Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., ir jam skirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo;

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo.

Nukentėjusiojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. priteista civiliniam ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. priteista civiliniam ieškovui 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 194,86 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, palaukėje, konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į kairės akies sritį V. J., gim. (duomenys neskelbtini) metais, tuo jam sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jo akinius, tai yra padarė 194,86 Eur turtinę žalą, po to ranka sudavė vieną smūgį į smakrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini) metais, tuo jam sukėlė fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-24-1007/2016, kaip šališką ir grubiai pažeidžiantį įstatymų normas, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., nes rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir liudytojo J. V. parodymais, atmesdamas kitų liudytojų parodymus. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo tyrėja A. U., viršydama savo kompetencijos ribas, priėmė įstatymų normas neatitinkantį sprendimą, nes tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ar kiti turintys reikiamą kvalifikaciją specialistai gali spręsti apie asmens apsvaigimo būklę. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja A. U. savo pagarsintuose parodymuose neužsiminė apie nukentėjusiųjų sumušimus, kurie yra minimi 2015 m. kovo 15 d. J. pareiškime, nukentėjusieji taip pat nepateikė jokių medicinos apžiūros įrodymų teismui dėl minėto sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo, išskyrus neaiškiai sulaužytus akinių rėmelius kurie, kaip teigia nukentėjusysis, nepaliko jokių žymių ant veido po smūgio, iš to drąsiai galima daryti išvadą, jog akiniai buvo sulaužyti tyčia, norint iškraipyti faktines aplinkybes.

Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 20 str. 3 d., nes tyčia neįžvelgė parodymų nenuoseklumo, jų tikrumo, taip toliau demonstruodamas visišką šališką bylos tyrimą, o nukentėjusieji, nepateikę jokių įrodymu apie fizinio skausmo sukėlimą, yra didesnį svorį turintys proceso dalyviai. Nurodydamas nukentėjusiųjų ryšius su pareigūnais, nuteistasis daro išvadą, kad tyrėja A. U. galimai klastojo įvykio aplinkybes tyčia netikrindama nukentėjusiųjų girtumą ir gerokai pervertindama nukentėjusiųjų nepriekaištingumą situacijai.

Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad yra charakterizuojamas teigiamai, o teismas padarydamas priešingą išvadą ir charakterizuodamas neigiamai, nenurodė, kokiais duomenimis remiasi.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas G. G. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-24-1007/2016 ir priimti naują nuosprendį – jo ginamąjį R. K. išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti.

Skunde advokatas nurodo, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog po įvykio 2015 m. kovo 14 d. J. būtų buvę sužaloti ir ant jų kūno būtų buvusios matomos sužalojimų žymės, be to, bylos medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Advokato teigimu, akivaizdu ir tai, kad tariamai nukentėję asmenys bei liudytojas J. V., įvykio metu buvo neblaivūs, o aptardamas, kodėl neblaivumas nebuvo nustatytas, atkreipia dėmesį į tai, kad tariamai nukentėję asmenys yra artimais giminystės ryšiais susiję su policijos tyrėja I. bei prokuroru I., taip pat į R. Š. posėdžio metu duotus parodymus, jog tyrėja A. U. jam sakė, kad nukentėjusieji yra neblaivūs, nors A. U. teigė, kad kalbantis su nukentėjusiaisiais, jai visiškai nekilo jokių įtarimų, jog jie gali būti neblaivūs, todėl girtumo alkotesteriu nenustatinėjo. Advokato nuomone, akivaizdu, kad ši liudytoja buvo kažkieno įtakota ir tiek įvykio tyrimo metu, tiek teisme elgėsi taip, kaip reikėjo pagal susitarimą.

Dėl J. V. parodymų advokatas pažymi, jog neatmestina galimybė, kad liudytojas siekia specialiai pakenkti R. K., galimai keršydamas už kažką, ar tiesiog palaikydamas savo giminaičių poziciją. Dėl akinių advokatas nurodo, kad nėra aišku, ar V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., įvykio metu apskritai buvo su akiniais, nes vaizdo medžiagoje matosi, kad buvo be akinių, be to, vargu ar įmanoma susukti akinių rėmą taip, kaip užfiksuota fotonuotraukose, smūgiu į veidą, nepadarant sužalojimų veide ir nesudaužant akinių lęšių.

Skunde advokatas nurodo, kad neturtinės žalos apskaičiavimo ribos turėtų būti siejamos su minimalia galima neturtinės žalos suma, t. y. 145 Eur, vienam asmeniui, o dėl turtinės žalos pažymi, kad neaišku, kodėl dėl, neva, sugadintų akinių, reikalaujama būtent 194,86 Eur sumos.

Iš esmės analogiškais atsiliepimais į apeliacinius skundus nukentėjusieji V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., prašo R. K. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-24-1007/2016.

Nukentėjusieji atsiliepimuose nurodo, kad jų parodymai nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais abejoti, be to, byloje yra nuotrauka ir filmuota medžiaga. V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pažymi, kad akiniai jau buvo nukritę dėl R. K. smūgio prieš tai, kai jis nugriuvo ant automobilio kapoto. Dėl sužalojimo atsiliepime pastebima, kad didelio sužalojimo nebuvo, išskyrus žando paraudimą ir prikąstą liežuvį. Nukentėjusieji taip pat pažymi, kad nuteistasis ir jo gynėjas be jokių įrodymų įtaria, kad jie buvo neblaivūs, liudytojas R. Š. įvykio dieną nebendravo nei su jais, nei su J. V., be to, pats nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, o 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 62 jau yra pasenęs. Dėl ryšių su sese I. ir jos vyru prokuroru I., V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastebi, kad skundas iš R. K. dėl nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo (duomenys neskelbtini) r. policijoje ir jo perdavimo kito rajono tyrėjams nebuvo gautas, A. U. asmeniškai nepažįsta, todėl ji neturėjo tikslo iškraipyti faktinių įvykio aplinkybių, be to, ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo nutrauktas, o į teismą kreiptasi privataus kaltinimo tvarka. Dėl J. V. ir R. K. santykių atsiliepimuose pažymima, kad pats R. K. posėdžio metu nurodė, kad su liudytoju J. V. nėra piktuoju, santykiai normalūs. Taip pat nukentėjusieji pastebi, kad teismas neigiamai charakterizavo R. K., kadangi jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka.

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo R. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais: privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų J. V., A. V., A. U. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Šių įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis R. K. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymus laiko objektyviais, nes jie nuoseklūs – tas pačias aplinkybes nukentėjusieji nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Taip pat nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojų J. V. bei A. V. parodymai. Teigti, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti pakenkti R. K. vien dėl to, kad liudytojas J. V. R. K. pavadino, kaip nurodė liudytojas S. L., „K.“ (2 t., 27 b. l.), nėra pagrindo, kadangi tiek šie liudytojai, tiek ir pats R. K. pripažino, kad tarp jų santykiai normalūs (2 t., 24, 26, 74 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu R. K. net pažymėjo, kad su J. V. niekada nėra konfliktavęs (95–96 l. bylos pagal BK 284 str. 1 d.). Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadai, jog, nors J. V. ir A. V. yra susieti giminystės santykiais su nukentėjusiaisiais, netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra pakankamai detalūs, sutampantys tarpusavyje, taip pat, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, detalėmis sutampantys su liudytojo G. T. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertino ir kitų liudytojų bei paties nuteistojo R. K. parodymus, pažymėdamas, kad liudytojų S. L., A. P., G. T. parodymus vertina kaip neobjektyvius dėl galimai esamų draugiškų santykių su nukentėjusiuoju, o R. K. parodymai, kad jis su niekuo nesistumdė, nebuvo nulipęs nuo keturračio, prieštarauja tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų J. V., S. L. parodymams, todėl R. K. parodymus apylinkės teismas laikė jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl M. S., G. D., ir M. L. parodymų pastebėtina, kad jie teisiamojo posėdžio metu teigė, jog konflikto, grumtynių ar muštynių nematė (2 t., 73, 74, 88 b. l.), todėl teismas skundžiamame nuosprendyje dėl šių liudytojų parodymų plačiau nepasisakė. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, BPK 20 str. 5 d. nuostatos nebuvo pažeistos.

Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tyrimą atlikę pareigūnai galėjo būti šališki. Atsakant į šiuos skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad tiek R. K., tiek jo gynėjas, teigdami, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, remiasi tik prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs. A. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog alkotesterio matuokliu nepasinaudojo, nes jai nekilo abejonių dėl nukentėjusiųjų blaivumo (2 t., 103 b. l.), o liudytojas R. Š. paaiškino, kad pats su nukentėjusiaisiais nebendravo ir negalėjo patvirtinti, jog tyrėja jam būtų kažką sakiusi dėl nukentėjusiųjų neblaivumo (2 t., 114 b. l.) . Nors, R. K. manymu, įvykį tyrę pareigūnai buvo šališki, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad R. K. būtų kreipęsis dėl nušalinimo ir ikiteisminio tyrimo perdavimo kito rajono tyrėjams, be to, kaip teisingai pastebėta atsiliepimuose į apeliacinius skundus, į teismą kreiptasi privataus kaltinimo tvarka. Todėl minėti apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog ant nukentėjusiųjų kūnų būtų buvusios matomos sužalojimų žymės. Atsakant į šiuos skundų argumentus pastebėtina, jog R. K. yra nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ne dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, o dėl fizinio skausmo sukėlimo. Patys nukentėjusieji nurodė, kad jie tik patyrė fizinį skausmą, o dideli sužalojimai smūgiuojant nebuvo padaryti, kadangi R. K. mūvėjo pirštinę.

Dėl nukentėjusiojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) metais, sulaužytų akinių atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis pateiktame atsiliepime paaiškino, kad nuo R. K. smūgio į akį jam nukrito akiniai, o jis pats užkrito ant automobilio kapoto. Nukentėjusysis pažymėjo, kad filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas tas momentas, kai jis buvo nukritęs ant kapoto, o akiniai tuo metu jau buvo nukritę. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam akiniai buvo sugadinti būtent įvykio metu, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis sulūžusius akinius iš karto parodė atvykusiems policijos pareigūnams (46–47 l. bylos pagal BK 284 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, minėti skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Nors R. K. skunde nurodo, kad yra charakterizuojamas teigiamai ir prideda (duomenys neskelbtini) rajono verslininkų asociacijos parengtą jo charakteristiką (2 t., 152 b. l.), bylos medžiagoje yra ir kitų jį charakterizuojančių duomenų. Tarnybiniame pranešime dėl R. K. charakterizuojančios medžiagos užfiksuota, jog R. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tai patvirtina ir išrašas iš administracinių teisės pažeidimų registro (1 t., 67–76 b. l.), jog kaimynai jį apibūdina kaip žmogų, mėgstantį provokuoti ir įsivelti į konfliktus (1 t., 65 b. l.). Be to, nors R. K. teistumas yra išnykęs, iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą (1 t., 77–83 b. l.), o tai vėlgi R. K. charakterizuoja neigiamai. Taigi, teismas R. K. pagrįstai charakterizavo neigiamai, remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat ginčija priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., akiniai įvykio metu buvo sugadinti. Kadangi akiniai jam yra būtini vairuojant automobilį (1 t., 103 b. l.), nukentėjusysis nusprendė užsisakyti naujus akinius ir pateikė civilinį ieškinį dėl 194,86 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pabrėžtina, kad pateiktas ieškinys yra grįstas byloje esančiais dokumentais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kvitais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentu dėl medicinos prietaiso užsakymo (1 t., 109–110 b. l.), todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas visiškai ir iš R. K. nukentėjusiųjų naudai priteisdamas atitinkamai 1000 Eur ir 500 Eur, nevertino to, ar veikos padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji (daugiau ar mažiau) yra suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai, kad jie net ir nesąmoningai gali pervertinti jiems grėsusį pavojų, žalos dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K-270/2014).

Be abejo, dėl R. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, tačiau dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusiesiems neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Nukentėjusieji dėl R. K. smurtinių veiksmų nesikreipė į medikus, nėra jokių duomenų, jog jiems būtų buvęs reikalingas gydymas. Liudytoja A. V. paaiškino, kad nukentėjusieji atsisakė kviesti greitąją, nes nebuvo nei žaizdų, nei kraujo (2 t., 74 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama ir į pagrįstus nuteistojo interesus – R. K. vienas augina savo nepilnametį sūnų, kuriam reikalingas išlaikymas po jo (R. K.) žmonos mirties (2 t., 153–154 b. l.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog teisingas ir protingas nukentėjusiesiems V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., neturtinės žalos atlyginimas būtų atitinkamai 300 Eur ir 200 Eur. Taigi, nuosprendis keičiamas dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo (BPK 328 str. 4 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 200 Eur;

iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 300 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.