- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1-554-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27039-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskiriant 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir paskiriant 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį ir paskiriant galutinę 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui priteistą 382,75 eurų turtinę žalą;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. liepos 2 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, D. S. priklausantį bendros 1450 Eur vertės turtą, o būtent: 4 vnt. vyriškų džinsų bendros 100 Eur vertės, 5 vnt. vyriškų šortų bendros 100 Eur vertės, 8 vnt. vyriškų megztinių bendros 280 Eur vertės, 3 vnt. vyriškų sportinių kelnių bendros 90 Eur vertės, 30 vnt. vyriškų marškinėlių bendros 360 Eur vertės, 2 poras vyriškų sportbačių „Nike“ bendros 280 Eur vertės, 2 vnt. vyriškų striukių bendros 240 Eur vertės.
Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad V. M. palikdavo jam raktus, jie draugavo. Nukentėjusiojo daiktus jis paėmė ir išmetė. Daiktai buvo D. V. M. buvo jo mergina. Jis nežinojo, kad ji su D. draugauja. Jam melavo ir D. melavo. V. M. pasakė, kad išsiskyrė su D. S., pasakė, kad daiktus ji pati išveš, o po to jis patikrino, rado daiktus ir iš pykčio juos išmetė. V. M. galvojo, kad daiktus jis pavogė ir prašė juos grąžinti. V. M. nematė, kaip jis išmetė daiktus, nes tuo metu buvo darbe. Jis atėjo prie spintos ir ten pamatė drabužius. V. M. sakė, kad išvežė drabužius, o jis nusprendė patikrinti ir drabužiai buvo, dėl to iš pykčio jis išmetė. Maišus jis paėmė iš virtuvės, sudėjo rūbus ir išnešė į šiukšliadėžę, o vieną maišą paliko draugo automobilyje. Automobilis stovėjo prie laiptinės. V. M. daiktų dingimą pastebėjo kitą dieną. Nieko iš daiktų nepardavė. Jis pasakė, kad V. M. išeitų į lauką ir grąžins raktus, bet niekas neišėjo, tai padėjo ant kilimėlio ir nusiuntė nuotrauką, kad pasiimtų raktus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad V. M. jam palikdavo savo arba atsarginį raktą. Jam palikdavo raktus, nes jie draugavo ir jis išvesdavo šunį. Grąžino V. M. pagrindinį raktą. Jie vakare susitiko, jis jai nieko nesakė, kad išmėtė rūbus. Kitą dieną pasigedo rūbų. Jis neturi daugiau drabužių, viską išmėtė tą pačią dieną. D. S. pažįsta. Jie susipažino, kai V. M. dar draugavo su D. S.. Buvo vienas konfliktas su D. S., po įvykio. Jis susimušė su D. S.. Paskambino V. M. jam ir pasakė grąžink daiktus, jis pasakė, kad juos išmetė, po to skambinėjo ir D. S.. Su D. S. bendravo telefonu tada ir susimušė. Daugiau V. M. nematė. Atlygins žalą, bet ne su visa suma sutinka. Nebuvo tiek marškinėlių, batų nebuvo, ir dviejų striukių nebuvo. Neskaičiavo kiek buvo marškinėlių, bet 30 tikrai negalėjo būti. Vieną maišą rūbų grąžino. Grąžino šortus, marškinius, megztinius. Džinsų gal 2 vienetai buvo ir negalėjo kainuoti po 25 Eur. Negali atsakyti, kiek galėjo kainuoti, bet tikrai ne po 25 Eur. Sutinka atlyginti žala pagal civilinį ieškinį maždaug apie 400-500 Eur. Civilinis ieškinys 725 Eur. Tai yra per daug, kadangi ten nebuvo batų ir striukų.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. L. savo kaltės nepripažino, parodė, kad draugavo su panele V. M., kuri tuo pat metu draugavo su D. S.. V. M. jam vis žadėjo, kad su D. S. išsiskirs, paaiškino, kad visus jo daiktus išvežė. V. M. jam yra palikusi raktus nuo buto, kadangi ji turėjo šunį, kuri reikėdavo išvesti į lauką, pati ji to negalėdavo padaryti, kadangi dienos metu dirbdavo. Įvykio dieną, kuri galėtų atitikti pranešime apie įtarimą minėtą data, dienos metu užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė vyriškus batus, tada nusprendė patikrinti, ar spintoje nėra vyriškų daiktų. Atidaręs spintą pamatė vyriškus rūbus, tuomet labai susierzino ir visus spintoje buvusius rūbus sukrovė į šiukšlių maišus ir išmetė į konteinerį. V. M. jo prašė atiduoti rūbus, kuriuos išmetė, tačiau, kaip ir sakė, jis juos išmetė į šiukšlių konteinerį. Kokie rūbai buvo ir koks jų kiekis, neprisimena, tačiau tikrai žino, kad nebuvo sportinių batų ,,Nike“, striukės, bei šampūno. Su pranešime esančiu įtarimu visiškai nesutinka dėl to, kad rūbų jis nepasisavino, o tiesiog juos išmetė. Įvykio diena viską papasakojo savo močiutei J. K.. Jo draugas E. Š., bei jo sesuo G. L. taip pat žinojo, kad V. M. jam palikdavo savo buto raktus. Papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, sutinka nukentėjusiajam atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą žalą (1t., b. l. 137-139, 145-146).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. nurodė, kad bute buvo visi jo drabužiai. Jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mėnesius (duomenys neskelbtini). E. L. pasakė, kad visus jo drabužius išmetė ir pradėjo jam grasinti, jog jeigu skambins į policiją jam išdaužys langus. Jie laukė kol mergina ateis, nes ir ją gąsdino, pasakė, kad nepareis iki namų ir, kad neduotų parodymų. Buvo su E. L. susitikęs po to, kai jis pavogė daiktus. Jie susimušė, nes jis grasino merginai. Nežino kaip jie draugavo, nes jie (duomenys neskelbtini) metus draugauja. Visuomet bendravo su drauge. Gyvena kartu su V. M.. V. M. sakė raktus davė kaltinamajam, kad šunį išvestų, kai ji darbe. Nieko kito nesakė, kad draugavo ar nedraugavo. Sakė, kad iš vaikystės pažįstami ir nežinojo, kad jis gali pasiimti visus drabužius ir išmesti. Apie rūbų dingimą jis sužinojo iš V. M.. Buvo (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai buvo karantinas, todėl ten ir pasiliko. Paskambino ir pasakė: ,,nepergyvenk, bet tavo daiktų jau nebėra, nes išmetė“. Atsarginį raktą turėjo E. L., o pagrindinį raktą turėjo pati V. M.. Jis nežino, kas grąžino rūbus, nes V. M. buvo nuėjus pas E. L. močiutę ir ten buvo drabužiai. Nematė, kokie drabužiai buvo grąžinti. Rūbai buvo skirtinguose vietose, sportbačiai buvo koridoriuje ,,pufiko“ viduje, o striukės buvo mažoje spintoje prie durų. Porą striukių yra, tai gal jis ir grąžino. Iki šito įvykio jis namuose buvo per Naujuosius metus ir po to tik po kokių 3 ar 4 mėnesių grįžo namo. Nešiojo jo rūbus, nes jis tai matė ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Kada tas vienas maišas buvo grąžintas, jis negali pasakyti, reikia V. M. klausti. Bendravo su E. L. ir sakė, kad atiduotų drabužius, o po to jam skambinėjo, kad išdaužys langus. Jie- tai E. L. ir draugas, turbūt jie dviese buvo. Kai skambinėjo buvo ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Daužėsi į duris naktį ir jis iškvietė policiją. Kai norėjo išdaužyti langus ir iškvietė policiją, gal buvo 2-3 val. nakties. Buvo namie, kai iškvietė policiją, tai buvo savaitgalis. Nuo liepos 3 iki liepos 7 buvo jau namie. Kai iškvietinėjo policiją buvo kartu su V. M.. R. N. nepažįsta. Jam pasakė apytiksliai, po to kai skaičiavo prisidėjo 1400 Eur, bet sakė, kad jam atidavė pora maišų, tai paskaičiavo, kad išeis kažkur 740 Eur. Buvo batai ir striukės. Džinsai tiek ir kainuoja nuo 25 Eur tai ir parašė apytiksliai. Daiktų įgijimo dokumentų neturi. Daiktai buvo įgyti skirtingu metu, 3 metai atgal ir (duomenys neskelbtini) pirko, bet neturi jokių čekių. 725 Eur - tai ir sportbačiai, striukės ,,adidas“ ir ,,nike“ ir džinsai po 25 Eur ir ,,maikutės“. Buvo 30 marškinėlių. Marškinėlių buvo ir baltų, ir juodų ir su užrašai. Jam pasakė parašyti apytiksliai marškinėlių kainą. Civilinį ieškinį jis pats rašė. Ne visi rūbai buvo išmesti, dalis jų liko kitame kambaryje. Buvo mašinoje, kai V. M. rašė pareiškimą. Nežino kodėl V. M. pasakė drabužių kaina 300-400 Eur.
Ikiteisminio teismo metu nukentėjusysis D. S. nurodė, kad gyvena kartu su drauge V. M. adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis buvo (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo laikotarpiu jam paskambino jo draugė, kuri paaiškino, jog iš jo spintos dingo visi rūbai. Jis iš karto suprato, jog tai E. L. darbas, kadangi iki šio įvykio sulaukdavo iš jo grasinimų, kad su savo drauge nebus. Kaip šis galėjo patekti į jų butą, nežino. E. L. pas juos namuose yra buvęs tik 2 kartus, galbūt tuo metu ir galėjo paimti jų namų raktus, kadangi jų buvo ne vienas. E. L. jam paskambino ir prisipažino, jog turėjo jų buto raktus, užėjęs paėmė visus rūbus, buvusius jo spintoje. Taip pat dalį rūbų jam grąžino, o dalį negrąžins, kadangi rūbus dėvės pats. Rūbų įsigijimo dokumentų jis nebeturi. Iš kur pirko ir kada, negali pasakyti. Savo visus rūbus vertina 1450 Eur. Gali pasakyti preliminarią kiekvieno rūbo kainą, t. y. 4 vnt. vyriškų džinsų, kurio vnt. kaina 25 Eur., 5 vnt. vyriškų šortų, vnt. kaina 20 Eur, 8 vnt. vyriškų megztinių, kurio vnt. kaina 35 Eur., 3 vnt. vyriškų sportinių kelnių, kurių vnt. kaina 30 Eur, 30 vnt. vyriškų marškinėlių, kurių vnt. kaina 12 Eur., 2 vnt. sportbačių ,,Nike“ kurių vnt. kaina 140 Eur., 2 vnt. striukių, kurios vnt. kaina 120 Eur. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apklausos protokole nurodė bendrą rūbų vertę, t. y. 1450 eurų. Tačiau dalis rūbų jam buvo grąžinta, jo draugė V. M. nuėjusi pas E. L. močiutę, kuri gyvena netoli jų, tikslaus adreso nežino, dalį drabužių paėmė. Kokie tiksliai drabužiai jam buvo grąžinti, neprisimena. Turtinę žalą vertina 725 Eur., reiškia civilinį ieškinį. Apie tai, jog jo draugė V. M., tuo metu, kol buvo (duomenys neskelbtini), bendravo su E. L., jam nėra žinoma. Taip pat nežinojo, jog V. M. šiam buvo davusi jų buto raktus (1 t., b. l. 9-11, 16-17).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M. nurodė, kad nėra susijusi artimais ar giminystės ryšiais su kaltinamuoju. Paaiškino, kad buvo pavogti D. daiktai iš buto, datos nepamena, tai buvo prieš metus, E. pavogė rūbus. Jis pats prisipažino. Pastebėjo, kad nėra rūbų. Jis grasino, kad bus išdaužti langai, prisipažino, kad išmetė daiktus. Buvo skambučiai: ,,ko nebuvo vakar, padarysim šiandien“. Nežinau kaip jis gavo raktus. Ji vedžiojo šuniuką, davinėjo jam raktus. Gal jis norėjo atkeršyti, kad nedraugautų su D. Dingo šortai, kostiumai, batai. Dalis buvo išmesta į mašiną, kuri stovėjo prie namų. Automobilis ,,Golfas“. Mašina buvo atidaryta, daiktus pasiėmė, buvo tik šortai ir ,,maikutės“. E. prisipažino, kad pavogė daiktus, sakė kai grįš D., jam grąžins daiktus. Pasikreipė į pažįstamus, kad padėtų susigrąžinti daiktus. Nežino, ar pas močiutę yra rūbai. Ji draugauja su D., bet ne su E. Per (duomenys neskelbtini) galėjo paimti daiktus. Neįsivaizduoja dėl ko taip elgėsi. Kvietė policiją, nes naktį daužė duris su kažkokiu draugu ir mergaite. Dabar D. skambinėja iš užsienio nepažįstami numeriai. Jai anksčiau skambinėjo, bet pakeitė savo numerį. Atsakydama į klausimus nurodė, kad bendravo, kai vedžiojo šuniuką, dabar ne. Kada pasiėmė daiktus nepamena. Raktai buvo numesti prie buto durų. Daiktus iš automobilio pasiėmė penktadienį. Jie buvo supakuoti dideliam juodam šiukšlių maiše. Pamatė, kad spintoje tuščia, spinta prie sienos, joje trys lentynos. Daiktai pavogti visi. Kai rašė pareiškimą, D. buvo kartu su ja. Tada jau buvo paimti daiktai iš automobilio. Jis kartu su N. skambinėjo jiems, sakė išdauš langus. E. prisipažino. Matė nuotrauką ,, (duomenys neskelbtini)“, kad jie buvo užsidėję rūbus. Nepamena, matė ant E., ar ant draugo. Automobilio ,,Golf“ savininko nepažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, kartu su savo draugu D. S. apie pusantrų metų. D. šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini). Buvo vienas keistas įvykis, kai, galimai birželio mėnesį, D. per ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlę iš E.gavo žinutę su nuotrauka, kurioje buvo parašyta: ,,išeik pasiimti raktų“ ir nuotraukoje nufotografuoti raktai šalia jų buto durų. Patikrinus raktus, jie tiko jų buto durims, tačiau ant jų užkabintas rožinis pakabukas buvo ne jų. Su D. pagalvojo, kad E. galėjo buto raktus paimti per konfliktą, kuris vyko per (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d. apie 23 val. jai grįžus iš darbo namo, nieko įtartino nepastebėjo. Ruošiantis eiti miegoti atidarius drabužių spintą pastebėjo, kad nėra nei vieno D. rūbo. Apžiūrėjusi butą ir niekur neradusi drabužių (kitų daiktų nepasigedo) iškarto paskambino E. L. ir šis prisipažino paėmęs D. drabužius, tačiau pasakė, kad jų negrąžins. Kodėl jis juos paėmė ir kaip pateko į butą, E. neatsakė. 2020 m. liepos 3 d. ji nuėjo pas E. močiutę J., kuri dirba PC ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad E. gyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini), tačiau močiutė atsakė, kad E. jau kelias paras negrįžta namo. 2020 m. liepos 3 d. jai po daugelio bandymų pavykus telefonu susisiekti su E., šis nurodė, kad dalis drabužių yra automobilyje ,,VW Golf“, kuris stovi priešais jos namus, o kita dalis yra išmesta. Dalis drabužių, kurie buvo palikti ,,VW Golf“ automobilyje šuo metu yra namuose, išskalbti. Kam priklauso automobilis, nežino, tačiau mano, kad E. juo atvyko į (duomenys neskelbtini). Šis automobilis nuo to laiko niekur nebuvo pajudėjęs iš vietos. Papildomos apklausos metu parodė, kad su E. L. buvo tik pažįstami, ji savo raktų nuo buto nebuvo davusi, jog jis vedžiojo jos šunį, yra netiesa. Mano, kad tokiu būdu jis bando atkeršyti dėl to, kad ji draugauja bei gyvena su D.(1 t., b. l. 21-22, 25-26, 29-30).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad jo brolis susituokęs su kaltinamojo sese. E. pažįsta. Retkarčiais bendrauja. V. matė porą kartų, kai jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. gyveno kartu su V., D. nepažįsta. Apie tuos drabužius nieko nežino. Buvo apklaustas policijos komisariate, ten viską pasakė. Automobilis ,,Golf“ tuo metu buvo jo, jis dabar konfiskuotas. Tai buvo gal praeitą pavasarį. Pareigūnė pasakė, kad jo automobilyje daiktai. Bet ten buvo tik jo daiktai. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jį ten su tralu jam pastatė, jo patraukti negalėjo. Jo brolis K., jis vedęs E. sesę. Kai jis nuėjo automobilis buvo atidarytas. Tai buvo pavasarį. Vakare pervežė automobilį į jo kiemą, po to valstybė jį pasiėmė sau. Jis tų rūbų nėra matęs. V. su E. bendravo maždaug nuo rudens, vasaros pabaigos Jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) mėnesius.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad E. L. pažįsta labai seniai, šis yra jo tolimas giminaitis. Kiek žino, E. draugavo su V., jos asmeniškai nežino. Su V. susipažino per E., šis ją pristatė kaip savo panelę. Žino, kad jie kartu gyveno pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat žino, kad E. turėjo raktą nuo V. buto. Yra kartą buvęs pas juos svečiuose. Automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jam, visada stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti, transporto priemonės patraukti neturėjo galimybės. Apie tai, kad į jo automobilį buvo sudėti kažkieno rūbai, nieko nežinojo. Kaip į automobilį galimai pateko E. L., nežino, gal transporto priemonės akumuliatorius buvo išsikrovęs ir automobilis buvo neužrakintas. E. jo asmeniškai nieko neprašė. Kai atvažiavo pasiimti automobilį, jokių jam nepriklausančių daiktų nebuvo, apie tai, ar žinojo, jog tie rūbai buvo jo automobilyje, negali pasakyti, kadangi jų asmeniškai nematė (1 t., b. l. 67-70).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. nurodė, kad tai buvo vakare 2020 metų vasarą. E. grįžo susijaudinęs. Paklausė, kas nutiko, pasakė, kad išsiskyrė su L. Kitą dieną jo paklausė, kas nutiko, jis pasakė, kad L. melavo ir iš jo kažko reikalavo. Pas ją atėjo ta panelė, paklausė, kur E. ir kur raktai, nes atvažiuoja E. Jai sakė, kodėl ji ir su vienu ir su kitu draugauja. Ji sakė, kad jai reikia paimti raktus. Ji ateidavo pas juos su šuniuku. E. vedžiodavo šuniuką, jis turėjo raktus. Šuniukas buvo mažiukas. Ji ateidavo pas juos, gėrė kavą, (duomenys neskelbtini) pas juos. Jie atsiuntė nuotrauką, kokį padarė Velykų stalą su margučiai. Draugystė buvo. Supranta, kad jis iš nervų išmetė daiktus. Tie daiktai buvo jo. Tą dieną, kai grįžo susinervinęs, jis su savimi daiktų neturėjo. Sakė, kad daiktus išmetė. Juos rado pas ją spintoje ir susinervino. Patvirtina anksčiau duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad jos anūkas E. L. gyvena kartu su ja jau ilgą laiką adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad anūkas draugavo su mergina vardu V. M.. Žinojo, nes V. ateidavo pas ją namo (duomenys neskelbtini) ir ne tik, ir kavos išgerti, su V. sutarė gerai, ji teigė, jog viena gyvena, nuomojasi butą. Taip pat, kol ši dirbdavo, dienos metu jos anūkas E. atsivesdavo jos šunį namo, taip pat jį vedžiodavo. Tai, kad V. jam duodavo buto raktus, pati matė, kadangi E. ateidavo su V. šuniuku, nuo jos buto raktus padėdavo prie durų ant spintelės. Kiek žino, jos anūkas su V. draugavo nuo (duomenys neskelbtini) metų rudens, koks tiksliai mėnuo buvo, pasakyti negali. Kiek jai sakė anūkas, ši jam pasakojo, jog nedraugauja su D., o draugauja su jos anūku, taip pat teigė, kad D. daiktus yra išvežusi. Turi ir nuotrauką, kur anūkas ir V. (duomenys neskelbtini) m. kartu švenčia Velykas. Įvykio dieną, galimai tai gali būti 2020 m. liepos 5 d., jos anūkas grįžo labai susijaudinęs, savo kambaryje verkė, paklausius, kas atsitiko, papasakojo, jog V. jam visą laiką melavo, jog gyveno dvigubą gyvenimą, jog jį išdavinėjo su D. Jos anūkas labai mylėjo tą merginą, labai sielvartavo, jai paaiškino, jog iš pykčio visus buvusius D. daiktus išmetė į konteinerį. Tyrėjai parodžius anūko nuotraukas iš ,, (duomenys neskelbtini)“ tinklapio, kur, kaip teigė D., E. apsivilkęs jo rūbais, nurodė, jog tai anūko rūbai. Sportinius batus, striukę bei šortus pati yra jam pirkusi ir tai tikrai nėra D. rūbai (1 t., b. l. 32-33).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. nurodė, kad 2020 metų vasarą, gyveno netoli L., ateidavo pas ją, ten buvo E., jie tuo metu draugavo. L. išvažiuodavo į darbą jam palikdavo raktus, jis išvesdavo L. šuniuką. L. kažkada ieškojo pas E. raktų. E. pas L. surado kito vaikino drabužius ir juos išmetė. E. sakė, kad išmetė daiktus. Drabužius išmetė iš nervų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini). Jos brolis E. L. turėjo panelę V. M.. Ji ne kartą buvo pas V. svečiuose adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, E. nuolat ten būdavo, galima sakyti, jog jis gyveno pas ją. Kiek žino, jie pažįstami nuo š.m. sausio mėnesio. V. jos broliui E. L. duodavo nuo buto raktus, kadangi, kai V. būdavo darbe, ji prašydavo jo pavedžioti jos šunį. Ne kartą yra gavusi žinutę iš V., jog jos brolis atvežtų jai į darbą raktus nuo buto. Brolis jai minėjo, kad pas ją namuose buvo vyriški drabužiai, kaip ji jam teigdavo, jog tai yra jos buvusio draugo drabužiai, kuriuos grąžins jam. Kažkuriuo laikotarpiu, liepos mėnesį, iš brolio sužinojo, jog, kai ji jam buvo davusi nuo savo buto raktus, kad išvestų jos šunį, brolis patikrino jos bute esančią spinta, kurioje buvo vyriški drabužiai. Brolis labai susinervino ir visus drabužius sukrovė į šiukšlių maišus, bei dalį rūbų išmetė į šiukšlių konteinerį, o dalį drabužių sukrovė į automobilį ,,VW Golf“, po ko paskambino V. ir liepė pasiimti. Ar V. pasiėmė tuos rūbus, nežino. Minėta transporto priemonė priklauso E. Š. (1 t., b. l. 36-37).
Liudytojos G. S. pateiktuose nuotraukose, matyti asmenų privatus susirašinėjimas (1 t., b. l. 39-65).
Iš V. M. pateiktų garso įrašų matyti, kad kalbasi du asmenys (vyras ir moteris). Įraše nurodoma, kad: ,,nėra daiktų, tie daiktai yra maiše ir jie išmesti į šiukšles“. Taip pat garso įrašų išklotinėse matyti, kad yra grasinama ir kalbama apie langų išdaužymą (1 t., b. l. 102-104).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja V. M. pateikė 8 marškinėlius, 6 megztinius bei šortus (b. l. 74-85). V. M. nurodo, kad jos pateiktose nuotraukose matyti, kaip R. vilkėjo D. drabužius (1 t., b. l. 88-97).
Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 6 d., 2.54 val. buvo gautas pranešimas jog, (duomenys neskelbtini), pas pranešėję į butą laužiasi asmenys, kurie grasino (1 t., b. l. 3).
V. M. pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 2 d., grįžusi iš darbo pastebėjo, jog iš jos namų buvo pavogti visi vyriški drabužiai (jos sugyventinio D. S.). Žmogus, kuris pavogė drabužius ir įėjo į namus be jos žinios ir sutikimo, yra E. L. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“. Paskambinus jam į mobilųjį telefoną, E. pradėjo grasinti (jog negrįš namo, namų langai bus išdaužyti ir panašiai ir šiaip kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro stebėdavo prie jos namų ir laukdavo kol grįš iš darbo) ir neigti jog, neėmė drabužių. Paskambinus antrą kartą E. L. prisipažino, kad pavogė drabužius. Paskambinus jai E. močiutei J. ir pasiteiravus ar žino apie situaciją, pasakė, kad nežino ir, kad E. negrįžo porą dienų jau namo. Liepos 3 d., E. kartu su R. N. (E. draugas), pranešė jog labai maža dalis drabužių yra padėti į mašiną ,,Golf“, kuris randasi prie jos namų, mašinos duris buvo atidarytos ir maišas su drabužiais (nevisais) padėti ant galinės mašinos sėdynės, visi kiti pagal jų žodžius drabužiai yra išmesti į konteinerį, o vėliau pasakyta, kad drabužiai yra pas R. N. ir per ,,(duomenys neskelbtini)“ anketą, pastebėjo (per video), kad dėvi jos sugyventinio drabužius. Liepos 5-6 naktį, R. kartu su E. skambino į mobilųjį telefoną (jos ir jos sugyventinio D. S.) su grasinimais, kad jie tuoj atvažiuos, bus išdaužti langai, kad ji numirs ir už apytiksliai 2- 2:30 nakties, išgirdo balsus prie balkono ir už kelių minučių buvo laužtasi į namus, jie iškvietė policiją (1 t., b. l. 5).
Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-251-495/2020).
Teismas, įvertinęs kitus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje dėl drabužių, priklausančių D. S., vagystės visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus savo kaltės, jog įvykdė vagystę, nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu E. L. neneigė, kad drabužius paėmė ir išmetė iš pykčio. Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad: ,,E. L. pasakė, kad visus jo drabužius išmetė ir pradėjo jam grasinti, jeigu skambins į policiją jam išdaužysimi langus“. Faktą, kad E. L. pasisavino ir išmetė nukentėjusiojo daiktus (drabužius) patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S., kuri patvirtino, kad: ,,kažkuriuo laikotarpiu, liepos mėnesį, iš brolio sužinojo, jog, kai ji (V. M.) jam buvo davusi nuo savo buto raktus, kad išvestų jos šunį, brolis patikrino jos bute esančią spintą, kurioje buvo vyriški drabužiai. Brolis labai susinervino ir visus drabužius sukrovė į šiukšlių maišus, bei dalį rūbų išmetė į šiukšlių konteinerį, o dalį drabužių sukrovė į automobilį ,,VW Golf“, po ko paskambino V. ir liepė pasiimti“, taip pat šį faktą patvirtina ir J. K. ir V. M. duoti parodymai teismo posėdžio metu. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, bei į teisiamojo posėdžių metu proceso dalyvių duotus parodymus nekyla jokios abejonės, kad kaltinamasis E. L. neteisėtai užvaldė svetimą turtą, atimant galimybę nukentėjusiajam valdyti jam priklausiantį turtą. E. L. paimdamas ne jam, o D. S. priklausantį turtą, jį užvaldė ir valdė savo nuožiūra (paties kaltinamojo teigimu, jis drabužius išmetė), tuo atimdamas nukentėjusiajam galimybę valdyti savo turtą. Taip pat vienas iš vagystės požymių yra, kad jos sudėtis yra materiali, todėl šiai nusikalstamai veikai būdinga tai, kad padarant ją yra sukeliami padariniai. Nukentėjusysis šios nusikalstamos veikos padarymo metu žalą įvertino 725 Eur. Taip pat kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – asmuo suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą, suvokė, kad pasisavina ne jam priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti numatyti padariniai ir tų padarinių norėjo (norėjo, kad nukentėjusysis netektų savo daiktų).
Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog E. L. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyti veikos požymiai, todėl laikytina, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. liepos 2 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, D. S. priklausantį bendros 1450 eurų vertės turtą, o būtent: 4 vnt. vyriškų džinsų bendros 100 eurų vertės, 5 vnt. vyriškų šortų bendros 100 eurų vertės, 8 vnt. vyriškų megztinių bendros 280 eurų vertės, 3 vnt. vyriškų sportinių kelnių bendros 90 eurų vertės, 30 vnt. vyriškų marškinėlių bendros 360 eurų vertės, 2 poras vyriškų sportbačių „Nike“ bendros 280 eurų vertės, 2 vnt. vyriškų striukių bendros 240 eurų vertės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. bendrą turto vertę įvertino 725 Eur, kadangi pusę daiktų kaltinamasis jam grąžino. Visgi, bendros turto vertės sumažėjimas BK 178 straipsnio 1 dalies kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo E. L. gynėjas advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamojo veiksmai iš dalies atitinka ir BK 187 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Šiuo atveju turto sunaikinimas (BK 187 straipsnis) neinkriminuotinas, nes nenustatyta, kad nukentėjusiojo drabužiai ir avalynė būtų suplėšyti ar sudeginti ar kitokiu būdu sunaikinti bute – priešingai pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad iš buto kaltinamasis daiktus nukentėjusiojo drabužius ir avalynę pagrobė ( išnešė).
Todėl teismas remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, jog šioje byloje kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas (1 t., b. l. 156-164), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 155), nedirbantis (1 t., b. l. 154). E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Šios E. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimo bausmė.
Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais kaltinamajam E. L. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą, bet mažesnis už vidurkį, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės bendrintinos iš dalies sudedant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam E. L. ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė; dar daugiau – bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, taigi, darytina išvada, jog švelnesnė bausmės nėra efektyvios. Atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena sunkinanti aplinkybė, teismas mano, kad bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus pasiekta tik kaltinamajam realiai atliekant paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Nukentėjusysis D. S. pareiškė 725 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 18). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo pavogti nukentėjusiojo drabužiai ir išmesti į šiukšlių konteinerį. Visgi nurodė, kad negali pateikti daiktų vertę įrodančių dokumentų, nes dauguma daiktų pirkti prieš tam tikrą laiką. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau ne visą sumą – 400-500 Eur. Nors civilinis ieškovas negalėjo pateikti tikslių duomenų apie pavogtų daiktų kainą, tačiau atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis nėra įpareigotas saugoti smulkių daiktų pirkimo čekius, juo labiau, kad visuomenėje nusistovėjusios tokios elgesio normos, kad dažniausiai saugomi tik tų prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, kurios yra sąlyginai brangesnė ir turi garantinį terminą (paprastai tai yra buitinė technika ir pan.). Todėl būtų neprotinga reikalauti iš nukentėjusiojo pateikti daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų (kasos čekių), kita vertus pats kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kitokią pavogtų daiktų vertę, nei nurodė nukentėjusysis, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo E. L. D. S. naudai priteistina 725 Eur turtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidų ir daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b. l. 131)– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
D. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti D. S. naudai iš kaltinamojo E. L. 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.