Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-54-538/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
2S-54-538/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01388-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-54-538/2017(Proceso Nr. 2-43-3-01388-2016-1) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.4.5.11(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. L., antstolė A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Ugneta“ skundu prašė panaikinti antstolės A. P. 2016-05-04 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-1883 iš UAB „Ugneta“ darbuotojo J. L..Nurodė, kad 2016-05-04 patvarkymas, nurodantis atlikti išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio, yra nepagrįstas. Šiuo atveju UAB „Ugneta“ privalo uždirbti pajamas antstoliui ir atlikti jo darbą, t y. užkraunamas papildomas darbas įmonei, kuri nėra susijusi su skolininko skolos išieškojimu ir neturi teisės vykdyti išieškojimus. Vykdydamas antstolės patvarkymą, įmonės vadovas privalo įpareigoti kitą savo darbuotoją, vedantį finansinę apskaitą, atlikti skaičiavimus ir išskaičiuoti nurodytą sumą minėto darbuotojo skolai padengti tol, kol ji bus išmokėta, nors nei įmonės vadovas, nei įmonės darbuotojas, atsakingas už įmonės finansinės apskaitos vedimą, niekaip nėra susiję su skolininko skola. Antstoliams yra suteikta teisė įstatymo nustatyta tvarka vykdyti priverstinius išieškojimus iš skolininkų, tačiau išieškojimas yra nukreipiamas tik į skolininko asmenį, todėl vertimas vykdyti išieškojimą kitomis rankomis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Laikantis tokios pozicijos, antstolė nustatydama darbdaviui, šiuo atveju UAB “Ugneta“ vadovui, savavališkai išskaičiuoti iš savo darbuotojo atlyginimo nustatytą sumą ir ją pervesti antstoliui, sudaro visus požymius nusikaltimo sudėčiai atsirasti, nes darbdaviui įstatymas nesuteikia teisės savavališkai pasiimti iš darbuotojo, kuris tinkamai vykdo darbo sutarties sąlygas ir jas nepažeidžia, pinigus ir juos pervesti „užsakovui"' - antstoliui. Minėti veiksmai atitinka BK 180 ir 181 straipsnių nusikalstamos veikos sudėtį, kas daro tokius veiksmus neteisėtus. Be to, antstolė sudaro papildomo darbo, kuris niekaip nėra apmokamas, tačiau antstolei būtent už minėtą veiksmą yra apmokama, būtent už tai antstolė gauna atlyginimą. Taigi, šiame antstolės veiksme - patvarkyme, įpareigojant kitą asmenį imtis veiksmų, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka yra suteikta teisė tik antstoliui vykdyti, nustatomi du grubūs pažeidimai: 1) antstolė įpareigodama darbdavį savavališkai išskaičiuoti atitinkamą sumą iš savo darbuotojo, verčia jį nusikalsti; 2) antstolės priverstinio išieškojimo darbas yra įteisintas įstatymu ir apmokamas oficialiai, o antstolės įpareigojimas kito asmens, niekaip nesusijusio su išieškoma skola, neturint minėtam antstolės įpareigotam asmeniui teisės vykdyti priverstinius išieškojimus ir su tuo susijusi rizika, nėra apmokami. Antstolės išieškojimas įstatymo nustatyta tvarka yra nukreiptas tik į skolininką, todėl ir priverstinis išieškojimas galimas tik iš skolininko asmeninių lėšų ar turto, neįtraukiant į išieškojimo veiksmą kitų asmenų, kurie su tuo nesusiję ir neturi įstatymiškai tokios teisės. Todėl antstolės minėtas patvarkymas yra teisiškai nepagrįstas ir kertantis su kitais teises aktais, sukeliantis baudžiamojo nusikaltimo sudėties požymius.A. A. P. 2016-06-10 patvarkymu Nr. S2/4530 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė skundą su byla Šilutės rajono apylinkės teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad įstatymas aiškiai reglamentuoja ir vykdymo šalių konkrečias teises ir pareigas. Vadovaujantis CPK 733 straipsniu, darbdaviui UAB „Ugneta“ kilo pareiga vykdyti antstolio patvarkymą išskaitant nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, taip pat ir kitos su tuo susijusios pareigos: pagal CPK 735 straipsnį tinkamai apskaičiuoti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, pagal CPK 740 straipsnį, nutraukus darbo sutartį su skolininku, apie tai pranešti antstoliui, o žinant naują skolininko darbo vietą - apie ją informuoti antstolį pagal CPK 741 straipsnį.Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1837- I 164/2016; panaikinti antstolės A. P. 2016-05-04 patvarkymą Nr. S-16-1883.Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsirandančios nusikalstamos sudėties požymių, nes savavališkas darbdavio išskaičiavimas ir savo darbuotojo lėšų, prilyginamas pinigų pasisavinimui, negavus savininko leidimo. Darbdaviui nėra suteikta teisinio pagrindo savavališkai išskaičiuoti kito asmens pinigus, kaip tai numatyta antstoliui, kuris gali areštuoti skolininko sąskaitą ir nuskaičiuoti dalį pinigų skolai padengti, iš čia ir kildinamas nusikalstamos sudėties požymių atsiradimas, kai darbdavys verčiamas prieš savo valią išskaičiuoti iš kito asmens kažkokią dalį pinigų, negavus tam savininko sutikimo. Lėšos gali būti nuskaitomos tik antstoliui areštavus skolininko asmeninę sąskaitą ar skolininkui priklausantį turtą, ar įrodžius, kad kitas asmuo disponuoja skolininko lėšomis. Teigia, kad Baudžiamoji teisė yra viršesnė negu Civilinė teisė, todėl mano, kad CPK 733 str. 1 d. ir 2 d. prieštarauja baudžiamosios teisės imperatyviajai normai, suinteresuotas asmuo - darbdavys, kuris realiai su skola neturi nieko bendra, o susijęs tik ta dalimi, kad skolininkas dirba pas jį pagal darbo sutartį, kurioje nėra nurodytos sąlygos, kad darbdavys turi teisę savavališkai, šiuo atveju pagal antstolio patvarkymą, išskaičiuoti iš savo darbuotojo, jo asmeninę skolą, apie kurią, priimant į darbą, jis net nebuvo informuotas ir nežinojo. Darbdavys savo darbuotojo atlyginimą bankiniu pavedimu perveda į nurodytą darbuotojo/skolininko atsiskaitomąją sąskaitą. Vadovaujantis CPK 734 straipsniu, kuriame nurodyta, kad įmonės, įstaigos organizacijos ar kiti darbdaviai privalo antstoliui suteikti duomenis apie darbuotojo/skolininko darbo užmokestį. Iš to seka, kad įstatymas nurodo privalomai darbdaviui tik suteikti duomenis apie užmokestį konkrečiam darbuotojui, kuris yra skolininkas, jo dydį. Tačiau jokių reikalavimų ar įpareigojimų įstatymas nenustato išskaičiuoti darbdaviui iš darbuotojo/skolininko užmokesčio. Antstoliui įstatymu yra suteikiami įgaliojimai areštuoti skolininko turtą ar jo pinigines sąskaitas, tačiau niekaip negali įstatymas įpareigoti kitą asmenį daryti nusikaltimą. Be to, įstatymas nustato antstoliui darbo užmokestį jo veiklos vykdymui pagal įgaliojimus, tačiau ir ši aplinkybė kelia ginčo klausimą, nes antstolis gauna atlygį už jo darbą, t.y. skolininko suradimas ir priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko procesas, duomenų per kitus gavimas ir skolininko turto areštavimas. Iš to seka, kad antstolio darbo užmokestis priklauso nuo jo vykdomos veiklos, t.y. skolininko skolos dydžio išieškojimo. Mano, kad pavesdamas kitiems, atsitiktiniems asmenims dalį savo darbų atlikimo, šiuo atveju darbdaviui, atlikti antstolio veiksmus, savavališkai išskaičiuoti iš darbuotojo dalį pinigų, antstolis nemoka jokių pinigų darbdaviui už antstolio atliktą darbą, o darbdavys ar kitas asmuo vykdęs antstolio nurodytus reikalavimus, patiria nuostolius, papildomas išlaidas, kurios niekaip nebuvo apskaičiuojamos iš anksto. Nurodo, kad darbdavys neturi teisės išskaičiuoti iš bendrų savo bendrovės lėšų dalį pinigų savo darbuotojo skolai padengti ir sumokėti antstoliui, nes minėtos lėšos dar nėra darbuotojo lėšos, kol nėra oficialiai įteiktos. Darbdavys neturi teisinio pagrindo savavališkai net ir antstolio nurodymu, pasisavinti savo darbuotojo lėšas, tokį teisinį pagrindą įstatymas nustato tik antstoliui, kuris priverstiniu būdu išskaičiuoja iš skolininko tik esant nustatytų jo asmeninių lėšų skoloms padengti. Teigia, kad teismas neįsigilino į skundo esmę, į nurodomas aplinkybes, teisminis nagrinėjimas buvo paviršutinis, dėl ko nebuvo įžvelgti aiškūs prieštaravimai, sukeliantys neteisėtus veiksmus skirtingų šalių atžvilgiu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Nustatyta, kad antstolė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, išduotą 2016-04-29 dėl 115 eurų baudos išieškojimo iš J. L. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.Viena iš CPK nustatytų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurį reglamentuoja CPK VI dalies LI skyrius (CPK 733–743 straipsniai) (Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka). Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis); šiame patvarkyme taip pat nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais (CPK 733 straipsnio 3 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją (CPK 585 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). Taigi atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, akivaizdu, kad UAB „Ugneta“ vadovas, kaip skolininko darbdavio vadovas, yra atsakingas už vykdomojo dokumento vykdymą ir jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, tai CPK nuostatos numato baudos skyrimą juridinio asmens vadovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis vykdymo procese vadovaujasi įstatymais, šiuo atveju CPK 733 straipsniu, ir neturi diskrecijos teisės spręsti, kokį išieškojimo būdą pasirinkti. Išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką numato įstatymas ir visi asmenys privalo šios tvarkos laikytis, t.y. nepažeisti įstatymo.Kiti pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisakyti neturi pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju antstolis vykdydamas išieškojimą pažeidė CPK normas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis