Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (ir toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 16.50 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Santariškių gatvės kelio važiuojamosios dalies antra eismo juosta, nuo žiedinės sankryžos su Jeruzalės gatve pusės, privažiavusi nereguliuojamą sankryžą su P. Baublio gatve, kurioje ketino sukti į dešinę – į P. Baublio gatvę, pažeidė KET 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, prieš sankryžoje sukdama į dešinę, ji dėl neatsargumo neįsitikino savo veiksmų saugumu ir iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, be to, gatvių važiuojamųjų dalių sankirtoje, iš Santariškių gatvės kelio antros eismo juostos sukdama į dešinę – į P. Baublio gatvę, ji, neduodama kelio ir sudarydama kliūtį, persirikiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją, maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, tarp jų motociklams, skirtą eismo juostą pavojingai mažu atstumu prieš ja važiavusį E. D. vairuotą motociklą „Yamaha FZ6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, E. D.dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam oji S. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną ji važiavo automobiliu „Toyota Corolla“ į Santaros klinikas, išvažiavo į Santariškių gatvę ir prasidėjo stipri liūtis. Ji, parodžiusi posūkį ir pasižiūrėjusi į veidrodėlį ir pro galinį langą, nieko nepamatė ir pradėjo manevrą, jį pradėdama pastebėjo motociklininkę, bandė išvengti eismo įvykio ir išsukti vairą, tačiau jai to padaryti nepavyko, dėl to ji gailisi. Ji galėjo būti atidesnė ir išvengti eismo įvykio, jai reikėjo anksčiau persirikiuoti. Prieš sukdama ji truputį vėliau bandė persirikiuoti į savo važiuojamą juostą, tačiau kai pradėjo manevrą, pastebėjo motociklą. Ji supranta, kad tą manevrą padarė ne laiku, per vėlai. Jai reikėjo persirikiuoti į kitą juostą, kai baigėsi ištisinė linija.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji S. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, ji savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad nukentėjusioji E. D. byloje pareiškė 10 596,81 Eur civilinį ieškinį, pagal byloje pateiktus duomenis, dalį nukentėjusiosios prašomos atlyginti žalos nukentėjusiajai atlygino kaltinamosios draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“. Iš dalies sutikdama su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, bendrovė atlygino iš viso 10 219,98 Eur žalos, kurią sudaro 10 000 Eur neturtinė ir 219,98 Eur turtinė žala, taigi, nukentėjusiosios patirta turtinė ir neturtinė žala yra iš dalies atlyginta. Kaltinamoji S. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jos nuomone, likusią neatlygintą 376,83 Eur sumą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama iš draudimo bendrovės, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Vien tai, jog padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat yra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajai padaryta žala bus visiškai atlyginta, jei teismas nuspręstų priteisti likusią jos dalį, kadangi nukentėjusiajai jau yra atlyginta didžioji dalis prašomos priteisti žalos.

Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti S. Š. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra dirbanti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 110), neteista (1 t. b. l. 108), per pastarųjų penkių metų laikotarpį nebausta administracine tvarka (1 t. b. l. 109). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad S. Š. yra nedrausminga vairuotoja, linkusi pažeidinėti KET reikalavimus, tokiu būdu yra pagrindo manyti, kad jos padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne piktybiško ir sistemingo kaltinamosios elgesio išraiška. Teismas taip pat atsižvelgia į S. Š. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį E. Š.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek S. Š., tiek E. Š. nurodė, kad, juos sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, apie įvykį jie dažnai kalbasi kaip apie pamoką, tai paskatino juos abu būti atsargesniais kelyje, atidžiau laikytis KET reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad E. Š., kaip sutuoktinis, yra pajėgus kaltinamajai daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. Š. yra neteistas (2 t., b. l. 52), administracine tvarka praeityje baustas penkis kartus, iš jų tris kartus už KET pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai nešiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, beveik dvejus metus nėra baustas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad E. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas S. Š., jo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką S. Š., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors teikdamas prašymą E. Š. prašė laidavimą skirti be užstato, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pasirengęs sumokėti užstatą, kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. Š., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo E. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamoji S. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad S. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamoji yra dirbanti, anksčiau neteista, administracine tvarka pastarųjų penkių metų laikotarpyje nebausta, dėl to nėra pagrindo teigti, jog kaltinamajai yra būdingas piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės S. Š. skirti neprašė ir prokuroras.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąją S. Š. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jai skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Kartu su atsiliepimu pateiktas ADB „Gjensidige“ pranešimas E. D., kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus E. D. prašymą (2025 m. gegužės 27 d. ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui) dėl žalos asmeniui, padarytos 2024 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykiu, atlyginimo, draudimo įmonė suskaičiavo 10 219,98 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 10 000,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 219,98 Eur gydymo išlaidoms atlyginti (Kelotan gelis – 29,99 Eur x 2; dvi psichologo konsultacijos – 160 Eur) (2 t., b. l. 1-14).

Nukentėjusiosios E. D. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis byloje pateikė rašytinius paaiškinimus dėl civilinio ieškinio nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuose nurodė, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ 10 219,98 Eur sumą pervedė į nukentėjusiosios E. D. banko sąskaitą, tokia faktinė situacija, kai dalinai įvykdyti ieškinio reikalavimai, teisiškai kvalifikuojama kaip ieškinio reikalavimų pripažinimas pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, atsakovas reikalavimus tenkino tik ieškovei pareiškus civilinį ieškinį ir pateikus teismui, todėl atsakovo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta pozicija dėl ieškinio atmetimo neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta. Bendra pareikto civilinio ieškinio suma yra 10 596,81 Eur, taigi, atsakovui tenkinus 10 219,98 Eur reikalavimo sumos, ieškovei liko neatlyginta 376,83 Eur suma.

Paaiškinimuose nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio metu E. D. buvo sugadinti/sunaikinti daiktai: motociklininko striukė, 269,91 Eur vertės, pasikalbėjimo įranga „Cardo Packtalk Edge“, 307,49 Eur vertės, motociklininko šalmas „Schuberth C4 Modular“, 599 Eur vertės, motociklininko pirštinės, 45 Eur vertės, motociklininko nugaros apsauga, 125,91 Eur vertės, motociklininko batai, 129 Eur vertės, motociklo bako krepšys, 79,99 Eur vertės, telefono laikiklis „Quad Lock“, 49 Eur vertės, šildomos motociklo rankenos, 95,99 Eur vertės. Turtinė žala už eismo įvykio metu sugadintus/sunaikintus daiktus pagal pateiktus įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir vertinant jau su nusidėvėjimo įvertinimu sudarė 1681,29 Eur, tačiau draudikas išmokėjo 1304,66 Eur, taigi, realiai patirtos ir nukentėjusiajai neatlygintos sugadintų/sunaikintų daiktų išlaidos yra 376,63 Eur. Analizuojant su draudiko atsiliepimu pateiktą draudimo išmokos apskaičiavimo išvados/sąmatos lentelę matoma, kad, visų pirma, žalos skaičiavimų klaidingumą įtakojo pateikiama sugadintų/sunaikintų daiktų kaina, kadangi E. D. draudikui pateikė daiktų įsigijimo dokumentus 1681,29 Eur sumai, o draudikas lentelėje nurodydamas datas pagal įsigijimo dokumentus pateikia visiškai kitas, niekuo nepagrįstas daiktų pradines vertes 1567,86 Eur sumai. Motociklininko šalmas buvo įsigytas 2023 m. rugpjūčio 7 d., už 599 Eur, draudikas klaidingai nurodo jo pradinę vertę 419,30 Eur, sumažindamas 179,70 Eur, motociklininko pirštinės buvo įsigytos 2022 m. liepos 20 d. už 45 Eur, draudikas klaidinančiai nurodo pradinę vertę 40,50 Eur, sumažindamas 4,50 Eur, motociklininko nugaros apsauga buvo įsigyta 2023 m. birželio 5 d. už 125,91 Eur, draudikas klaidinančiai nurodo jos pradinę vertę 95,69 Eur, sumažindamas 30,22 Eur. Taigi, sumažinus pirminę vertę, draudikas dar taiko metinį vertės mažinimo koeficientą, kai tuo tarpu konkretūs daiktai beveik nenaudoti, o jų naudojimas turi sezoniškumą. Motociklų sezonas Lietuvoje yra sezoninis reiškinys, glaudžiai susijęs su klimato sąlygomis, kelio būkle bei teisės aktų reikalavimais, nors praktinė pradžia yra nuo balandžio, tačiau sezono piktas būna birželio-rugsėjo mėnesiais. E. D. motociklas nebuvo naudojamas kaip pagrindinė susisiekimo priemonė, tai buvo hobis ir laisvalaikio praleidimas. E. D. dėl (duomenys neskelbtini) veiklos yra labai užimtas žmogus, turintis labai mažai laisvalaikio, taigi, ir labai mažai besinaudojantis motociklu, o tuo pačiu ir su juo susijusia įranga, ekipuote, saugumo priemonėmis ir važiavimui reikalingais daiktais. E. D. motociklu per mėnesį išvažiuodavo iki 5 kartų, o dėl motociklo specifikos, nepritaikytos ilgoms kelionėms, vienu išvažiavimu pravažiuodavo iki 100 km atstumą, taigi, per vienų metų sezoną, trunkantį 3 mėnesius, motociklu naudodavosi iki 15 kartų, nuvažiuojant iki 1500 km. Svarbu pažymėti, kad draudiko atsiliepime nurodomų Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintų Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais bei Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo rekomendacijų 3 punktas numato, kad šios rekomendacijos taikomos visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse apskaityto ilgalaikio turto nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti. Šie normatyvai yra patvirtinti taikymui visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterinėje apskaitoje, mokesčių apskaičiavime, viešojo sektoriaus turto amortizacijos procese. Šie normatyvai nėra tiesiogiai taikomi draudimo žalos atlyginimo santykiuose, nebent sutartyje tai būtų numatyta aiškiai (CK 6.193 straipsnis). Draudiko taikomi amortizaciniai normatyvai nėra tinkami vertinant asmeninę motociklininko aprangą ir apsaugas, nedažnai naudojamus, bet saugos funkciją atliekančius daiktus (šalmą, apsauginius batus, liemenes) kaip duotuoju atveju E. D. keletą kartų trumpu periodu naudoti asmeniniai daiktai. Tai nebuvo įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse apskaitytas ilgalaikis turtas, intensyviai naudojamas juridiniame asmenyje dirbančių darbuotojų, bendrovės ekonominiam efektui pasiekti, ir dėl to greitai nusidėvintis. Konkrečiu atveju draudikas turėjo nustatyti rinkos vertę žalos atsiradimo dieną, įvertinęs daikto būklę, naudotumą ir įsigijimo aplinkybes, kaip tai padaryta draudimo išmokos apskaičiavimo išvados/sąmatos lentelės skiltyje „vieneto kaina rinkoje“, o ne automatiniu mažinimu remiantis viešojo sektoriaus normatyvais. Draudimo sutarties tikslas – kompensuoti realius nuostolius, t.y. išmokėti tiek, kiek žmogui reikia, kad jis galėtų atkurti daikto būseną ar įsigyti tokį patį ar lygiavertį daiktą rinkoje žalos atsiradimo momentu. Taip pat paaiškinimuose nurodoma, kad metinė infliacija Lietuvoje (pagal Statistikos departamentą ir Eurostat): 2022 m. ~ 19,7%, 2023 m. ~ 9,1%, 2024 m. (iki rugpjūčio) ~ 1,0-1,1%. Bendrai per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. vartotojų kainos paaugo daugiau kaip 30 %. Infliacija yra objektyvus veiksnys, tai ne subjektyvus kainų pokytis, o valstybinės statistikos pagrįstas rodiklis, turintis būti pripažintas ir draudimo procese. Draudikas privalo įvertinti rinkos kainą žalos dieną, o be griežtai mažinti vertę remiantis įsigijimo data. Motociklininko apranga ir saugumo priemonės yra specifinė vartojimo prekė, kuri išimtinai naudojama sezoniškai, ne ilgiau tris mėnesius per metus, o konkrečiu E. D. atveju mažai dėvima, ilgaamžė (pvz. CE apsaugos striukės, šalmų korpusai turi sertifikuotą ilgaamžiškumą). Vien formalus nusidėvėjimo tarifas (pvz. 25 % į metus) netinkamai atspindi tikrąją vertę žalos momentu. Draudiko taikytas nusidėvėjimo apskaičiavimas remiantis vien ilgalaikio turto amortizacijos normatyvais yra neteisingas, kadangi neatsižvelgia į realų vartojimo pobūdį, ignoruoja infliacinį kainų šuolį, kuris realiai padidino daiktų vertę, prieštarauja CK 6.249 straipsniui ir LAT formuojamai praktikai dėl visiško žalos atlyginimo. Sutinkamai su išdėstytu, prašo teismo priimti ir vertinti teikiamus rašytinius paaiškinimus priimant sprendimą, tenkinti E. D. civilinį ieškinį pilna apimtimi ir priteisti visas E. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 21-24).

Kartu su paaiškinimais pateikta 2024 m. rugpjūčio 7 d. eismo įvykio metu E. D. sugadintų/sunaikintų daiktų ir jų verčių lentelė, iš kurios matyti, kad: motociklininko striukė buvo pirkta 2023 m. rugpjūčio 17 d. už 269,91 Eur, pasikalbėjimo įranga „Cardo Packtalk Edge“ buvo pirkta 2023 m. birželio 2 d. už 307,49 Eur, motociklininko šalmo „Schuberth C4 Modular“ pirkimo čekis nėra išsaugotas, tačiau draudikui buvo pateikta nuoroda į rinkos kainą, kuri yra 599,00 Eur, o šiai dienai pagal pateiktą nuorodą toks šalmas kainuoja 649,00 Eur, motociklininko pirštinės buvo pirktos 2022 m. liepos 20 d. už 45,00 Eur, motociklininko nugaros apsauga buvo pirkta 2023 m. birželio 5 d. už 125,91 Eur, motociklininko batai „TCX“ buvo pirkti 2024 m. liepos 30 d. už 129,00 Eur, motociklo bako krepšys buvo pirktas 2024 m. liepos 29 d. už 79,99 Eur, telefono laikiklio „Quad Lock“ pirkimo čekis nėra išsaugotas, tačiau draudikui buvo pateikta nuoroda į rinkos kainą, kuri yra 49 Eur, bei šildomos motociklo rankenos buvo pirktos 2024 m. liepos 29 d. už 95,99 Eur (2 t., b. l. 26-30).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. D. atstovas advokatas E. Storpirštis nurodė, kad savo poziciją jie detaliai pateikė savo rašytiniuose paaiškinimuose, esmė tokia, kad padaryta žala teismo įvykio metu turi būti atlyginta visa. Tai nėra tokia pozicija, kad būtų taikomas ekonomiško naudingumo ar kažkoks tai išlaidas mažinantis rodiklis. Būtent, kad Kelių eismo transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Vyriausybės nustatytos išmokų žalos ir mokėjimo taisyklių nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio, o pati žala, kuomet yra ginčas, yra vertinama bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Jie taip pat pateikė aiškų detalizavimų, visų pirma, draudikas padarė esmines klaidas dėl verčių, kuriomis buvo įsigyti daiktai, vėliau taikė mažinimo koeficientus, tačiau tų mažinimo koeficientų metodikos taikytinos juridiniams asmenims ir verslo organizacijoms skaičiuojant buhalterinius balansus, nusidėvėjimo vertes, kuomet daiktai intensyviai naudojami, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. E. D. priemonės buvo naudotos išimtinai mažai, todėl, kad pats motociklas jai yra laisvalaikio ir hobio dalykas, ji dėl savo užimtumo, mokslinės, akademinės ir kūrybinės veiklos to laiko turi labai mažai, pats sezoniškumas yra trumpas, būtent trys mėnesiai Lietuvoje, tai vidutiniškai į metus iki 15 kartų išvažiuojama motociklu, nuvažiuojami nedideli atstumai, tai vėlgi ir pagal valandų skaičių jie gali pasakyti, kad tai yra labai trumpas naudojimo laikas. Patys daiktai turi tokį išskirtinumą, kad pagal ekipuotę jiems taikomi saugumo sertifikatai ir tai aukštos kokybės daiktai. Dėl infliacijos tų daiktų vertė netgi pakito, t.y. įvykio dieną E. D., juos įsigydama, būtų sumokėjusi daugiau. Reziumuojant, jie tai pasakė rašytiniuose paaiškinimuose, detaliai ir išsamiai išdėstė argumentus, jie pasilieka prie tos pozicijos, kad civilinis ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi ir, atsižvelgiant į tai, kad draudikas po civilinio ieškinio pateikimo teismui iš pareikšto civilinio ieškinio 10 596,81 Eur tenkino 10 219,98 Eur sumą, tai liko neatlyginta 376,83 Eur suma, tai yra tokia teisinė situacija, kad ieškinio reikalavimas pripažintas ženklioje žinioje. Jie palaiko civilinį ieškinį nurodytais argumentais ir motyvais ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog autoįvykyje dalyvavo kaltinamosios S. Š. ADB „Gjensidige“ (toliau – ir draudimo bendrovė) transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos).

Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį, todėl, visų pirma, draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirtą žalą.

Byloje nukentėjusioji E. D. pareiškė 10 596,81 Eur dydžio civilinį ieškinį atsakovo ADB „Gjensidige“ atžvilgiu dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos (10 000 Eur neturtinės žalos, 60,18 Eur už gydymo išlaidas, 376,63 Eur už sugadintus/sunaikintus daiktus ir 160 Eur už psichoterapeuto konsultacijas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog draudikas po civilinio ieškinio pateikimo teismui iš pareikšto civilinio ieškinio 10 596,81 Eur tenkino 10 219,98 Eur sumą, tai yra liko neatlyginta 376,83 Eur turtinės žalos suma.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu E. D. buvo sugadinti/sunaikinti daiktai: motociklininko striukė, 269,91 Eur vertės, pasikalbėjimo įranga „Cardo Packtalk Edge“, 307,49 Eur vertės, motociklininko šalmas „Schuberth C4 Modular“, 599 Eur vertės, motociklininko pirštinės, 45 Eur vertės, motociklininko nugaros apsauga, 125,91 Eur vertės, motociklininko batai, 129 Eur vertės, motociklo bako krepšys, 79,99 Eur vertės, telefono laikiklis „Quad Lock“, 49 Eur vertės, šildomos motociklo rankenos, 95,99 Eur vertės. Kartu su ieškiniu, taip pat ir draudimo bendrovei buvo pateikti šių daiktų įsigijimo dokumentai, tačiau draudimo bendrovė, lentelėje (2 t. b. l. 5) nurodydama duomenis pagal įsigijimo dokumentus, pateikė klaidingus duomenis apie pradines vertes, tai yra: motociklininko šalmas buvo įsigytas 2023 m. rugpjūčio 7 d., už 599 Eur, draudikas klaidingai nurodo jo pradinę vertę 419,30 Eur, sumažindamas 179,70 Eur, motociklininko pirštinės buvo įsigytos 2022 m. liepos 20 d. už 45 Eur, draudikas klaidinančiai nurodo pradinę vertę 40,50 Eur, sumažindamas 4,50 Eur, motociklininko nugaros apsauga buvo įsigyta 2023 m. birželio 5 d. už 125,91 Eur, draudikas klaidinančiai nurodo jos pradinę vertę 95,69 Eur, sumažindamas 30,22 Eur. Pažymėtina tai, kad draudimo bendrovė, apskaičiuodama atlygintiną turtinę žalą pritaikė metinį vertės mažinimo koeficientą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintų Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais bei Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo rekomendacijų nuostatomis (toliau – ir Rekomendacijos). Kaip teisingai nurodė nukentėjusiosios atstovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismo vertinimu, draudimo bendrovė nepagrįstai vadovavosi šiomis Rekomendacijomis, kadangi šios rekomendacijos taikomos visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse apskaityto ilgalaikio turto nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti. Šie normatyvai yra patvirtinti taikymui visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterinėje apskaitoje, mokesčių apskaičiavime, viešojo sektoriaus turto amortizacijos procese. Šie normatyvai nėra tiesiogiai taikomi draudimo žalos atlyginimo santykiuose, nebent sutartyje tai būtų numatyta aiškiai (CK 6.193 straipsnis). Teismo įsitikinimu, draudimo bendrovė netinkamai nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį, nes asmeniniai fizinio asmens daiktai, tokie kaip šalmas, specialūs motociklininko batai, pirštinės, striukė ir kt. nėra įmonių, įstaigų ir organizacijų balanse apskaitytas ilgalaikis turtas, intensyviai naudojamas juridiniame asmenyje dirbančių darbuotojų, bendrovės ekonominiam efektui pasiekti, ir dėl to greitai nusidėvintis, todėl eismo įvykio metu sugadintų/sunaikintų daiktų nusidėvėjimas apskaičiuotas nepagrįstai. Nukentėjusioji ir jos atstovas paaiškino, jog motociklininko apranga ir saugumo priemonės yra specifinės vartojimo prekės, kurios išimtinai naudojamos sezoniškai, ne ilgiau tris mėnesius per metus, o konkrečiu E. D. atveju mažai dėvimos, ilgaamžės (pvz. CE apsaugos striukės, šalmų korpusai turi sertifikuotą ilgaamžiškumą), todėl nusidėvėjimo tarifas (pvz. 25 % į metus) netinkamai atspindi tikrąją vertę žalos momentu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios pateiktais paskaičiavimais, todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl likusios neatlygintos sumos – 376,83 eurų turtinei žalai atlyginti, yra pagrįstas.

Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, teisės aktai draudikui numato pareigą ne tik apskaičiuoti mokėtino žalos atlyginimo sumą, bet ir pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Teismui nustačius, jog draudimo bendrovė, apskaičiuodama atlygintinos turtinės žalos dydį, klaidingai nurodė duomenis apie sugadintų daiktų pradines vertes bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintų Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais bei Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo rekomendacijų nuostatomis apskaičiuodama šių daiktų nusidėvėjimą, sprendžia, jog draudimo bendrovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo 376,83 eurų draudimo išmokos mokėjimo, todėl ši suma priteistina atlyginti draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą

Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiosios E. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš viso 2 600 Eur. Byloje pateiktos Lietuvos advokatūros 2025 m. birželio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 042/25, išrašyta advokato Egidijaus Storpirščio nukentėjusiajai E. D., 2300 Eur sumai, ir 2025 m. birželio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 045/25, išrašyta advokato Egidijaus Storpirščio nukentėjusiajai E. D., 300 Eur sumai, bei mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji E. D. sumokėjo minėtas sumas advokatui E. Storpirščiui (2 t., b. l. 32-37). Byloje gauti duomenys, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiajai E. D. buvo visiškai atlygintos kaltinamosios S. Š. – pateiktas 2025 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas, kad S. Š. nukentėjusiajai E. D. pervedė 2 300 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, susijusias su eismo įvykiu, ir 2025 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymas, kad S. Š. nukentėjusiajai E. D. pervedė 300 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, susijusias su eismo įvykiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas dėl nukentėjusiosios E. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų paliktinas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su įrašytais bylai reikšmingais duomenimis, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš ADB „Gjensidige“ priteisti 376,83 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. D. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su įrašytais bylai reikšmingais duomenimis, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo galinio viršelio – paliktini saugoti byloje.

Išaiškinti S. Š. ir E. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.