Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė dubliku, o atsakovė – tripliku palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad visuose šalių susitarimuose nurodyta, jog sumos mokamos su PVM, todėl atsakovė nepagrįstai ginčija PVM įtraukimą į jai sumokėtą 1727,84 Eur avansinę įmoką ir prievolę šią sumą grąžinti kaip įgytą be teisinio pagrindo. Atsakovė neginčijo, kad ji nėra PVM mokėtoja. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. susitarimu dėl rangos sutarties Nr. KB-SUT-18-011 nutraukimo šalys nesusitarė kartu nutraukti ir susitarimą prie sutarties Nr. KB-SUT-18-011 dėl mokesčių surinkimo ir nemokumo rizikos prisiėmimo (pagal pastarojo susitarimo 5 punktą, jis galioja nuo pasirašymo dienos iki bus įvykdytas), todėl šis susitarimas nutraukus rangos sutartį liko galioti ir iš jo atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 311,01 Eur. Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2018 m. kovo 2 d. rangos sutarties Nr. KB-SUT-18-011 ir susitarimo prie šios sutarties dėl mokesčių surinkimo ir nemokumo rizikos prisiėmimo originalų ieškovė nėra išsaugojusi, o į bylą pateiktos kopijos nėra atsakovės pasirašytos, tačiau atsakovei neginčijant, kad ji sudarė rangos sutartį, tai patvirtina, jog buvo pasirašytas ir susitarimas prie šios sutarties dėl mokesčių surinkimo ir nemokumo rizikos prisiėmimo, nes jis yra sudarytas kartu su rangos sutartimi kaip jos priedas. Ieškovė kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpų administratorė visuomet sudaro tokio pobūdžio susitarimus su rangovais, nes už rangos darbus atsiskaitoma iš daugiabučių namų patalpų savininkų surinktomis įmokomis, taigi ieškovė prisiima prievolę surinkti šias įmokas ir įmokų mokėtojų nemokumo riziką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 2 d. sudarė rangos sutartį Nr. KB-SUT-18-011 (toliau – Rangos sutartis), kuria susitarė, jog atsakovė (rangovė) atliks laiptinės remonto darbus ieškovės administruojamame daugiabučiame pastate, esančiame V. Maciulevičiaus g. 24(54), 1-ojoje laiptinėje. Rangos sutarties 1.6 punkte nustatyta, kad Užsakovas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti Rangovui (atsakovei) avansą, lygų 1727,84 Eur. Iš 2018 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1021 matyti, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė nurodytą sumą. Kilus nesutarimų dėl atsakovės pagal Rangos sutartį atliktų darbų kokybės, šalys 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašė susitarimą dėl rangos sutarties Nr. KB-SUT-18-011, sudarytos 2018 m. kovo 2 d., nutraukimo (toliau – Susitarimas dėl Rangos sutarties nutraukimo), kuriuo susitarė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutraukti Rangos sutartį. Dėl šių aplinkybių byloje šalių ginčo nekilo, abi pripažįsta šių susitarimų sudarymo faktą. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šalių susitarimų turinio ir atsakovės piniginių prievolių ieškovei, kylančių iš jų rangos santykių, egzistavimo.

7. Ieškovė šioje byloje pareiškė du pagrindinius reikalavimus. Pirma, ieškovė teigia, kad pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. Susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo atsakovei už atliktus darbus mokėtina suma yra 1727,84 Eur atskaičius PVM, todėl atsakovė turi grąžinti nepagrįstai gautą PVM sumą – 299,87 Eur. Ieškovė remiasi tuo, kad Susitarimu dėl Rangos sutarties nutraukimo šalys susitarė, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove Rangos sutartyje nustatyta tvarka pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o tai rodo, kad į atsiskaitymo sumą įtrauktas PVM, be to, ieškovė faktiškai atsiskaitė pervesdama atsakovei avansinę įmoką 1727,84 Eur įskaitant PVM. Kadangi atsakovė nėra PVM mokėtoja, tai nepagrįstai gautą 299,87 Eur permoką ji turi grąžinti ieškovei. Antra, ieškovė nurodo, kad kartu su Rangos sutartimi 2018 m. kovo 2 d. šalys pasirašė susitarimą prie sutarties Nr. KB-SUT-18-011 (toliau – Susitarimas prie Rangos sutarties), kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 9 procentų dydžio atlygį už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei 9 procentų atlygį už nemokumo rizikos prisiėmimą, skaičiuojamus nuo pinigų sumos, nurodytos sutartyje, kurią ieškovė moka atsakovei už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad šalių susitarimu Rangos sutartis buvo nutraukta, atsakovei išliko pareiga įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Susitarimą prie Rangos sutarties, atsižvelgiant į faktiškai atsakovės gautą atlygį už atliktus rangos darbus. Teismas pasisako atskirai dėl kiekvieno iš šių dviejų reikalavimų.

Dėl nepagrįstai gautos 299,87 Eur sumos grąžinimo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (t. y. atvejus, kai pagal įstatymą negalima išreikalauti be pagrindo įgyto turto).

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

11. Šalių ginčas dėl atsakovės prievolės grąžinti be pagrindo įgytą 299,87 Eur sumą (ne)buvimo kyla iš to, kad šalys skirtingai aiškina jų sudarytų susitarimų dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal Rangos sutartį turinį, todėl siekiant nustatyti, ar atsakovė 299,87 Eur sumą gavo be teisinio pagrindo (ar šis pagrindas išnyko vėliau), svarbu išsiaiškinti tikrąją šalių valią dėl atsiskaitymo pagal Rangos sutartį ir Susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo (CK 6.193 straipsnis).

12. Iš Rangos sutarties 1.6 punkto matyti, kad ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansą, lygų 1727,84 Eur. 2018 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1021 patvirtina, kad ieškovė šią sumą pervedė į atsakovės sąskaitą, mokėjimo paskirtis nuodyta kaip avansinis mokėjimas pagal sutartį Nr. KB-SUT-18-011. Rangos sutarties 1.5 punktu šalys buvo susitarusios, kad sutarties (darbų) kaina yra 4759,90 Eur, PVM (21 proc.) – 999,58 Eur; atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra ne PVM mokėtoja, ieškovė, tuo atveju, jeigu darbų kaina yra paskirstoma daugiabučio namo bendraturčiams, įsipareigojo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM; bendra sutarties kaina su PVM – 5759,48 Eur. Taigi Rangos sutartimi buvo susitarta dėl darbų kainos su PVM, prievolę sumokėti PVM prisiėmė ieškovė.

13. Rangos sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugsėjo 10 d. Susitarimu dėl Rangos sutarties nutraukimo. Šio Susitarimo 2.3 punkte nurodyta: „Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Užsakovas atsiskaitė su Rangovu už Sutarties galiojimo metu faktiškai atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka pagal Rangovo pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą, viso 1727,84 Eur“. Minėta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 1727,84 Eur avansinę įmoką. Atsakovė šios sumos gavimo neginčija. Atsakovė pagal Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo 2.3 punktą išrašė ieškovei sąskaitą 1427,97 Eur sumai, tai patvirtina byloje pateikta atsakovės 2018 m. spalio 4 d. sąskaita faktūra Serija RA Nr. 0179, kurios skiltyje „Prekės, turto ar paslaugos pavadinimas“ nurodyta: „V. Maciulevičiaus g. 24 (54) 1 l. (1-96 b.), Rangos sutartis Nr. KB-SUT-18-011“, suma – „1427,97 Eur“.

14. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys Rangos sutartimi buvo susitarusios dėl atsiskaitymo su PVM, tačiau tokio susitarimo nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai, jog ir avansinė įmoka atsakovei buvo pervesta su PVM, juolab kad pagal šalių Rangos sutartį būtent ieškovė įsipareigojo sumokėti PVM valstybei. Iš šalių Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo, skaitant jį pažodžiui, neaišku, ar sutarta galutinė atsiskaitymo nutraukiant Rangos sutartį suma – 1727,84 Eur – yra paskaičiuota įtraukiant PVM, nes: viena vertus, šalys patvirtino, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove, o ji pervedė atsakovei visą 1727,84 Eur avansinę įmoką neįtraukus PVM; kita vertus, Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo 2.3 punkte nurodyta, kad atsiskaitoma pagal PVM sąskaitą–faktūrą, iš ko galima būtų spręsti, kad į atsiskaitymo sumą įtraukta PVM suma. Tokiomis aplinkybėmis, kai iš šalių susitarimo negalima daryti išvados dėl tikrosios šalių valios, nes ji išreikšta prieštaringai, teismas atsižvelgia į šalių elgesį po šio susitarimo sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

15. Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo 2.3 punkte, minėta, nurodyta, kad ieškovė atsiskaitė pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, sumokėdama 1727,84 Eur. Byloje pateikta atsakovės šio susitarimo pagrindu išrašyta 2018 m. spalio 4 d. sąskaita faktūra 1427,97 Eur sumai, t. y. 1727,84 Eur sumai atskaičius PVM. Išrašydama sąskaitą tokiai sumai, atsakovė faktiškai savo veiksmais pripažino, jog buvo susitarta dėl tokio atlygio. Atsakovė byloje neigė susitarimą dėl atsiskaitymo sumos įtraukus PVM ir laikėsi pozicijos, jog buvo susitarta dėl faktiško 1727,84 Eur atlygio, o savo pačios išrašytą sąskaitą 1427,97 Eur sumai aiškino tuo, kad buvo ieškovės suklaidinta. Atsakovės teigimu, ieškovė, atsakovei esant kitame objekte, netikėtai paskambinusi paprašė nedelsiant atsiųsti sąskaitą, tačiau kadangi atsakovė su savimi neturėjo dokumentų, tai ji paprašė ieškovės padiktuoti sumą ir sąskaitą išrašė būtent ieškovės nurodytai sumai, pasitikėdama ieškove. Teismas šiuo paaiškinimus pripažįsta neįtikinamais. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad atsakovė santykiuose su ieškove veikė kaip profesionalia veikla užsiimantis asmuo, taigi jai turėjo būti gerai žinoma tiek sutarčių sudarymo ir vykdymo, tiek atsiskaitymo pagal sutartis tvarka, todėl ji turi prisiimti pasekmes už savo veiksmus. Teismo nuomone, sunkiai tikėtina, kad asmuo taip besąlygiškai pasikliautų savo kontrahentu, su kuriuo jau buvo kilę nesutarimų dėl sutarties vykdymo, įskaitant atsiskaitymą už atliktus darbus, kad nepatikrinęs išrašytų sąskaitą už atliktus darbus padiktuotai sumai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė, kuri teigia buvusi suklaidinta, vėliau nesikreipė į ieškovę dėl galimos klaidos, neišrašė sąskaitos papildomai sumai, nesiėmė kitų panašaus pobūdžio veiksmų galimai klaidai ištaisyti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ar ėmusis kitokių veiksmų, kuriais būtų siekusi užkirsti kelią galinčioms kilti neigiamoms pasekmėms dėl, kaip ji teigia, suklaidinimo, o atsakovė nepateikė paaiškinimo, kodėl to nedarė.

16. Įvertinęs Rangos sutarties ir Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo sąlygas bei pirmiau nurodytus šalių veiksmus po Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo sudarymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog Susitarimo dėl Rangos sutarties nutraukimo 2.3 punktu šalys susitarė dėl atlygio atsakovei 1727,84 Eur įtraukiant PVM. Kadangi 2021 m. kovo 5 d. ieškovė pervedė atsakovei 1727,84 Eur avansinę įmoką pagal Rangos sutartį, tačiau vėliau, Rangos sutartį nutraukus, šis mokėjimas šalių susitarimu įskaitytas kaip atsiskaitymas už faktiškai atliktus darbus, už kuriuos šalys susitarė dėl 1727,84 Eur atlygio įtraukiant PVM, laikytina, kad atsakovė be pagrindo gavo PVM sumą – 299,87 Eur, todėl ši suma, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimą, priteistina iš atsakovės ieškovei kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei atlygį už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei už nemokumo rizikos prisiėmimą.

17. Ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės 311,01 Eur už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei už nemokumo rizikos prisiėmimą. Atsakovė tvirtina, kad ji tokios prievolės neprisiėmė. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ieškovė atsakovės prievolę sumokėti 311,01 Eur kildina iš šalių 2021 m. kovo 2 d. Susitarimo prie Rangos sutarties, kurį, ieškovės teigimu, atsakovė pasirašė kartu su Rangos sutartimi ir kuriuo prisiėmė prievolę sumokėti ieškovei atitinkamo dydžio atlygį už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei už nemokumo rizikos prisiėmimą. Atsakovei neigiant Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymą, ieškovei, pareiškusiai tokį reikalavimą, tenka pareiga įrodyti atsakovės prievolės atsiradimo pagrindą, t. y. susitarimo, iš kurio ji kildina šią atsakovės prievolę, sudarymo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

18. Ieškovė teigė, kad ji neišsaugojo Susitarimo prie Rangos sutarties originalo, tačiau aplinkybė, kad į bylą pateikta Susitarimo prie Rangos sutarties kopija yra atsakovės nepasirašyta, savaime nereiškia, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas. Ieškovės teigimu, susitarimo sudarymo faktą patvirtina tai, kad jis yra pasirašytas kartu su Rangos sutartimi kaip priedas prie šios sutarties, taigi atsakovė, pripažindama Rangos sutarties sudarymą, kartu pripažįsta ir tai, kad ji pasirašė Susitarimą prie Rangos sutarties. Ieškovės teigimu, ji, kaip daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administratorė, savo praktikoje visuomet sudaro tokio pobūdžio susitarimus, nes už darbus atsiskaitoma daugiabučio namo patalpų savininkų lėšomis, taigi ieškovei tenka šių įmokų surinkimo našta ir namo bendraturčių nemokumo rizika. Ieškovės teigimu, Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymą patvirtina ir ieškovės atsakovei išrašyta 2018 m. spalio 4 d. sąskaita 311,01 Eur sumai, taip pat 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovės atsakovei pareikšta pretenzija dėl neteisėtai įgytų pinigų grąžinimo bei skolinių įsipareigojimų įvykdymo, kurioje ieškovė nurodė, kad atsakovė skolinga jai ne tik 299,87 Eur nepagrįstai gautų lėšų, bet ir 311,01 Eur sumą Susitarimo prie Rangos sutarties pagrindu.

19. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovės paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 311,01 Eur pagrindo buvimo. Ieškovė teigia, kad Susitarimo prie Rangos sutarties pasirašymą patvirtina pats Rangos sutarties sudarymo faktas, nes Susitarimas yra priedas prie šios sutarties. Teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepakankami Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymui pagrįsti. Rangos sutartyje nenurodyta, kad Susitarimas prie Rangos sutarties yra jos priedas (palyginimui, šalių 2018 m. rugsėjo 10 d. Susitarime dėl Rangos sutarties nutraukimo nurodyta, kad jo priedas yra Atliktų darbų perdavimo aktas). Rangos sutarties sąlygose nėra jokių nuorodų į papildomus šalių susitarimus kaip priedus prie sutarties, įskaitant ir Rangos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo. Ieškovė taip pat nurodo, kad tokių susitarimų sudarymas buvo įprastas jos praktikoje, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokia praktika buvo įprasta arba bent jau žinoma atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė anksčiau būtų sudariusi kitų sutarčių su ieškove dėl rangos darbų atlikimo, prie kurių būtų pasirašomi panašaus pobūdžio susitarimai, taigi atsakovė neturėjo žinoti ar numanyti, kad ieškovės praktikoje prie Rangos sutarties įprastai sudaromas susitarimas dėl atlygio ieškovei už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei nemokumo rizikos prisiėmimą. Aplinkybės, kad ieškovė išrašė atsakovei 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 311,01 Eur sumai, o 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 311,01 Eur skolos sumokėjimo, taip pat nepatvirtina, jog atsakovė buvo prisiėmusi prievolę mokėti ieškovei atlygį už mokesčių surinkimą ir paskirstymą bei nemokumo rizikos prisiėmimą, nes šie dokumentai yra vienašališkai sudaryti ir pasirašyti ieškovės, o duomenų, kad atsakovė būtų juos pasirašiusi ar su juose keliamais reikalavimais sutikusi, byloje nėra.

20. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Susitarime dėl Rangos sutarties nutraukimo taip pat nėra sąlygų, kuriose būtų bent užsiminta apie Susitarimą prie Rangos sutarties. Ieškovė teigia, kad tokių sąlygų nebuvimas Susitarime dėl Rangos sutarties nutraukimo nereiškia, jog Susitarimas prie Rangos sutarties nebuvo sudarytas. Ieškovės įsitikinimu, Susitarimas prie Rangos sutarties, nutraukus Rangos sutartį, liko galioti vadovaujantis jo 5 punktu, kuriame nurodyta, kad susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki šalys visiškai įvykdys savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje bei šiame susitarime. Teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Kadangi Susitarimas prie Rangos sutarties buvo pasirašytas kaip sutarties priedas (tai įvardyta pačiame susitarimo pavadinime), tai labiau tikėtina, kad šalys, susitardamos dėl Rangos sutarties nutraukimo, kartu turėtų aptarti ir savo teises bei pareigas pagal Susitarimą prie Rangos sutarties, tačiau Susitarime dėl Rangos sutarties nutraukimo to nėra. Ieškovės teiginys, kad Susitarimas prie Rangos sutarties liko galioti nutraukus Rangos sutartį, galėtų turėti pagrindo tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad toks susitarimas buvo sudarytas ir byloje būtų sprendžiamas šalių ginčas dėl šio susitarimo galiojimo nutraukus Rangos sutartį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl Susitarimo prie Rangos sutarties galiojimo, o dėl jo sudarymo fakto. Įrodymų, kurie tokį faktą patvirtintų, byloje nėra, todėl teismas konstatuoja, kad Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymas byloje neįrodytas, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 311,01 Eur, kildinamas iš šio susitarimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų priteisimo.

21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 81,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo 610,88 Eur skolos sumos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 26 d. (prievolės įvykdymo termino pasibaigimo pagal 2018 m. lapkričio 16 d. pretenziją, kuria atsakovei buvo suteiktas 10 dienų terminas atsiskaityti) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Šį reikalavimą ieškovė grindžia CK 6.261 straipsniu ir kasacinio teismo praktika bei prašo taikyti 6 procentų dydžio palūkanų normą.

22. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Byloje pripažinta atsakovės prievolė grąžinti ieškovei 299,87 Eur kaip nepagrįstai gautą sumą. Iš ieškovės 2018 m. lapkričio 16 d. pretenzijos atsakovei matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą sumokėti skolą ir nustatė 10 dienų terminą prievolei įvykdyti. Pagal CK 6.63 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Taikant šią įstatymo nuostatą ir atsižvelgiant į ieškovės atsakovei nustatytą terminą įvykdyti prievolę, taip pat byloje esant neginčijamai aplinkybei, kad atsakovė prievolės grąžinti 299,87 Eur neįvykdė, atsakovės pradelstas laikotarpis, už kurį ieškovė turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. (t. y. kitos dienos pasibaigus ieškovės 2018 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje nustatytam terminui prievolę įvykdyti). Ieškovė prašo priteisti palūkanas nuo 2018 m. lapkričio 26 d., todėl jos nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis trumpintinas 1 diena.

23. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Byloje nustačius, kad šalys tarpusavio sutartiniuose santykiuose veikė verslo tikslais (ieškovė – kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, atsakovė – kaip asmuo, veikiantis pagal verslo liudijimą), ieškovės reikalavimas taikyti 6 procentų kompensuojamųjų palūkanų normą pripažintinas pagrįstu.

24. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, atitinkamai iš dalies tenkinamas ir reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojant jas už 813 dienų laikotarpį nuo priteistos 299,87 Eur sumos. Taip apskaičiavus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 40,08 Eur kompensuojamųjų palūkanų (299,87 x 0,06 / 365 x 813).

25. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Jau minėta, kad šalims taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta 6 procentų metinių palūkanų norma, taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 339,95 Eur sumos (299,87 + 40,08) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

27. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų suma sudarė 692,62 Eur (610,88 + 81,74). Teismo sprendimu ieškovei priteista 339,95 Eur, taigi teismo sprendimu patenkinta 49,08 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal šią proporciją, nenustačius pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 16 Eur žyminio mokesčio ir 332,75 Eur už advokato padėjėjo pagalbą. Atsakovės atstovas pateikė sąskaitas faktūras už bendrą 210 Eur atstovavimo išlaidų sumą, tačiau teismui pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina tik 150 Eur atstovavimo išlaidų apmokėjimą, todėl tik ši suma laikytina atsakovės realiai patirtomis ir atlygintinomis atstovavimo išlaidomis. Abiejų šalių patirtos advokato padėjėjų atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Remiantis pirmiau nurodyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 7,85 Eur žyminio mokesčio ir 163,31 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 171,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteistina 76,38 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 94,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

29. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, pagal nustatytą proporciją paskirstytos šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei iš šalių nepriteistinas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ (j. a. k. 121457971) iš atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 299,87 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 87 ct) skolos, 40,08 Eur (keturiasdešimt eurų 8 ct) palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (339,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,78 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.