Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-339-209/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-06-04
Bylos Nr.: 1A-339-209/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25327-2017-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnius Trumpulis, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
Nuteistasis: A. R., O. Č., M. M.
Advokatai: Kristina Sandaraitė-Butvilienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25327-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)1.2.14.1.2.2.; 1.1.7.2.5.; 2.4.6.4.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Liudmilai Karvelienui, Romualdui Mikliušui,

nuteistiesiems A. R., O. Č.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M., A. R. ir O. Č. (O. Č.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. L. automobilio) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl D. L. ir A. G. asmens dokumentų pagrobimo ir A. G. asmens dokumento laikymo) laisvės atėmimu 1 metams.

Šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo realizuoti A. G. asmens tapatybės kortelę) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto grobimo) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. ir A. L. turto grobimo) laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. ir A. L. turto sugadinimo) laisvės atėmimu 1 metams.

Dėl L. ir A. L. turto grobimo bei jų turto sugadinimo paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu.

M. M. subendrintos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmes bei jau subendrintos bausmės jas visas iš dalies sudedant - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skiriama arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme - ir nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (BK 63 straipsnio 4 dalis, 65 straipsnis).

M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Bausmės pradžia M. M. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-06-15 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo 2018-03-15, kardomoji priemonė M. M. palikta suėmimas.

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto grobimo) laisvės atėmimu 2 netams 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. ir A. L. turto grobimo) laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. ir A. L. turto sugadinimo) laisvės atėmimu 1 metams.

Dėl L. ir A. L. turto grobimo bei jų turto sugadinimo paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

A. R. subendrintos skiriama bausmė dėl J. J. turto grobimo ir jau subendrintos bausmės dėl L. ir A. L. turto grobimo bei dėl jų turto sugadinimo iš dalies šias bausmes sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (BK 63 straipsnio 4 dalis)

Bausmės pradžia A. R. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo 2018-03-15, kardomoji priemonė A. R. palikta suėmimas.

O. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Šiuo nuosprendžiu O. Č. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu, pridedant dalį pastaruoju nuosprendžiu neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė O. Č. palikta įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus O. Č. suimtinas ir nukreiptinas laisvės atėmimo bausmei atlikti. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į atliktos bausmės laiką O. Č. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena diena nuo 2017-06-22 iki 2017-06-23.

Išieškotinas iš M. M. turtinės žalos atlyginimas – 77 eurai D. L. ir 133 eurai A. G..

Išieškotini solidariai iš M. M. ir A. R. 3935,19 euro turtinės žalos atlyginimas ir 1500 eurų neturtinės žalos kompensacija J. J..

Išieškotini solidariai iš M. M., A. R. ir O. Č. 2827 eurų turtinės žalos atlyginimas ir 1000 eurų neturtinės žalos kompensacija A. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. 1. M. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, taip pat jis pagrobė asmens dokumentus bei neteisėtai laikė asmens dokumentą:

jis, 2017 m. gegužės 23-24 d., apie vidurnaktį, išdaužė (duomenys neskelbtini), aikštelėje stovėjusio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą ir iš automobilio pagrobė D. L. (D. L.) priklausančią 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiu D. L. vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus universiteto studento pažymėjimu, AB „SEB bankas“ kortele „Mastercard“, taip pat A. G. priklausančią 30 eurų vertės kuprinę, kurioje buvo 40 eurų vertės telefono „Iphone“ įkroviklis, 18 eurų vertės šukos ir 20 eurų vertės piniginė, kurioje buvo A. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbovietės elektroninė kortelė ir pinigai – 20 eurų. A. G. studento pažymėjimą Nr. 20162284 M. M. laikė iki 2017-06-15, kai jis buvo rastas ir paimtas kratos metu (duomenys neskelbtini), esančiame garaže. Tokiu būdu M. M. padarė D. L. 77 eurų turtinę žalą, o A. G. - 133 eurų turtinę žalą.

1.2. Taip pat M. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino realizuoti fizinio asmens dokumentą:

jis, 2017-05-25, apie 18.30 val., prie Viršuliškių g. 40, Vilniuje, esančios parduotuvės „Mada“ D. K. pasiūlė įsigyti A. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2017 m. gegužės 23-24 d. naktį (duomenys neskelbtini), jis pagrobė iš automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusikalstamos veikos M. M. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes D. K. šio dokumento iš jo neįsigijo.

1.3. Be to, M. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas išplatinti:

jis, iki 2017-06-15 9.26 val. neteisėtai savo poreikiams laikė nenustatytu laiku įgytą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio kiekis 0,024 g. Ši medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini).

1.4. M. M. ir A. R. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, veikdami kaip bendrininkai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. birželio 10 d. iki vidudienio įsibrovė į J. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą bei sodyboje esantį pirties pastatą, ir pagrobė J. J. priklausantį turtą: pripučiamą valtį „Nord Boat“, modelis RF 250, Nr. CNWNYWCC 018E313 (403,34 Eur), echolotą (163,21 Eur), valties variklį (196,55 Eur), akumuliatorių (189,83 Eur), radijo-magnetofoną „Philips“ (143,20 Eurų), lempinį radiją (retro) (100 Eur), penkis aliejumi tapytus paveikslus: „Gėlė“ (20 Eur), „Vyras ir moteris kambaryje“ (100 Eur), „Peizažas-pelkė“ (100 Eurų), „Žibalinė lempa“ (100 Eur), „Moteris veidrodyje“ ( 200 Eur); benzininę žoliapjovę „Stiga“ (240 Eur), benzininį pjūklą „P“ Nr. 02255 su „Oregon“ pjovimo juosta (150 Eur), darbo instrumentus (grąžtus, įvairius raktus, šlifavimo diskus, gulsčiukus (tame tarpe lazerinius) ir kt. - bendros 300 Eur vertės), darbo įrankių krepšį (60 Eur), pintą krepšį (50 Eur) su darbo įrankiais bei įvairaus dydžio medvaržčiais (bendros 100 Eur vertės), du elektrinius grąžtus (po 70 Eur kiekvienas), tris elektrinius kampinius šlifuoklius „Dexter“ Nr. 201714181115 dėžutėje „Parkside“ (po 50 Eur kiekvienas), elektrinį profesionalų grąžtą „BOSCH“ (120 Eur), pastatomą mechaninį laikrodį (310,26 Eur), sieninį pakabinamą mechaninį laikrodį „Gustav Becker“ (120 Eur), šešias sudedamas sukomplektuotas teleskopines meškeres firmos „Larus“ (po 24 Eur kiekviena), oro vertinimo (slėgio, drėgmės) laiko stotį (40 Eur), toršero gaubtą (10 Eur), oda padengtą retro kėdutę-suoliuką kojoms (45 Eur), tris žalvarinius (retro) skirtingos talpos ir formų virdulius (po 10 Eur kiekvienas), 30 m ilgio oranžinės spalvos ilgintuvą (15 Eur), švaros ir higienos priemones (30 Eur), mechaninį patefoną (120 Eur), 10 vinilinių plokštelių (po 1 Eur kiekviena), barometrą mediniu pagrindu (30 Eur), dviračių laikiklių komplektą dėžutėje (30 Eur), šešių diskų komplektą dėžutėje „Parkside“ (30 Eur), tris sportinius suvenyrus (po 10 Eur kiekvienas), senovinį žalvarinį trimitą (30 Eur), dvi suvenyrines medines dėžutes (po 10 Eur kiekviena), įleidžiamąją spyną „Granit“ firmos „Elbor“ dėžutėje (20 Eur), medinę statulą „Buda“ (50 Eur), medinę dėžutę buteliui su užrašu „Karas ir taika“ (10 Eur), metalinę statulėlę „Pelėda“ (40 Eur), sandarinimo pistoletą „Powerfix“ (5 Eur), dažymo aparatą „Parkside“ dėžutėje (40 Eur), 25 vnt. grąžto galvučių komplektą šešiakampėje plastikinėje dėžutėje „Bosch“ (12 Eur), medinę butelių lentelę-laikiklį (10 Eur), dušo antgalį žalios spalvos (6 Eur), plastikinį kibirą „Castorama“ (1 Eur). Iš viso M. M. ir A. R. pagrobė J. J. 5314,39 Eur vertės turtą.

1.5. Be to, M. M., A. R. ir O. Č. nuteisti už tai, kad M. M. ir A. R., padedant O. Č., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą bei brovimosi metu M. M. ir A. R. sugadino svetimą turtą:

jie, veikdami bendrininkų grupėje - M. M. ir A. R. kaip vykdytojai, o O. Č., kaip būtiną informaciją apie sodybos vietą suteikęs padėjėjas, - turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, M. M. ir A. R. 2017 m. naktį iš birželio 13 d. į 14 d., maždaug nuo vidurnakčio iki 2-3 val., išlaužus A. ir L. L. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo svetainės lango rėmą ir stiklą, ir pro langą patekus į namą, pagrobė name ir garaže (garažą atrakino name rastu raktu) buvusį A. ir L. L. turtą: žoliapjovę „Husgwarna“ (100 Eur), benzininę žoliapjovę „Redex“ (400 Eur), benzininę žoliapjovę „Husgwarna 535“ (500 Eur), profesionalų benzininį pjūklą „Husgwarna 55“ (300 Eur), dviejų dalių išstumiamas aliuminines kopėčias (80 Eur), dujų balioną 5 l talpos su žarna ir degikliu (50 Eur), 252 vnt. metalo grąžtų įvairių dydžių (bendra vertė 504 Eur), penkis sekatorius šakoms karpyti su juodos, žalios ir raudonos spalvų rankenėlėmis (po 3 Eur kiekvienas), juodą špyžiaus pečiūką (350 Eur), 50 vnt. raktų varžtams atsukti (bendra vertė 200 Eur), elektrinį oblių „Vander,Vrep414 900W“ Nr. PA6-GF30 dėžutėje (70 Eur), elektrinį diskinį pjūklą „Nupower“ (40 Eur), elektrinį gręžtuvą (50 Eur), elektrinį kampinį šlifuoklį žalios spalvos (35 Eur), žirkles skardai kirpti su geltonos spalvos rankenomis (10 Eur), žirkles skardai kirpti juodos spalvos (10 Eur), savadarbį transformatorių (100 Eur), penkias reples su raudonos, gelsvos, pilkos ir mėlynos spalvų plastikinėmis rankenėlėmis (po 6 Eur kiekvienos), lauko skėtį su mediniu stovu (280 Eur), nešiojamą kompiuterį „Acer E1-571i3-3120M/4/50“ Nr. NXM57EL002303236391601 su įkrovikliu (300 Eur), penkis atsuktuvus (po 4 Eur kiekvienas), tris savadarbius kaltus metalui (po 5 Eur kiekvienas), medžio kaltų komplektą iš 5 vnt. su medinėmis rankenomis (10 Eur), akumuliatorinį suktuką „Hitachi DS12DVF3“ Nr. J7828654 žalios spalvos su dviem akumuliatoriais, antgalių-atsuktuvų komplektu, prožektoriumi ir įkrovikliu „Asaki“ žalios spalvos juodame plastikiniame lagaminėlyje su užrašu „Hitachi“ (bendra vertė 150 Eur), savadarbį elektrinį galandimo prietaisą (20 Eur), profesionalią nardymo kaukę „Technisub“ (40 Eur), nardymo vamzdelį (30 Eur), nardymo pelekus juodos spalvos (70 Eur), sodininko purkštuvą 8 l talpos (20 Eur), 1 l talpos butelį degtinės „Absolut“ (18 Eur), 0,7 l talpos butelį brendžio „Torres-5“ gamyklinėje apvalioje dėžutėje (15 Eur), 1 l talpos butelį viskio „William Peel“ (10 Eur), 2 vnt. vieno 1 l talpos butelius viskio „Campsey“ (po 10 Eur kiekvienas), žiūronus žalios maskuojančios spalvos juodos spalvos dėkle (80 Eur), žiūronus juodos spalvos gamyklinėje dėžutėje (30 Eur), metalinį kanistrą žalios spalvos 20 l talpos (15 Eur) su A-95 benzinu - 20 l (22 Eur), plastikinį kanistrą raudonos spalvos su juodu užsukamu dangteliu 10 l talpos (5 Eur) su benzinu A-95 10 l (11 Eur), kanistrą su raudonos spalvos tepalu 5 l talpos (12 Eur), tris plaktukus (po 3 Eur kiekvienas), penkis plaktukus (po 8 Eur kiekvienas), du kūjus 5 kg (po 25 Eur kiekvienas), vieną kūjį 10 kg (30 Eur), pilką plastikinę dėžę-lagaminą su žvejo reikmenimis (100 Eur), permatomą plastikinį lagaminėlį-dėžutę smulkiems daiktams su įvairiomis blizgėmis ir guminiais masalais, pavadėliais (120 Eur), tamsiai mėlyną mažą krepšį su valais (30 Eur), du raktų galvučių komplektus metalinėje pilkoje ir plastikinėje pilkoje dėžutėse (po 30 Eur kiekvienas), du šviesiai pilkos spalvos kibirus nuo statybinio grunto (po 3 Eur kiekvienas), du kniedijimo įrankius (po 10 Eur kiekvienas), naro peilį su dėklu juodos spalvos (80 Eur), kilimą (2x1,5 m) (100 Eur), du laužtuvus apie 70 cm ilgio (po 10 Eur kiekvienas) dėžę su medvaržčiais (bendra vertė 30 Eur), plastikinę dėžę įrankiams sudėti (20 Eur), dvejas reples su raudonos spalvos rankenėlėmis (po 7 Eur kiekviena), du šešiakampių ir žvaigždučių raktų rinkinius (po 5 Eur kiekvienas), spiningą iš dviejų dalių su rudos spalvos rite „AT230“ (50 Eur), trijų dalių meškerę žalios ir juodos spalvų su rankena iš kumštelinės medžiagos su mėlynos spalvos rite „Zebco“ (80 Eur), dviejų dalių juodos spalvos spiningą su rankena iš kamštinės medžiagos, su rite tamsiai pilkos spalvos (50 Eur), žalios ir juodos spalvų teleskopinę meškerę „Tele Fish“ be ritės (10 Eur), žalios spalvos su oranžiniu galiuku meškerę su rite „Dragon Quatro“ (30 Eur), įvairiaspalvę meškerę „Balzer“ su ryškiu oranžiniu galiuku, su pilkos spalvos rite „Golden“ (40 Eur), juodos spalvos meškerę „Daiva“ su rite „Okuma“ (50 Eur), 1 l talpos butelį skiediklio „Nefrasas“ (4 Eur), dvi tūbeles su silikonu (po 4 Eur kiekviena), klijus (4 Eur), keturias hermetiko tūbeles (po 7 Eur kiekviena), hermetiko pistoletą mėlynos spalvos su silikono tūbele 7 Eur (silikonas) ir 4 Eur (pistoletas), skardinę 0,9 l talpos lako „Nitro Laka“ (5 Eur), aerozolinių dažų balionėlį „Hardcore“ (7 Eur), tūbelę „Oregon“ 125 g (3 Eur), šešis ritinėlius lipnios juostos baltos spalvos (po 1,5 Eur kiekvienas, bendra vertė 9 Eur), montažinių putų balionėlį „Penosil“ (7 Eur), tūbelę su klijais „Epoksidnaja smola“ (2 Eur), tris tinkavimo įrankius (po 1 Eur kiekvienas), savadarbį peilį (1 Eur), keturias dildes (po 1 Eur kiekviena), dvi pjūklo grandinės galandimo dildes (po 1 Eur kiekviena), tris santechninius raktus (po 2 Eur kiekvienas), staliaus darbastalį „Werkbank A-1000“ (20 Eur), grąžtų komplektą iš 6 vnt. „Jobiprofi 11158“ (5 Eur) vertės, prietaisą pjūklo žvaigždutei sutepti (3 Eur), du skardos brėžtukus (po 1 Eur), savadarbę ylą (0,5 Eur) ir laistymo kraną su raudona rankena (1 Eur), arbaletą „Challenger“ (200 Eur), peilį medine rankena (20 Eur), du laužtuvus, vienas mėlynos spalvos (10 Eur), kitas – juodas, didesnis (15 Eur), montiruotę (7 Eur) ir varinės 1 mm storio vielos ritę (40 Eur). Viso kaltinamieji pagrobė 5513,5 Eur L. ir A. L. turtą, o M. M. ir A. R., be to, sugadino 273,8 Eur vertės L. ir A. L. turtą.

1.6. M. M. buvo kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dokumento suklastojimu ir suklastoto dokumento panaudojimu, t. y. tuo, kad jis, 2017-04-19, apie 18.00-19.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo susitikęs su garažo savininku G. K., su kuriuo buvo susitaręs dėl garažo nuomos, pateikė G. K. svetimą - S. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir G. K. paruoštoje 2017-04-19 garažų nuomos sutartyje - grafoje „nuomininkas“ įrašė S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), duomenis ir sutartį šio asmens vardu pasirašė bei pateikė G. K..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendį pakeisti, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, bei skirti švelnesnę bausmę.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visus nusikaltimus, išskyrus vagystes, apeliantas padarė vienas, savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroro prašė, kad tuose epizoduose, kuriuose jis veikė vienas, būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jam pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, tačiau apeliantui atsakė, jog to padaryti neįmanoma. Be to, pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtesnes bausmes, nei siūlė prokuroras, motyvuodamas tuo, kad apelianto elgesys teisme rodo, jog jis visiškai nesigaili dėl padarytų nusikaltimų. Galbūt duodamas parodymus ir atsakydamas į klausimus apeliantas kalbėjo truputėlį su jumoru, tačiau jokiu būdu nesityčiojo iš teismo ir kitų proceso dalyvių, elgėsi kultūringai bei stengėsi kuo išsamiau papasakoti nusikaltimų padarymo aplinkybes. Teigia, kad teisme davė nuoseklius parodymus, išvardijo nusikaltimų padaryme dalyvavusių asmenų vardus bei pavardes. Be to, sulaikytas savanoriškai atidavė didžiąją dalį pavogtų daiktų.

2.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad sutinka su priteistais civiliniais ieškiniais ir nori juos kuo greičiau atlyginti. Be to, turi mažą dukrytę, kuriai reikalingas tėvas ir visokeriopa jo pagalba, išlaikymas, o būdamas įkalintas su ja gali bendrauti tik telefonu, dukrytės nematė beveik metus laiko. Nusikalto dėl sunkios finansinės padėties. Teigia, kad ketino pradėti automobilių remonto verslą, kurį pradėjo įgyvendinti ir norėjo kuo greičiau plėtoti, bei turėti pajamų šaltinį, nes šeima ir vaikas privertė susimastyti apie ateitį. Nurodo, kad išėjęs į laisvę ketina susirasti darbą, pradėti atlyginti civilinius ieškinius, auginti ir rūpintis dukryte, tėvais bei kuo greičiau integruotis į visuomenę.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

3.1. Apeliantas nurodo, kad nors teismas padarė išvadą, jog jis dalyvavo vagystėje iš J. J. sodybos, tačiau byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų. Vagystės metu jis M. M. skambino iš Molėtų nuo Asvejos ežero, todėl būdamas visiškai kitoje vietoje negalėjo padaryti nusikaltimo. Be to, tiek apeliantas, tiek ir M. M. davė išsamius parodymus ir paaiškino visas aplinkybes, tačiau teismas juos iškraipė ir vertino kritiškai. Teigia, kad prieš įvykdant vagystę M. M. apeliantą atvežė prie Asvejos ežero ir ten paliko su draugais, o pats išvažiavo ir sugrįžo tik kitą dieną. Grįždami namo jie užsuko pas M. M. draugą į Pabradę, tačiau apeliantas nežinojo kokiu tikslu, taip pat nežinojo apie vogtus daiktus. A. Z. patvirtino, kad apeliantas nematė ir nežinojo, ką jam pardavė M. M.. Nors apeliantas anksčiau buvo teistas už vagystes, tačiau tai negali būti pagrindu jį nuteisti. Tuo tarpu teisėja, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdama bausmę, neįsigilino į bylos esmę, neapklausė asmenų, kurie galėtų patvirtinti apelianto nekaltumą.

3.2. Apeliantas taip pat teigia, kad nedalyvavo vagystėje iš L. ir A. L. sodybos. Jis nesitarė su M. M. ir O. Č. įvykdyti vagystę, užfiksuotuose pokalbiuose net nėra jokios užuominos apie sodybą arba joje esamą turtą, o išskirtinai kalbama apie ten esantį ežerą, prie kurio apeliantas vyko žvejoti ir kaip prie jo nuvažiuoti. Neneigia, kad buvo prie to ežero, tačiau daug atokiau nuo L. namo, maždaug už 300-400 m. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo pirštų antspaudai, seilių, kvapų mėginiai, batų pėdsakai, jokių apelianto DNR nerasta. M. M. ir apeliantas teisme davė parodymus ir nurodė asmenis, kurie kartu vyko prie ežero ir įvykdė nusikaltimą, tačiau nei prokuroras, nei teisėja jokių veiksmų nesiėmė, kad šie asmenys būtų surasti ir apklausti.

3.3. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą nuosprendį, neįsigilino į byloje surinktą medžiagą bei skyrė neadekvačias bausmes.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas bylos medžiaga ir įrodymais, dėl to O. Č. dalyje neteisėtas. Mano, kad teismas šioje byloje pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus ir neteisingai vertino surinktus įrodymus. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų įtariamojo (kaltinamojo) kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantas teigia, kad šioje byloje savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog pažįsta A. R., o M. M. yra matęs kelis kartus. Vieną kartą M. M. servise, taisydamas A. R. automobilį, papasakojo kaip leido laiką sodyboje, žvejojo, apie sodybos aplinką, apie tai, kad prie ežero yra lieptas. Su šia sodyba jį siejo tai, kad nuo 2015 m. vasaros apie pusmetį draugavo su nukentėjusiųjų dukra, todėl savaitgaliais būdavo toje sodyboje, ilsėjosi, pjaudavo žolę, padėdavo. Netrukus po šio pokalbio, naktį apeliantui paskambino A. R. ir paklausė, kaip nuvažiuoti prie to ežero. Apeliantas paaiškino kelią. Apie sodybos plėšimą niekada nekalbėjo ir nesitarė. A. R. klausė, ar sodyboje yra šeimininkai, tačiau apeliantas to nežinojo. Apie tai, kad buvo apvogta sodyba, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jokių iš sodybos pavogtų daiktų nematė, pas jį jų nerasta. Šiuos apelianto parodymus teisme patvirtino ir kaltinamieji A. R. bei M. M.

4.3. Taip pat nurodo, kad byloje esančios jų pokalbių išklotinės neįrodo apelianto dalyvavimo nusikaltime. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad jam skambino kiti kaltinamieji, o pokalbių turinys patvirtina, kad apeliantas aiškino kaip nuvažiuoti iki sodybos. Pokalbiuose nėra kalbama apie planuojamą nusikaltimą, jo padarymą ar dalyvavimą jame. Be to, apeliantas nebuvo nusikaltimo vietoje ir tik telefonu kalbėjo su kitais kaltinamaisiais, kuriems aiškino, kaip nuvažiuoti iki sodybos. Teigia, kad vagystė įvykdyta prie vandens telkinio, kuriame galima žvejoti. Tai, kad nukentėjusysis nurodo, jog žvejyba galima tik nuo jo liepto, nepaneigia žvejybos galimybės ir kitose vietose, kadangi tyrimo metu nebuvo atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje. Mano, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis, jog tariamai apeliantas žinojo apie planuojamą nusikaltimą ir kitiems kaltinamiesiems suteikė naudingą informaciją.

4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Šiuo atveju apelianto veiksmai - paaiškinimas kaip nuvykti iki sodybos pažvejoti - neatitinka BK numatytos kvalifikacijos. Byloje nėra duomenų, jog buvo visų kaltinamųjų išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar kad apeliantas žinojo apie M. M. ir A. R. daromas vagystes bei suteikė šiems asmenims informaciją apie dar vieną svetimo turto šaltinį. Akivaizdu, kad jo suteikta informacija buvo pasinaudota, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, jog bus vykdoma vagystė. Pažymi, kad teismas rėmėsi prielaida, jog vagystės planavimas vyko apeliantui girdint ir praeityje jis buvo teistas, todėl turėjo žinoti apie vagystę.

4.5. Teismas ignoravo pagrindinius baudžiamosios teisės ir proceso principus, kadangi nuosprendyje aprašė ir rėmėsi ne leistinais ir pakankamais įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis. Be to, teismas pažeidė konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi leido sau vietoj įrodymų pasiremti tokiais faktais, kaip praeityje buvę teistumai. Tuo pačiu teismas iš esmės nurodė, kad praeityje teistą asmenį galima nuteisti vien dėl jo buvusios biografijos, o ne vadovaujantis baudžiamosios teisės principais ir įrodymais. Įvertinus visas aplinkybes, mano, kad nuosprendis šioje byloje buvo priimtas nepagrįstai ir turėtų būti panaikintas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti ir A. R. išteisinti. Nuteistasis O. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir O. Č. išteisinti. Nuteistojo M. M. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti bausmę. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo O. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8.1. Nors nuteistųjų A. R. ir O. Č. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo apylinkės teismas nesilaikė bei pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. R. ir O. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis apeliantų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

9. Dėl A. R. kaltės pagrobus J. J. priklausantį turtą įsibrovus į patalpą

9.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. teigia, kad jis nedalyvavo vagystėje iš J. J. priklausančios sodybos, kadangi tuo metu su draugais žvejojo Molėtų rajone prie Asvejos ežero. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais bei laikytini nuteistojo A. R. gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9.2. Pirmosios instancijos teisme M. M. parodė, kad vagystę iš J. J. sodybos jis įvykdė vienas, t. y. 2017 metų vasarą, naktį, savo automobiliu „Audi A6“ jis nuvežė A. R. žvejoti prie Asvejos ežero. Palikęs A. R., jis išvažiavo į degalinę cigarečių, tačiau pasiklydo. Norėdamas paklausti kelio užėjo į kažkokią sodybą. Žmonių sodyboje nerado, todėl jis „viską surinko“ ir paslėpė netoliese esančiame miškelyje po šakomis. Po to nuvažiavo į degalinę ir grįžo prie ežero pas A. R.. Grįžtant į Vilnių jis su A. R. užsuko į Pabradę pas A. Z.. Vėliau jis Vilniuje išsinuomojo mikroautobusą, grįžo prie minėtos sodybos, susikrovė miškelyje paslėptus daiktus, atsigabeno juos į Vilnių ir pardavė Kalvarijų turguje iš matymo pažįstamam asmeniui. A. R. pagrobtų daiktų nematė ir nieko nežinojo apie šią vagystę.

9.3. Atliekant sankcionuotą M. M. naudoto telefono abonento numerio pasiklausymą, buvo užfiksuoti jo pokalbiai ir kita elektroninio ryšio tinklais perduodama informacija, kuri aprašyta 2017-06-19, 2017-10-12 ir 2017-10-24 protokoluose. Šią informaciją 2017-10-16 prokuroro nutarimu leista panaudoti šioje baudžiamoje byloje (t. 4, b. l. 103-105, 117-200). Sankcionavus BPK 155 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymą buvo gautos tyrimui aktualaus laikotarpio M. M. ir A. R. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių ir SMS žinučių išklotinės, iš kurių turinio matyti, kad nors bendraudami jie naudojo tam tikrą konspiraciją, tačiau akivaizdu, jog iš esmės juos siejo vienintelė vagysčių tema. Jie derino susitikimų laiką, susitikdavo išnuomotame garaže Viršuliškėse, kur vėliau buvo atvežami, slepiami bei realizuojami pagrobti daiktai, abu sutarė, kad daiktams vežti reikia išsinuomoti autobusiuką, kas ir buvo padaryta. Minimoje pokalbių pasiklausymo medžiagoje jokių užuominų apie žvejybą nėra.

9.4. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. J. priklausanti sodyba yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-116). Taip pat sankcionavus BPK 155 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymą buvo gautos tyrimui aktualaus laikotarpio M. M., A. R. ir A. Z. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių ir SMS žinučių išklotinės. Nustatyta, kad A. R. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. - telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o A. Z. - telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus išklotinių analizę matyti, kad M. M. ir A. R. bendravimas mobiliojo ryšio priemonėmis nuo 2017-06-07 iki 2017-06-14 buvo labai intensyvus, jie bendravo net 238 kartus, ir 2017-06-10 nuo 09.00 val. iki 12.00 val. A. R. ir M. M. naudoti telefonai ne kartą jungėsi J. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) apylinkėse, o vėliau abiejų telefonų numeriai jungėsi Pabradėje (b. t. 4, b. l. 66-69, 72-76). Taigi, išklotinių analizė patvirtina, kad A. R. 2017-06-10 nuo 9.00 val. iki vidudienio buvo ne Molėtų rajone prie Asvejos ežero, o kartu su M. M. buvo prie J. J. sodybos bei vėliau nuvažiavę į Pabradę susitiko su A. Z., kuriam pardavė dalį iš sodybos pagrobtų daiktų. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2017 m. birželio mėnesį pas jį į namus Pabradėje „Audi“ automobiliu atvažiavo M. M. su A. R. ir pasiūlė įsigyti daiktų. Susigundęs, jis už 35 Eur nupirko viską, kas buvo siūloma: senovinį laikrodį, statulėlę, medinę dėžutę, benzininį pjūklą, „Boch“ galvučių rinkinį, meškerę mėlynos spalvos, dviračių laikiklių komplektą, spyną dėžutėje, sandarinimo pistoletą, kampinį šlifuoklį „Dexter“ dėžutėje (t. 2, b. l. 116).

9.5. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos argumentams, kad tokio masto nusikaltimai, kuomet iš atvirų privačių teritorijų vagiama daug turto, kurį kaltininkams dar reikia saugiai išvežti iš nusikaltimo vietos, paslėpti bei realizuoti, dėl pernelyg didelės demaskavimo rizikos nėra vykdomi vieno asmens, kadangi tai reikalauja situacijos stebėjimo, pasišalinimo galimybės užsitikrinimo nesėkmės atveju, transporto turėjimo, fizinės jėgos nešant daiktus ir pan. Šiuo atveju vienas žmogus nebūtų galėjęs įvykdyti tokią vagystę, nes buvo pagrobta daug stambių ir sunkių daiktų (pvz. laikrodis, guminė valtis, kuri buvo pusiau pripūsta, žoliapjovė, benzininis pjūklas). Juolab, kad A. R. dalį pagrobtų daiktų kartu su M. M. nuvežė į Pabradę ir pardavė A. Z..

9.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad A. R. veikdamas kartu su M. M. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą J. J. priklausantį 5314,39 Eur vertės turtą įsibraudami į patalpą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

10. Dėl A. R. kaltės pagrobus L. ir A. L. priklausantį turtą įsibrovus į patalpą

10.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. teigia, kad jis nedalyvavo ir vagystėje iš L. ir A. L. priklausančios sodybos, kadangi tuo metu jis žvejojo netoli minėtos sodybos. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat paneigti byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais bei laikytini nuteistojo A. R. gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10.2. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 9.3. punkte, iš M. M. ir A. R. naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių ir SMS žinučių išklotinių turinio matyti, kad nors bendraujant buvo naudojama tam tikra konspiracija, iš esmės jie bendravo vienintele vagysčių tema: derino susitikimų laiką, susitikdavo išnuomotame garaže, kur vėliau buvo atvežami, slepiami bei realizuojami pagrobti daiktai, abu sutarė, kad daiktams vežti reikia išsinuomoti autobusiuką, kas ir buvo padaryta. Pokalbių pasiklausymo medžiagoje jokių užuominų apie žvejybą nėra (t. 4, b. l. 103-105, 117-200). Juolab, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. L. parodė, jog apie kelis šimtus metrų nuo jo sodybos į abi puses per meldus nėra priėjimo prie ežero, o žvejyba nuo kranto yra įmanoma tik būnant pačios sodybos teritorijoje. Iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų išties matyti, kad priėjimas prie ežero yra išvalytas tik sodybos teritorijoje, o sodybos gyvenamasis namas vizualiai yra tik už 10-15 m nuo ežero kranto (t. 2, b. l. 5-67).

10.3. Taip pat iš M. M. ir A. R. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad 2017-06-12, apie 22.00 val., M. M. išsinuomotu autobusiuku privažiavo ir paėmė A. R. Vilniuje, priešais Konarskio turgelį. Tai patvirtina, kad jie buvo tik dviese, o aplinkybė, kad M. M. privažiavęs paėmė A. R. tiesiog gatvėje, leidžia teigti, kad pastarasis su savimi neturėjo žvejybos reikmenų. Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistieji neketino žvejoti, o ruošėsi įvykdyti vagystę (t. 4, b. l. 103-105, 117-200).

10.4. Be to, 2017-06-15 iš karto po sulaikymo apklaustas įtariamuoju M. M. parodė, kad prieš porą dienų, naktį, kartu su A. R. keleiviniu mikroautobusiuku nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Vilniaus rajone. Sustojo prie kažkokio ežero. A. R. kažkur nuėjo, o netrukus sugrįžęs paprašė eiti kartu atsinešti daiktus. Jis nuėjo kartu prie netoli ežero kranto esančio namo, į kurį užėjo A. R. iš paskos pro atidarytas duris. Iš minėto namo paėmė kažkokius daiktus, tame tarpe ir nešiojamąjį kompiuterį, kuris vėliau kratos metu buvo rastas naudojamame garaže. Po to nuėjo į garažą, kurio durys taip pat buvo atrakintos, ir išnešė daug įvairių įrankių, meškerių, žoliapjoves, grąžtus, kampinius šlifuoklius ir kitus daiktus (t. 5, b. l. 6).

10.5. Nors nuteistasis A. R. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo pirštų atspaudai, seilių bei kvapų mėginiai, batų pėdsakai ir jokių jo DNR nerasta, tačiau ši aplinkybė apelianto kaltės nepaneigia.

10.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad A. R. veikdamas kartu su M. M. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą L. ir A. L. priklausantį 5513,50 Eur vertės turtą įsibraudami į patalpą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

11. Dėl O. Č. kaltės padėjus A. R. ir M. M. pagrobti L. ir A. L. priklausantį turtą įsibrovus į patalpą

11.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. Č. teigia, kad jis nedalyvavo ir vagystėje iš L. ir A. L. priklausančios sodybos bei nieko apie ją nežinojo, tik A. R. nurodė vandens telkinį, kuriame galima pažvejoti. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais bei laikytini nuteistojo O. Č. gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11.2. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji Lelija ir A. L. patvirtino, kad O. Č. pažįsta nuo 2015 m., kadangi jis tų metų vasarą keletą mėnesių draugavo su jų dukra. Tuo metu jis retkarčiais lankydavosi jų sodyboje, kartais nakvodavo, pjaudavo, užkurdavo pirtį. Jis žinojo kur laikomas garažo raktas. 2015 m. rudenį per sūnaus laidotuves O. Č. atpažinę žmonės pasakė, kad jis susijęs su kriminaliniu pasauliu, todėl jie uždraudė dukrai su juo bendrauti.

11.3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš telefoninių skambučių fiksavimo duomenų matyti, kad 2017-06-12, apie 22.00 val., M. M. ir A. R. susitikus ir susiruošus įvykdyti vagystę, maždaug po pusvalandžio - 22:31 val. ir 22:37:20 val. A. R. skambino O. Č. prisijungęs prie celės Nr. A45D, kuri veikia O. Č. namų teritorijoje. Maždaug po pusantros valandos, t. y. jau po vidurnakčio, A. R. dar penkis kartus skambino O. Č. jau prisijungęs prie celių Nr. A65C ir Nr. 266C, kurių veikimas apima (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame yra L. ir A. L. sodyba. Jo skambučiai užfiksuoti 2017-06-13 00:07 val., 00:09 val. ir 00:10 val. 00:12 val., 00:28 val. Tuo pat metu, t. y. 00:13 val. ir 00:21 val., būdamas (duomenys neskelbtini) kaimo celių veikimo zonoje O. Č. skambino ir M. M.. Iš jų pokalbių turinio matyti, kad O. Č. aiškino M. M. kaip nuvažiuoti iki minėtos sodybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. ir A. R. net nebuvo pasiklydę, o O. Č. tik patvirtino M. M., jog šis važiuoja teisinga kryptimi. Jų telefoninių pokalbių turinys taip pat patvirtina, kad važiuodami į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą jie net nesinaudojo navigacine įranga, tuo tarpu nei M. M., nei O. Č. nežinojo tikslaus kaimo pavadinimo, kas reiškia, kad kelią į minėtą sodybą O. Č. nupasakojo tiksliai susitikus Vilniuje. Išanalizavus M. M. ir O. Č. pokalbių turinį taip pat matyti, kad ir tarp jų nebuvo kalbos apie žvejybą, o kalbama išskirtinai apie sodybą, apie tai, kur yra varteliai į jos teritoriją, apie tai, kad sodyboje nuolat negyvenama, kad į ją tik atvažiuojama ir kad apie šeimininkų buvimą joje galima spręsti pagal tai, ar kieme stovi automobiliai. Tuo tarpu abiem pokalbio dalyviams įsitikinus, jog buvo patekta būtent į reikalingą vietą, jų bendravimas iš karto nutrūko ir atsinaujino tik apie 2.00 val. ryto, t. y. maždaug po dviejų valandų (t. 4, b. l. 117-130).

11.4. O. Č. telefono numeris vagystės laiku, t. y. nuo 2017-06-12 19.22 val. iki 2017-06-13 02.03 val. jungėsi celės Nr. A456, kuri apima jo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Kaip jau minėta, tuo laiku jam aštuonis kartus skambino A. R. ir du kartus M. M. (t. 4, b. l. 96-97).

11.5. Taigi, O. Č. parodymai neva M. M. išsinuomotame garaže dvi dienos iki vagystės remontuodamas A. R. automobilį ir papasakodamas apie gerą vietą žvejybai jis nežinojo ir nesuprato, kad šia informacija kaltinamieji pasinaudos vagystės tikslu, paneigti aptartais įrodymais. Iš paties O. Č. parodymų matyti, kad automobilį garaže jis remontavo 2017-06-11 dienos metu, t. y. tuo metu, kai į garažą buvo suvežta daug akivaizdžiai ne garažo paskirties reikmenų, o slepiamų vogtų daiktų. Tam šis garažas ir buvo išnuomotas. Būtent 2017-06-11 dienos metu, kaip matoma iš M. M. ir A. R. pokalbių, šie kalbėjo, tikėtina girdint O. Č., apie poreikį išsinuomoti autobusiuką, kas tą pačią dieną ir buvo padaryta. Tiek iš A. R. ir M. M. telefoninių pokalbių, tiek ir iš A. R. parodymų taip pat seka, kad garaže nuolat vyko judėjimas, buvo „tvarkomi reikalai“, susiję su vogtų daiktų realizavimu. Atsižvelgiant į tai, O. Č. žinojo, kad A. R. ir M. M. jau buvo įvykdę vagystę bei kitą dieną pasinaudos jo suteikta informacija apie L. ir A. L. sodybą, tikslu ją apvogti.

11.6. Apeliantas taip pat teigia, kad jo paaiškinimas kaip nuvykti iki minėtos sodybos neatitinka BK numatytos bendrininkavimo sudėties. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas yra du būtini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimą požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį BK 178 straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą. BK 24 straipsnis išskiria 4 bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Vagystės nusikaltimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris tiesiogiai savo veiksmais pagrobė svetimą turtą. Tokiais vykdytojais pripažinti M. M. ir A. R., kurie patys nuvyko į L. ir A. L. sodybą ir pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Tuo tarpu O. Č. pats į minėtą sodybą nevyko, tačiau jis suteikė informaciją apie ją, papasakojo apie joje esančius daiktus bei davė nurodymus bei patarimus kaip iki jos nuvykti, kur yra garažo raktai ir kita. Savo veiksmais O. Č. palengvino M. M. ir A. R. padaryti nusikaltimą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. O. Č., suteikdamas M. M. ir A. R. informaciją apie konkrečią sodybą, joje esančius vertingus daiktus ir kitus duomenis, palengvino jiems padaryti nusikaltimą – svetimo turto pagrobimą, todėl jis pagrįstai pripažintas padėjėju.

11.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad O. Č. padėjo A. R. ir M. M. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobti svetimą L. ir A. L. priklausantį 5513,50 Eur vertės turtą įsibraunat į patalpą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

12. Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės

12.1. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, tačiau prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo M. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla šio nuteistojo atžvilgiu nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Be to, nuteistasis A. R. taip pat prašo sušvelninti bausmę.

12.2. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

12.3. Sunkiausios iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

12.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. M. ir A. R. bausmes, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos baigtos), kaltės formą bei pasekmes (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, pagrobto turto didžioji dalis negrąžinta, žala neatlyginta), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos planuotai, iš anksto joms pasirengus, iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į kaltinamųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis. Tiek M. M., tiek ir A. R. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruoti, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bausti administracine tvarka, teisti (M. M. teistas 14 kartų, o A. R. teistas 16 kartų), nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Ankstesniais teismų sprendimais jiems buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, tačiau jie nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas. Tai patvirtina, kad nuteistieji dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkę laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas M. M. ir A. R. tinkamai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatė jos dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. M. ir A. R. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

12.5. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą M. M. ir A. R. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistieji išvadų nedaro ir linkę nusikalsti.

12.6. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo apelianto nurodytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, kadangi jis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą neįvardindamas tikrųjų bendrininkų, o pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu neįžvelgė jo nuoširdaus gailėjimosi.

12.7. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. nurodė, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, sutinka atlyginti padarytą žalą, turi mažametę dukrą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas bausmes. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

12.8. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, M. M. ir A. R. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinęs tarpusavyje, o O. Č. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinęs su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskyrė per dideles laisvės atėmimo bausmes – M. M. paskyrė 6 metus 6 mėnesius, A. R. paskyrė 5 metus, o O. Č. paskyrė 3 metus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas, nuteistiesiems paskiriant švelnesnes bausmes. Be to, teisėjų kolegija mano, kad atskiras BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtų bausmių bendrinimas yra perteklinis, kadangi BK 63 straipsnio 6 dalis teismui leidžia bausmes subendrinti iš karto taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą.

12.9. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nei skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nei jo rezoliucinėje dalyje nenurodė kokiu įstatyminiu pagrindu subendrina O. Č. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, todėl šis pažeidimas turi būti ištaisytas.

12.10. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad naujos nusikalstamos veikos padarytos bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu, todėl O. Č. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu.

12.11. Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis dėl perteklinio M. M. ir A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, M. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, O. Č. (O. Č.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pridedant dalį pastaruoju nuosprendžiu neatliktos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Stasys LemežisVladislavas LenčikasUgnius Trumpulis