens, skolininkės M. U., atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nepiniginio pobūdžio teismų sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo inciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

12.2. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų (nutarčių), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

13. Išieškotoja Inspekcija atsiliepimu nesutinka su suinteresuotojo asmens, skolininkės M. U., atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas turėjo būti pateiktas per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo, tai yra iki 2020 m. lapkričio 11 d., tačiau M. skolininkė skundą pateikė 2020 m. lapkričio 16 d., praleidusi nustatytą terminą. Atskiruoju skundu prašoma šį terminą atnaujinti, kadangi teismo nutartis nebuvo gauta paštu. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį nutarties apskundimo terminas siejamas ne su jos gavimu, o su jos priėmimo diena. Todėl pripažintina, kad skolininkė praleido terminą skųsti 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, ir jis neturėtų būti atnaujinamas.

13.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjama civilinė byla tiesiogiai nepriklauso nuo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1598-925/2020. Skolininkės teigimu, nurodoma civilinė byla susijusi su privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus, nes išnagrinėjus jų ieškinį, gali paaiškėti, kad jokio pažeidimo apskritai nėra, nes statiniai stovi jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčo dalykai yra skirtingi. Kreipimasis į teismą dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų nesietinas su procedūromis, kurios atliekamos, siekiant pašalinti pažeidimus. Skolininkė taip pat nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22170-534/2020, nes minėta nutartis buvo iš dalies panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1226-661/2020, iš dalies grąžinta nagrinėti pirmajai instancijai, kuri 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

13.3. Skolininkė netinkamai aiškina CPK 771 straipsnio nuostatas dėl baudos skyrimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 771 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos keitėsi ne tik straipsnio dalių numeracija, bet ir pats teisinis reguliavimas. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Ši procesinė norma Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos buvo inicijuota turint tikslą, kad statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdę asmenys būtų motyvuojami patys įvykdyti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas antstolės prašymas dėl leidimo Inspekcijai pačiai įvykdyti Nurodyme nustatytus įpareigojimus skolininkei ir skolininkei skirta 200 Eur dydžio bauda už Nurodymo nevykdymą nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. ir 3 Eur bauda už kiekvieną Nurodymo neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2020 m. sausio 23 d. iki visiško Nurodymo įvykdymo valstybės naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą 0177/17/01448 pagal Inspekcijos 2017 m. gegužės 12 d. Nurodymą, kuriuo skolininkė įpareigota nugriauti nesudėtinguosius inžinerinius statinius, pastatytus prie skolininkei priklausančio žemės sklypo, esančius valstybinėje žemėje (pravažiavime tarp sklypų) ir užfiksuotus NŽT 2016 m. spalio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Griautinus statinius sudaro medinė bei metalinio tinklo tvora, mediniai vartai bei mechaninių vartų mechanizmas. Privalomąjį nurodymą skolininkė turėjo įvykdyti iki 2017 m. liepos 10 d. Antstolė 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra atliktas. Inspekcija 2020 m. sausio 20 d. potvarkiu papildė Nurodymą, nustatydama, jog asmeniui per nustatytą terminą Nurodymo neįvykdžius, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.

Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo, nustatyto CPK 163 straipsnio 3 punkte

16. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

17. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

18. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, bet yra vertinama, ar vykdomas Nurodymas ir ar dėl jo nevykdymo yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes. Pagal byloje esamus duomenis Nurodymas dėl statinių griovimo yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, jokių ginčų dėl jo teisėtumo nei teisme, nei kitose valstybinėse institucijose nevyksta. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-383-925/2021 (buvęs Nr. 2-1598-925/2020) skolininkė su sutuoktiniu ieškiniu atsakovėms NŽT ir UAB „Kagema“ prašo pripažinti savo parašus 2011 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktuose ir žemės sklypų planuose taip pat pačius žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktus ir žemės sklypus negaliojančiais ir 114 kv.m žemės plotą išreikalauti iš neteisėto valstybės valdymo ir grąžinti skolininkei ir jos sutuoktiniui.

19. Nurodymas civilinėje byloje Nr. 2-383-925/2021 nėra ginčijamas ar minimas, išieškotoja – Inspekcija – nėra šios bylos dalyve. Ieškovai (skolininkė ir jos sutuoktinis) šioje byloje teigia, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. kadastrinių patikslinimų metu įvažiavimas į ieškovams priklausančius žemės sklypus neteisėtai tapo valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu. Būtent nuo šio kelio Nurodymu yra ir reikalaujama pašalinti neteisėtai pastatytus statinius. Dėl tų pačių aplinkybių suinteresuotieji asmenys 2020 m. spalio 8 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo dėl NŽT darbuotojų veiksmų pradėjimo. Taigi teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-383-925/2021 nebus nustatytos jokios aplinkybės, kurios galėtų pakeisti Nurodymo įvykdymo ar neįvykdymo fakto nustatymą bei jo vertinimą.

20. Skolininkė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22170-534/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir prieštaravimą to paties teismo praktikai. Iš dalies sutiktina su skolininke, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolės 2020 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/01448 vykdymą ir civilinės bylos Nr. 2YT-22170-534/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1598-925/2020 (Nr. 2-383-925/2021).

21. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1226-661/2020 panaikino pirmos instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė skolininkės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitą nutarties dalį, kurioje sustabdytas civilinės bylos Nr. 2YT-22170-534/2020 nagrinėjimas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1598-925/2020, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-22170-534/2020 nutraukė.

22. Pažymėtina, jog ir teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 2-383-925/2021, nenustatė sąsajos tarp jo nagrinėjamos bylos ir antstolės vykdomosios bylos Nr. 0177/17/01448, tai yra 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų vykdomosios bylose Nr. 0177/17/01448 ir Nr. 0177/17/01449 sustabdymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1722-392/2020 šią nutartį paliko nepakeistą. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra CPK 163 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų stabdyti nagrinėjamą bylą.

Dėl suinteresuotajam asmeniui paskirtos baudos pagrįstumo

23. Skolininkė atskiruoju skundu nesutinka su jai paskirta bauda, kadangi pagal Nurodyme nustatytus įpareigojimus nugriauti statinius gali įvykdyti ne tik pati skolininkė, bet ir išieškotoja. Pažymėtina, jog skolininkė netiksliai cituoja ir aiškina CPK 771 straipsnio nuostatas.

24. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Taip pat, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Nurodymas skolininkei buvo surašytas 2017 m. gegužės 12 d., tai yra jau įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujai CPK 771 straipsnio redakcijai (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2580), pagal kurią skolininkui, nevykdančiam privalomojo nurodymo, dabar galima skirti baudą, nepriklausomai nuo to, ar nurodymą gali įvykdyti tik jis pats, ar ir išieškotojas. Taigi nagrinėjamoje byloje esant nustatytam leidimui išieškotojai įvykdyti Nurodymą skolininkės lėšomis, kartu paskirta bauda nepažeidžia įstatymo nuostatų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su Nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymu pagal CPK 771 straipsnį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė