- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-49-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27067-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Martynas Galvičius, Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Saulius Staškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. D. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamajam A. D. paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vieta nustatyta jo gyvenamoji vieta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. D. į bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 1 d. 2 val. iki 2024 m. birželio 1 d., 12.20 val., tai yra 1 (viena) para ir laikoma, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.
A. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. Š. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam A. Š. paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vieta nustatyta jo gyvenamoji vieta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. į bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 1 d. 2 val. iki 2024 m. birželio 1 d. 12.05 val., tai yra 1 (viena) para ir laikoma, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. liepos 19 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, ne daugiau keturių kartų tyčia kumščiu smogė J. B. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, kraujosruvomis dešinės akies obuolio odenoje, dešinės akies vokuose, nubrozdinimais dešiniame dilbyje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje.
1.1. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 1 d., apie 00.50 val. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Š., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra priėjo prie ant suoliuko sėdinčių E. M. ir S. N., A. Š. tyčia kumščiu vieną kartą smogus nukentėjusiajam S. N. į veido sritį ir padarant jam muštinę žaizdą kairės akies srityje, jis tuo pačiu metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tokiais įžūliais ir bendrais veiksmais nukentėjusiesiems S. N. ir E. M. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu savo veiksmais nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio kairio 6-to danties vainiko nuskėlimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje.
2.1. Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 1 d. apie 00.50 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra priėję prie ant suoliuko sėdinčių nukentėjusiųjų E. M. ir S. N., jis kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam S. N. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kairės akies srityje, o tuo pačiu metu A. D. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiesiems padarė nežymius sveikatos sutrikdymus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. B. prašo:
- nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kad A. Š. buvo kaltinamas tuo, jog 2024 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu du kartus smogė A. V. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio kairio 6-to danties vainiko nuskėlimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje;
- pašalinti iš 2024 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas nustatė A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas);
- pakeisti 2024 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir nubaustas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir jam paskirti: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 13 (trylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pagal BK 284 straipsnį – 13 (trylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti A. D. subendrintą 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskirti kaltinamajam A. D. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą; Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. D. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 1 d. 2 val. iki 2024 m. birželio 1 d., 12.20 val., tai yra 1 (vieną) parą ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. ir A. Š. kaltais ir priimdamas jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi, tinkamai kvalifikavo įtariamųjų įvykdytas nusikalstamas veikas, tinkamai nustatė A. D. ir A. Š. kaltę patvirtinančius duomenis, tačiau skirdamas bausmes neatsižvelgė į A. D. padarytų veikų pavojingumą, neįvertino veikomis sukeltų padarinių bei netinkamai A. D. paskyrė bausmę, kas lėmė, jog nustačius iš esmės skirtingas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamiesiems buvo paskirtos vienodos bausmės. Taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai nustatė A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent netinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą nustatydamas, jog nusikalstamas veikas A. D. padarė būdamas ankščiau teistas, kai teistumas neišnykęs. Šioje dalyje, pasak apeliantės, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir A. D. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą, netinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kas lėmė, jog A. D. atžvilgiu buvo netinkamai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Apeliaciniame skunde cituojamos BK 27 straipsnio ir 97 straipsnio 6 dalies nuostatos ir nurodoma, kad asmens teistumo eiga, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką yra aptariama ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies komentare, kuriame paminėta, kad jei teistumo laikotarpiu asmuo padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą teistumo eiga nutrūksta. Tokiu atveju anuliuojamas visas teistumo laikas, praėjęs nuo bausmės atlikimo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, ir jis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės atlikimo už naują nusikalstamą veiką. Kartu prasideda ir teistumo už naują nusikaltimą eiga. Apeliantės teigimu, tokiu atveju teistumo laikas prasideda tuo pačiu metu už abu nusikaltimus, o nuteistasis laikomas teistu už abu nusikaltimus tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
3.3. Apeliantė nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog A. D. buvo nuteistas 2022 m. lapkričio 29 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Iki baudžiamojo įsakymo priėmimo A. D. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 63 paros arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų neįvykdė ir 2023 m. liepos 18 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Apeliantės teigimu, šiuo atveju A. D. realiai bausmės neatliko, kadangi bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, o iš probuojamų asmenų registro jis buvo išbrauktas pasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui. Pažymi, jog BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, yra laikomi teistais laikotarpį, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. A. D. nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje, padarė 2023 m. liepos 19 d., tai yra jau pasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui, kas rodo, jog naujos veikos padarymo metu jis negalėjo būti laikomas teistu. Pasak apeliantės, teismo išvada, jog A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu yra nepagrįsta ir turi būti pašalinta iš teismo nuosprendžio. Sutinka, jog ši aplinkybė, kad A. D. anksčiau buvo teistas yra labai svarbi individualizuojant bausmę, kadangi charakterizuoja jo asmenybę, nepaisant to, kad jos negalima vertinti kaip atsakomybę sunkinančios, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
3.4. Apeliantė taip pat nurodo, kad apeliacinis skundas taip pat teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo A. D. pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtų per švelnių laisvės apribojimo bausmių. Pažymi, jog pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Šiuo atveju bausmės vidurkis yra 13 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. D. už nusikalstamos veikos numatytos 138 straipsnio 1 dalyje padarymą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir už nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šias bausmes nuo sankcijos vidurkio sumažino 5 mėnesiais. Apeliantės teigimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laisvės apribojimo bausmės dydžio, įvertinus motyvus, kuriais teismas rėmėsi skirdamas bausmę, laikytinas nepagrįstu. Pažymi, jog teismas A. D. skirdamas bausmę, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes tik aptarė, tačiau jomis nesivadovavo, kadangi paties teismo nustatytos ir nuosprendyje aptartos aplinkybės iš esmės prieštarauja teismo padarytai išvadai nustatant bausmės dydį. Teigia, kad šiuo atveju teismas iš esmės nuėjo lengviausiu keliu ir kaltinamiesiems A. D. bei A. Š. paskyrė analogiškas (vienodas) bausmes. Nors A. D. ir A. Š. padarė veikas, priskiriamas vienodo sunkumo nusikaltimų kategorijai, tai yra nesunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tai nereiškia, jog jiems turėtų būti skiriamos vienodos bausmės.
3.5. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. D. ir A. Š. padarė veikas, priskiriamas vienodo sunkumo nusikaltimų kategorijai, tai yra nesunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau šių veikų pavojingumas iš esmės skiriasi. Pažymi, jog A. D. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu, o A. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnyje, padarymu. Pažymi, jog įstatymo kūrėjas vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, baudžiamajame įstatyme numatė sankciją už šių nusikalstamų veikų įvykdymą. Skirtingų nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi, todėl skiriasi ir sankcija už šių veikų įvykdymą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo už šios rūšies nusikalstamos veikos įvykdymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už šios veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pažymi, jog BK 138 straipsnio 1 dalies atveju skiriasi ne tik maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė net 3 kartus, bet ir šiame straipsnyje nėra numatytos švelniausios bausmės, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra viešųjų darbų. Šie duomenys, pasak apeliantės, rodo visiškai skirtingą šių nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl jas įvykdę asmenys negali būti vertinami identiškai, kas suponuoja ir skirtingą bausmės dydžio taikymą. Apeliantės teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas į tai dėmesio neatkreipė ir skirdamas bausmę nevertino įvykdytų veikų pavojingumo ir abiem kaltinamiesiems skyrė vienodas laisvės apribojimo bausmes, nors A. D. atlikti veiksmai yra žymiai pavojingesni.
3.6. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog A. D. įvykdė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu, kadangi laiko, jog jis padarė naują nusikalstamą veiką, kai teistumas jau buvo išnykęs, tačiau tai nereiškia, jog teismas neturėtų atkreipti dėmesio į A. D. praeities teistumus vertindamas jo asmenybę. Prokurorės vertinimu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje atžvilgiu, egzistuoja viena A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje atveju, nustatytos dvi A. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. yra teisiamas trečią kartą, naują nusikalstamą veiką jis įvykdė sekančią dieną po teistumo išnykimo, buvo ne kartą baustas už administracinius nusižengimus. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. D. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, tai yra susitaikius su nukentėjusiuoju. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, rodo, jog teismas kartą jau pasigailėjo kaltinamojo, suteikė jam progą taisytis, tačiau pastarasis tinkamų išvadų nepadarė bei teismo pasitikėjimo nepateisino, išvadų dėl savo netinkamų veiksmų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Prokurorės teigimu, aptarti duomenys ir nurodyti motyvai leidžia teigti, jog A. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą, turėtų būti skiriamos laisvės apribojimo bausmės artimos šios rūšies bausmės vidurkiui. Pažymi, jog teismas skirdamas A. D. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir paskyrė mažesnę nei bausmės vidurkis laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju paskirtų bausmių dydis nėra teisingas, todėl turėtų būti keičiamas.
3.8. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas veikos faktines aplinkybes dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nenurodė reikšmingų faktinių aplinkybių ir veiksmų, kuriais 2024 m. gegužės 11 d. kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde cituodama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, prokurorė nurodo, kad teismas nuosprendyje aprašė nusikalstamos veikos įvykdymo vietą, laiką bei sukeltus padarinius, tačiau nenurodė A. Š. veiksmų, kuriais buvo įvykdyta nusikalstama veika. Pažymi, jog pagal teismui perduotą kaltinamąjį aktą, A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu du kartus smogė A. V. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio kairio 6-to danties vainiko nuskėlimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
4. Teismo posėdyje prokurorė Jurga Klimčukienė prašė prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Modestas Švažas, nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Saulius Staškus, prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija nuteistųjų A. D. ir A. Š. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad A. D. įvykdė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu, nesutinka su nuteistajam A. D. paskirtų laisvės apribojimo bausmių dydžiais bei atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas veikos faktines aplinkybes dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, nenurodė reikšmingų faktinių aplinkybių ir veiksmų, kuriais 2024 m. gegužės 11 d. kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniu skundu.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam A. D. paskirtos bausmės
6. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija); BK 284 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, nuteistajam A. D. už nurodytas nusikalstamas veikas paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes bei nustatė jų dydžius, mažesnius nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies dydis (už nesunkų nusikaltimą skiriama laisvės apribojimo bausmė nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas A. D. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę nuteistajam paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas A. D. paskyrė intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. D. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nuteistojo asmenybę, jog teistas du kartus, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
9. Pirmiausia pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 27 straipsnio pakeitimai. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Minėtas BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija), kurio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, joje nurodyta A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau motyvų šiuo aspektu nėra pateikta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendis priimtas 2024 m. lapkričio 29 d. Be to, šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam A. D. buvo nustatyta pagrįstai.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas du kartus. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už šį nusikaltimą paskirta bausmė buvo subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme, jam atidėtas subendrintos arešto bausmės vykdymas 6 mėnesiams. Bylos duomenimis, A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų neįvykdė. 2023 m. liepos 18 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės atidėjimo laikotarpiui. Kaip nustatyta šioje byloje, A. D. naujas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2023 m. liepos 19 d. ir 2024 m. birželio 1 d., tai yra jau būdamas išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Šios bylos kontekste aktualu, jog pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą, laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). ???
12. Bylos duomenimis nustačius, kad A. D. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė po to, kai jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, laikytina, jog naujas tyčines nusikalstamas veikas A. D. padarė teistumui išnykus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
13. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtas bausmes ir subendrintą galutinę bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
14. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo keisti A. D. paskirtas bausmes, kaip to apeliaciniu skundu prašo prokurorė. Dar kartą įvertinusi anksčiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam A. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės neatitiktų bausmės paskirties. Nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuotos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. D., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, nuteistajam paskirta ir intensyvi priežiūra, parinkti įpareigojimai, kurie padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir darys teigiamus pokyčius nuteistojo elgsenai. Todėl pripažinti, kad nuteistajam A. D. paskirta neteisinga ar aiškiai per švelni bausmė, nėra pagrindo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija A. D. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius ir jį charakterizuojančius duomenis, nustatęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, A. D. skyrė bausmes neperžengdamas sankcijoje numatytų ribų.
Dėl įrodytomis pripažintų veikos aplinkybių
16. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas veikos faktines aplinkybes dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, teismas nenurodė A. Š. veiksmų, kuriais buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio kairio 6-to danties vainiko nuskėlimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje. Taigi pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų visuma nustatė, kad A. Š. tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, šių nustatytų aplinkybių neįrašė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį netinkamą veikos aprašymą laiko technine klaida, kuri neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ir būtent dėl šios aplinkybės jį patikslina dėl suduoto vieno smūgio.
Dėl A. Š. teisinės padėties nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams
18. Kaip jau buvo minėta, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Naujos redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Todėl nauja įstatymo redakcija yra lengvinanti nuteistojo A. Š. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK 3 straipsnio 2 dalis).
19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertinęs nuteistojo A. Š. asmenybę apibūdinančius ir jį charakterizuojančius duomenis, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistajam A. Š. skyrė bausmes, kurios tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Bausmės nelaikytinos per griežtomis, jos atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
Dėl BK 66 straipsnio pakeitimų
20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame BK 66 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio įstatymo redakcijos BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, yra nuteistųjų A. D. ir A. Š. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos.
Dėl proceso išlaidų
21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. Š., kurias sudaro 106,25 Eur ir 2025 m. sausio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. D., kurias sudaro 162,50 Eur.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems A. Š. ir A. D. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų finansinę padėtį, jog jie nedirbantys, duomenų apie jų turimą turtą nėra pateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistiesiems šioje byloje buvo teikiama ne jų iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. Š. ir A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), A. D. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 1 d. 2 val. iki 2024 m. birželio 1 d. 12.20 val. (viena diena) ir laikyti, kad jis yra atlikęs tris laisvės apribojimo bausmės dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), A. Š. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 1 d. 2 val. iki 2024 m. birželio 1 d. 12.05 val. (viena diena) ir laikyti, kad jis yra atlikęs tris laisvės apribojimo bausmės dienas.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytomis pripažintas aplinkybes nurodant: A. Š. 2024 m. gegužės 11 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio kairio 6-to danties vainiko nuskėlimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistųjų A. Š. ir A. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.