- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2YT-9960-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04890-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonei Turto bankui, E. K., N. S., L. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, E. K., N. S., R. R., R. R., L. C. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą – 4,4 kv. m. dydžio dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senasis indeksas 2I1p, dabartiniai indeksai 5I1p ir 6I1p), esančio (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. vasario 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ parengtoje „Pastato 5I1p dalių paskaičiavimo schemoje M 1:500“ pažymėta indeksu „A“.
1.1. Pareiškime nurodė, jog 2017 m. spalio 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise iš ankstesnės jo savininkės E. K.. Perimant butą kartu su butu buvo perduotas ir sandėliukas, esantis namo kieme, ūkiniame pastate, kuris žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5I1p. Įsigyto buto raktus perdavė nekilnojamojo turto pardavimo agentė, o po maždaug dviejų savaičių nuo buto perėmimo, E. K. perdavė pareiškėjai ir sandėliuką. Jame buvo likę jos daiktų, dalį kurių E. K. pasiėmė, kitus paliko pareiškėjai, ji dalį daiktų atidavė, likusią dalį – išmetė, taip sandėliuku naudojasi nuo 2017 m. spalio mėn. Pagal K. paaiškinimą, ji visą tą laiką kartu su butu turėjo ir sandėliuką, kurį visą tą laiką atvirai ir visiems kaimynams matant ir žinant valdė ir naudojo, o kai butą nusipirko pareiškėja, jai buvo perduotas ir sandėliuko valdymas.
1.2. Teismui pareiškėja pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoera“ parengtą pastato 5I1p dalių paskaičiavimo schemą, kurioje pareiškėjos valdomas sandėliukas yra pažymėtas indeksu „A“, šį pastato dalis 4.4 kv. m., bendras pastato užstatytas plotas yra 22 kv. m., todėl pareiškėja faktiškai valdo 20/100 dalių ūkinio pastato. Pareiškėja valstybės įmonėje Registrų centre savo vardu įregistruoti nuosavybės į dalį ūkinio pastato negali, kadangi negali pateikti nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančių dokumentų.
1.3. Pareiškėja papildomai nurodė, kad 2002 m. spalio 11 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriame nustatoma, kad K. K. atitenka 0,2 idealinės pastato dalys, K. V. 0,39 idealinės dalys, K. R. 0,21 idealinės dalys, Kauno rajono savivaldybei 0,2 idealinės dalys. Savininkai R. R. ir O. G. nurodė, kad joms nepriklauso jokia pastato 2I1p (dabar 5I1p) dalis. Šiame susitarime Kauno miesto savivaldybė dalyvavo neteisėtai ir nepagrįstai, po susitarimo sudarymo nuosavybės į dalį ūkinio pastato Kauno miesto savivaldybė neregistravo, o kai pareiškėjos atstovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su daugkartiniais prašymais dėl šio sandėliuko teisinės padėties išsiaiškinimo, Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įregistravimo į dalį ūkinio pastato. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Registrų centras priėmė spendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo į dalį ūkinio pastato ir nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisių į turtą atsiradimo. Taigi turtas nebuvo registruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos vardu, kadangi ji netapo nei šio turto savininke, nei valdytoja patikėjimo teise. Tokiu būdu šiai dienai yra niekieno vardu neregistruota 20/100 dalis ūkinio pastato, kuriame yra pareiškėjos valdomas sandėliukas, t. y. ta dalis, į kurią neteisėtai ir nepagrįstai pretendavo Kauno miesto savivaldybės administracija. Akivaizdu, kad sandėliuką faktiškai visuomet valdė E. K., o Kauno miesto savivaldybės administracija susitarime dalyvavo neteisėtai ir nepagrįstai, nuo 2017 m. spalio mėn. sandėliuką atvirai bei teisėtai, niekieno teisių į nuosavybę niekuomet nepažeisdama valdo pareiškėja.
1.4. Pareiškėjos atstovė tesimo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėja nuo 2018 m. siekia įsigyti ginčo sandėliuką, klausimą buvo bandoma spręsti privatizuojant sandėliuką, bet kai Savivaldybė nurodė, kad jai tas turtas nepriklauso, pareiškėja kreipėsi į teismą manydama, kad turtas yra niekieno. E. K. niekada neturėjo sandėliuko nuosavybės teise, tačiau visą laiką ji valdė ir naudojosi ginčo sandėliuku. Perleidžiant butą pareiškėjai E. K. nurodė, kad jai priklauso du sandėliukai, tačiau kaimynams nesutinkant, pareiškėjai buvo perduotas vienas sandėliukas, kuriuo E. K. visada naudojosi, pareiškėja iš nieko neteisėtai nieko nepaėmė, turto nepasisavino, todėl yra sąlygos įgyti turtą įgyjamosios senaties fakto nustatymo būdu. Valdymo laikotarpis viršija 10 metų. 2002 m. bendraturčiai susitarė dėl pasidalinimo, bet procedūros neužbaigė, nepasidarė kadastrinių matavimų, nepakeitė duomenų Registrų centre, todėl šių duomenų nesimato išraše. Pareiškėjos atstovė išsiaiškino, kad dalis sandėliuko, kuri neregistruota niekieno vardu, nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, kuri 2002 m. susitarimą pasirašė, todėl laiko, kad ta dalis nepriklauso niekam. Jei sandėliukas priklauso valstybei, tai ji turi jį tinkamai prižiūrėti, o šiuo konkrečiu atveju turtas yra niekieno, todėl gali būti nustatoma nuosavybė įgyjamosios senaties būdu, nes Kauno miesto savivaldybė aiškiai nurodė, kad jai turtas nepriklauso, joks patikėtinis šio turto nesiėmė tvarkyti.
1.5. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jai buvo perduotas sandėliukas, kaimynai patvirtino, kad sandėliuku naudojosi E. K., todėl juo toliau gali naudotis pareiškėja. Iki šiol sandėliuke yra E. K. daiktų. Pareiškėja nori įsiteisinti tą sandėliuką, nes pastatą reikia tvarkyti, stogas kiauras.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog pareiškimas nepagrįstas, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog iš pateikiamos 1992 m. lapkričio 6 d. Sutarties 1 punkto matyti, kad pagal buto įkainojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 8 d., K. E. įsigijo tik 0,62 dalis, 45,05 kv. m bendrojo naudingojo ploto 6 buto be jokių priklausinių. P. A. taip pat įsigijo tik 0,38 dalis, 27,99 kv. m 6 buto be jokių priklausinių.
2.1. 4,4 kv. m. dydžio dalis ūkiniame pastate, pažymėtame plane 5Ilp, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), K. E. ir P. A. nebuvo privatizuota Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka, kadangi buvusioji buto (duomenys neskelbtini), savininkė E. K., ūkinio pastato dalies nuosavybės teise niekuomet nevaldė.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja savo pareiškime teigia, kad pagal E. K. paaiškinimą, ji visą laiką kartu su butu turėjo ir sandėliuką, kurį atvirai ir visiems kaimynams matant ir žinant valdė ir naudojo, tačiau šiuos teiginius paneigia pačios pareiškėjos pateikiamas 2002 m. spalio 11 d. susitarimas, iš kurio matyti, kad tuometinė buto (duomenys neskelbtini), savininkė R. V. nedalyvavo susitarime dėl ūkinio pastato dalių nustatymo po ūkinio pastato 2I1p rekonstrukcijos ir šio susitarimo nepasirašė. Minėtą susitarimą pasirašė Kauno miesto savivaldybė.
2.3. Namų valdybos techninės apskaitos kortelėje iš Registrų centro gyvenamojo namo ir jo priklausinių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylos yra 1982 m. gegužės 19 d. įrašas, nurodantis, kad pastatų lA3p, 2I1p. 3I, 191p valdytojas yra Kauno miesto Vykdomojo komiteto Butų ūkio Valdyba. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atstačius Lietuvos nepriklausomybę, Tarybų Socialistinei Lietuvos Respublikai priklausantis turtas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe. Taigi, namas kartu su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe, valstybės nuosavybės teises įgyvendino Kauno miesto Vykdomasis komitetas. Kuomet 1994 m. liepos 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto Vykdomojo komiteto teises ir pareigas perėmė Kauno miesto savivaldybė. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Taigi pareiškėjos argumentai, kad Kauno miesto savivaldybės 2002 m. spalio 11 d. susitarimą dėl ūkinio pastato dalių naudojimosi tvarkos nustatymo pasirašė neteisėtai yra visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
2.4. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad ūkinio pastato dalis buvo įgyta įgyjamąja senatimi. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
2.5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad buvę buto savininkai neturėjo nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką, todėl naujam savininkui negalėjo perleisti tos teisės. Pareiškėja neįsigijo sandėliuko, į kurį pretenduoja. Sandėliukas priklauso Lietuvos Respublikai, dėl jo turėtų rūpintis valstybės įmonė Turto bankas. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi dėl šio turto įregistravimo valstybės vardu, tačiau Registrų centras tai padaryti atsisakė.
3. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. paaiškino, kad E. K. naudojosi ginčo sandėliuku, kitų butų savininkai, kai įsigijo butus, tai įsiteisino ir sandėliuko dalis, o E. K. to nepadarė. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog ji iš sandėliuko pasidarė garažą, įsiteisino, tada pasikeitė žymėjimas. O sandėliuku naudojosi P., po jos – K.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo N. S. teismui nurodė, jog pretenzijų dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neturi, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui N. S. nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo E. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui E. K. nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui R. R. nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo L. C. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui L. C. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
10. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
12. Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei byloje ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 6 d. P. A. ir K. E. su Kauno miesto valdyba sudarė sutartį, kurios 1 punkte nurodoma, kad pagal buto įkainojimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patvirtintus Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 8 d.: K. E. įsigijo 0,62 dalis 45,05 kv. m. bendrojo naudingo ploto (duomenys neskelbtini) buto, o P. A. įsigijo 0,38 dalis 27,99 kv. m. 6 buto. Iš Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 8 d. patvirtinto Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įkainotas buvo tik butas be jokių priklausinių (įkainavimo akto 2.3., 2.4., 2.5. papunkčiai). Gyvenamojo namo, buto priklausinių – pagalbinių ūkinių pastatų ir statinių kaina (Įkainojimo akto 2.4 papunktis) nėra nurodoma, eilutė palikta tuščia. Iš Kauno miesto valdybos 1992 m. lapkričio 8 d. patvirtinto Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) analogiškai matyti, kad įkainotas buvo tik butas be jokių priklausinių (įkainavimo akto 2.3., 2.4., 2.5. papunkčiai). Gyvenamojo namo, buto priklausinių – pagalbinių ūkinių pastatų ir statinių kaina (Įkainojimo akto 2.4 papunktis) nėra nurodoma, eilutė palikta tuščia. 1996 m. rugsėjo 26 d. sutartimi E. K. pardavė jai priklausiusią dalį buto sūnui S. K., o pastarasis. 2001 m. kovo 7 d. sutartimi buto dalį R. V. su sąlyga išlaikyti jį iki gyvos galvos, 2002 m. gruodžio 20 d. susitarimu minėta sutartis buvo panaikinta, butas nuosavybės teise vėl atiteko S. K.. A. P. 38/100 dalis buto 1995 m. balandžio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo J. A. P.. 2001 m. kovo 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 38/100 dalys buvo parduotos E. K.. 2002 m. gruodžio 24 d. sutartimi E. K. padovanojo sūnui S. K. 38/100 dalis buto. Nuo 2005 m. sausio 7 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 273 pagrindu E. K. priklausė visas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2017 m. spalio 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš E. K. įsigijo šį butą.
13. Adresu (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pastatas – ūkinis pastatas, plane žymimas 2I1p, kurio 39/100 dalys registruotos N. S. vardu, 109/1000 dalys registruotos R. R. vardu, 116/100 dalys registruotos R. R. vardu. 2020 m. rugpjūčio 25 d. valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius atmetė Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą įregistruoti daiktines teises ir patikėjimo teises į likusias neįregistruotas ūkinio pastato 2I1p dalis, nes nebuvo pateikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimą patvirtinantys dokumentai.
14. 2002 m. spalio 11 d. K. K. (0,2 idealinės dalys), K. V. (0,39 idealinės dalys), O. G., R. R., K. R. (0,21 idealinės dalys), Kauno miesto savivaldybės taryba (0,2 idealinės dalys) po ūkinio pastato 2Ip, dabar 5I1p, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos susitarė dėl nurodytų dalių nustatymo. R. R. ir O. G. nurodė, kad joms 5I1p pastato jokios dalys nepriklauso, nes savo dalies vietoje pasistatė garažą 6I1p. Ūkio pastato 5I1p bendras plotas – 25,64 kv. m.
15. Iš namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelės nustatyta, kad 1982 m. gegužės 19 d. atliktas įrašas, jog Kauno miesto vykdomasis komiteto Namų ūkio valdybos II butų fondo eksploatavimo tarnyba yra pastatų 1A3p, 2I1p ir 3I1p valdytoja, valdymo pagrindas – 1977 m. sausio 14 d. Lenino raj. LDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 7. Iš Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1977 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 7 matyti, kad buvo nuspręsta panaikinti rajono namų valdybas ir vietoje jų patvirtinti I, II, III, IV, V butų fondo eksploatavimo tarnybas, iš sprendimo priedėlio matyti butų fondo eksploatavimo tarnyboms priskiriamos ribos.
16. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad nuo 2018 m. Kauno miesto savivaldybės administracijai siuntė užklausimus dėl ginčo sandėliuko. 2018 m. gegužės 7 d. prašyme dėl informacijos pateikimo pareiškėjos atstovė nurodė: „Informuoju, kad mano klientė E. Ž. neturi jokio priklausinio prie jai priklausančio buto ir pageidauja jį įsigyti“. 2018 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius pareiškėjos atstovei atsakė, jog dalis nuosavybės teisės į sandėliuką nėra įregistruota, išsprendus dalies ūkinio pastato 2I1p (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimą, ir jeigu šis turtas registre bus įregistruotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, bus galima įstatymų nustatyta tvarka spręsti tolimesnį naudojimo, valdymo ir disponavimo šiuo turtu klausimą. 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi su pakartotiniu prašymu dėl informacijos pateikimo. 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjos atstovė dar kartą kreipėsi su paklausimu, ar 160/1000 dalys priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, taip pat nurodė, jog iš archyvinėje byloje rasto 2002 m. spalio 11 d. susitarimo galima daryti prielaidas, kad arba ūkinio pastato dalis priklauso Kauno miesto savivaldybei, tik nėra įregistruota viešame registre, arba Kauno miesto savivaldybė yra perleidusi jai priklausančią dalį, tik perleidimo fakto nėra įregistravęs naujasis savininkas. 2019 m. kovo 6 d. pareiškėjos atstovei buvo atsakyta, kad Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teise valdoje (duomenys neskelbtini), įregistruoto turto neturi, 2001 m. sausio 10 pastatas 2I1p buvo perdalintas dabar 5I1p ir 6I1p, atlikus rekonstrukciją priėmimo naudoti dokumentai nepateikti, 2001 m. spalio 11 d. likusio ūkio pastato 2I1p (dabar 5I1p ir 6I1p) bendraturčių dalys perskaičiuotos pagal susitarimą nepakeistos. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos atstovė vėl paprašė informacijos, 2020 m. rugpjūčio 27 buvo parengtas atsakymas, nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybė šio statinio nevaldo, todėl vykdyti ūkinio pastato pardavimo procedūrų negali.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas). Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).
18. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į 385/1000 dalis šio pastato Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. 1992 m. lapkričio 6 d. sutartimi P. A. ir K. E. iš Kauno miesto valdybos įsigijo (privatizavo) dalimis (atitinkamai 38/100 ir 62/100) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo sandėliukas pirkėjoms nebuvo perduotas šios sutarties pagrindu. Atitinkamai nurodytos dalys įvairiais pagrindais (paveldėjimas, pirkimas – pardavimas ir kt.) buvo perleidžiamos kitiems asmenims, kol visas turtas vėl buvo registruotas E. K. vardu, o pareiškėja minėtą butą įsigijo 2017 m. spalio 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (duomenys neskelbtini) pagrindu.
19. Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad valstybės įmonė Registrų centras neįregistravo nuosavybės teisių į dalį pastato, nors suinteresuotas asmuo tokį prašymą pateikė, nes nebuvo pateikti daiktinių teisių į ginčo turtą atsiradimą patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju, iki 1992 m. lapkričio 6 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė valstybei ir tik pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą jis buvo privatizuotas E. K. ir A. P.. Byloje esantys pareiškėjos atstovės raštai ir prašymai dėl informacijos pateikimo, teikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, tik patvirtina, kad ginčo sandėliukas nebuvo privatizuotas kartu su butu, o 2002 m. spalio 11 d. susitarimas dėl ūkinio pastato 2Ip dalių nustatymo, kurį pasirašė ir Kauno miesto savivaldybės taryba, leidžia daryti išvadą, kad ginčo ūkinio pastato dalis priklausė ir greičiausiai iki šiol priklauso valstybei, tik ji nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, analogiškas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. R., kuri nurodė, jog privatizavo butą su sandėliuku (ūkiniu pastatu), kurį perdarė (rekonstravo) į garažą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog ginčo sandėliuku naudojosi E. K., o pati pareiškėja nurodė, jog buto pardavėja negalėjo nurodyti, kodėl nebuvo sutvarkyti sandėliuko dokumentai.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi butai ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Dėl to vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ūkinio pastato dalis, negali būti pripažįstama, kaip įrodymas, jog minėtos patalpos nepriklauso valstybei. Todėl pareiškėjos prašymas pripažinti, jog ji įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti patenkintas (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), teismui nustačius, kad ginčo turtas yra valstybės nuosavybė.
21. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant sąlygai, kad asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nuosavybės teisė pareiškėjai negali būti pripažinta įgyjamosios senaties pagrindu dar ir dėl to, kad pareiškėja žinojo ir suprato, kad ginčo sandėliukas jai nepriklauso, bei suvokė, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už ją į valdomą turtą, ką patvirtina Sprendimo 16 punkte nurodytas pačios pareiškėjos teiginys, kad ji neturi jokio priklausinio prie jai priklausančio buto ir pageidauja jį įsigyti, t. y. pareiškėja nelaikė, kad ginčo patalpos jai priklauso ir ieškojo būdų, kaip nuosavybės teisę galėtų įgyti.
22. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą – 4,4 kv. m. dydžio dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senasis indeksas 2I1p, dabartiniai indeksai 5I1p ir 6I1p), esančio (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. vasario 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ parengtoje „Pastato 5I1p dalių paskaičiavimo schemoje M 1:500“ pažymėta indeksu „A“, atmetamas, nenustačius visų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties tvarka sąlygų.
23. Pareiškimą atmestus iš pareiškėjos valstybei priteistinos teismo turėtos 11,24 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos E. V. pareiškimą atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,24 Eur (vienuolikos eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.