Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Teisme 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsakovui atsisakymo. Nurodė, kad atsakovas po ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjo prašomą priteisti 214,71 Eur skolą ir 5 procentų procesinių metinių palūkanų sumą, tačiau nepadengė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dėl 214,71 Eur skolos ir 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo, ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovui po ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjus prašomą priteisti skolą, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteista 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovo atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimas yra tiesiogiai nulemtas ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl atsakovo patirtos išlaidos turėtų būti priteistos jam iš ieškovės.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad atsakovas ir jo motina nuo 2023 m. lapkričio mėnesio tapo naujais patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais. Atsakovui, kaip buto (patalpos), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies savininkui, susidarė skola ieškovei už namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas per laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 31 d. Ieškovė 2024 m. birželio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Atsakovas ieškovės ieškinį gavo 2024 m. liepos 11 d.

15. Atsakovui kreipusis į ieškovę ir pareikalavus pateikti sąskaitas, ieškovė atsiuntė prisijungimo prie elektroninės ieškovės savitarnos www.bonodomo.lt instrukcijas, pateikdama atsakovo mokėtojo kodą bei sąskaitos numerį, reikalingą prisijungti. Ieškovas, gavęs šią informaciją ir prisijungęs per elektroninę savitarną www.bonodomo.lt, gavo prieigą prie jam išrašytos sąskaitos ir ją iš karto 2024 m. liepos 22 d. apmokėjo, t. y. atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove.

16. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, atsakovui po ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėjus prašomą priteisti skolą, tenkino ir civilinę bylą nutraukė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 84,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Taigi, byloje ginčas kyla dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

18. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad namo administratorius turėtų nuolat sekti ir kiekvieną kartą prieš išrašydamas sąskaitą už einamąjį mėnesį tikrinti informaciją apie administruojamo namo bendraturčių pasikeitimą, apie pageidavimus dėl sąskaitų gavimo būdo. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė neteikė sąskaitų kitiems ginčo namo bendraturčiams ar ankstesniems ginčo patalpų savininkams. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, taip pat byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, kai įsigijo ginčo patalpas, iki 2024 m. birželio 26 d., kai teismui buvo pateiktas ieškovės ieškinys, t. y. per daugiau nei pusę metų, atsakovas namo administratoriui – ieškovei būtų pranešęs apie ginčo patalpų savininkų pasikeitimą, butų nurodęs pageidavimus dėl sąskaitų gavimo būdo ir pan. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų gavusi iš atsakovo minėtą informaciją ir kad, nepaisant to, nebūtų atsakovui jo pageidaujamu būdu teikusi sąskaitų ar būtų atsisakiusi tai daryti.

20. Atsakovas yra nekilnojamojo turto savininkas, todėl pirmiausia jis privalo tinkamai rūpintis savo turtu – tiek namo administratoriui, tiek komunalinių paslaugų teikėjams ir kt. per protingą laiką pranešti apie patalpų savininko pasikeitimą, pageidavimus dėl sąskaitų gavimo būdo ir pan. Tokia pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam savo turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo delsimas ilgiau nei pusę metų šiuo atveju nelaikytinas protingu ir apdairiu elgesiu besirūpinant savo nekilnojamuoju turtu. Jei, pavyzdžiui, ieškovė ankstesniems ginčo patalpų savininkams siuntė sąskaitas elektronine savitarnos sistema, tai negalėjo žinoti, kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. sąskaitos turi būti pradėtos siųsti paštu. Papildoma administracinė našta ieškovei bet kokia kaina tiesiogiai pranešti turto savininkui, jog jis turi apmokėti namo bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ką jis ir taip turi žinoti, būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neįgyvendinama. Todėl atsakovo argumentai, jog būtent ieškovė atsakovui nesudarė sąlygų geranoriškai padengti patalpoms tenkančias išlaidas iki bylos inicijavimo teisme, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog būtent atsakovo procesinis elgesys tiesiogiai nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos turėtų būti priteistos jai iš atsakovo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta.

22. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

25. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nelaikytina, jog ši nutartis priimama atsakovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovo T. D. prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.