Telšių apylinkės teismo nuosprendis

privatiems kaltintojams nukentėjusiesiems V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), jų atstovui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ROLANDAS KATKUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, dirbantis MB „D.“, direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015 m. kovo 14 d. 10.45 val., (duomenys neskelbtini), palaukėje, konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į kairės akies sritį V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo jam sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jo akinius, tai yra padarė 194,86 Eur turtinę žalą, po to ranka sudavė vieną smūgį į smakrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo jam sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje R. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su L., T., L., D., S. ir dar dvejais asmenimis iš Klaipėdos važinėjo keturračiais, pramogavo. Važiavo pamiške, gali būti laukais, kurie priklauso privatiems kaltintojams. Kaip vėliau sužinojo asmenybes, V. J. vyresnysis, V. J. jaunesnysis ir J. V., kuris yra buvęs jo kaimynas, būdami girti, juos sustabdė pamiškėje, skersai kelio pastatydami savo automobilį. Jie pradėjo šaukti, keiktis, sakė „kur jūs važinėjate?“, kažkas skeryčiojosi rankomis, puolė ant jo. Jis dar nebuvo visiškai sustojęs, kai prie jo iš dešinės pusės priėjo V. J. vyresnysis ir traukė jį nuo keturračio, tačiau jam nepavyko jo nutraukti. Pripažįsta, kad tarp jų įvyko konfliktas, kuris tęsėsi apie tris minutes, tačiau teigia, kad smūgių nesudavė, su niekuo nesistumdė ir į muštynes nesivėlė. Nurodė, kad jį neteisingai apkalba ir siekia iš jo gauti pinigų.

Teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šalina patikslinto privataus kaltinimo skunde nurodytas kaltinimo faktines aplinkybes, kad kaltinamasis savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltina dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nurodė, kad važiuodamas namo pamatė, kad po jo laukus važinėjasi keturračiai ir dar vienas motokrosinis motociklas. Nutarė apsisukti ir juos subarti, ko jie važinėjasi pievose, daro dideles provėžas. Jis augina gyvulius ir dėl to patiria žalą. Apsisukę grįžo atgal pamiškės keliuku, sustojo ir išlipo iš automobilio. Keturratininkai išvažiavo iš jo miško proskynos ant to keliuko. Du pravažiavo pro juos nesustoję – keturratis ir motokrosinis motociklas, kai jie pravažiavo, jis išskėtė rankas, kad kiti nebevažiuotų, sustotų. Rankų pirštų galiukais lietė kažkurį pravažiuojantį keturratininką. Kiti sustojo priešais. Nuo keturračio nulipo R. K. ir priėjo prie jo sūnaus, kuris stovėjo priešais automobilio variklio dangtį, arčiau jo, jis atsistojo šalia. Jo sūnus R. K. sakė, ko čia dabar važinėjatės, pasikalbam, ką atsakė R. K. neprisimena, ar kur norim važinėjamės, ar kažką panašaus. Jis tuo metu nusuko žvilgsnį į prieš jį stovintį keturratį, ant kurio sėdėjo vairuotojas, ir nematė kaip R. K. sudavė sūnui, tačiau matė, kaip sūnus virsta ant automobilio variklio dangčio. Po to pasisuko ir R. K. jam trenkė per žandą. Nuo gauto smūgio nenuvirto, bet susvirduliavo, sąmonė aptemo. Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip jis pareina iš laukų atsigavęs po to smūgio, taip pat matosi sūnaus balti batai ties kaltinamojo keliais. J. V. matė kaip R. K. sudavė smūgius jam ir sūnui. R. K. ėjo prie J. V., jį pažino, todėl apsisuko atgal ir vėl ant sūnaus. Tai matosi filmuotoje medžiagoje. Tikriausiai sūnus besitraukdamas, ar jį pastūmus, užgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Kad nebebūtų daugiau muštynių, vienas iš su R. K. važiavusių draugų, priėjo ir jį nuvedė. Susėdo jie ir išvažiavo. Viskas truko 3-5 min. Nurodė, kad R. K. nuo motociklo netraukė. Įvykį gerai turėjo matyti vienas keturračio vairuotojas, kuris buvo priešais jį ir su kuriuo jis šnekėjo. Keturratininko, kuris R. K. paėmė už rankų ir nuvedė, veido nematė, būtų sunku jį atpažinti. Konflikto metu ant šalmo kameros nematė, tik kai jie važiavo pro šalį, pamatė, kad paskutinis, ar prieš paskutinis važiuojantis vairuotojas ją turėjo. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, automobilį vairavo sūnus, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Apie įvykį pranešti policijai nusprendė tuomet, kai sūnus pamatė, kad jo akiniai sulaužyti. Pranešė sūnus. Nuo suduoto smūgio prisikando liežuvį, ištino žandas, į medikus nesikreipė.

Teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad taip pat šalina patikslinto privataus kaltinimo skunde nurodytas kaltinimo faktines aplinkybes, kad kaltinamasis savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nurodė, kad pasiėmę dėdę J. V. važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Visi trys buvo blaivūs. Pastebėjo, kad po laukus važinėja keturračiai. Tėvas liepė apsisukti ir grįžti atgal, keturratininkai važiavo link jų. Kai atvažiavo iš automobilio išlipo tėvas, užgesinęs automobilį išlipo jis su dėde J. V.. Jis priėjo prie automobilio priekio. Pastebėjo kaip sustojo R. K. oranžinis keturratis, jis nulipo ir ėjo link jo kažką jam sakydamas, pasišnekam, kažką tokio. Nelabai girdėjo, nes visi keturračiai buvo užvesti. Jis sakė, kad jie nesivažinėtų po pievą, privati valda, taip negalima, tada jis priėjęs jam smogė į kairę akį, nuo smūgio jis užvirto ant variklio dangčio. Po to jis sudavė tėvui, ėjo link J. V., lyg sudvejojęs apsisuko atgal ir grįžo prie jo, jis bijodamas, kad daugiau negautų smūgių, traukėsi atgal, užsigulė ant variklio dangčio, bandė spirti į šoną. Tada atėjo kažkuris vienas iš jų tarpo ir R. K. patraukė, jie išvažiavo. Konfliktas truko apie 2-3 minutes, buvo šoko būsenoje ir nespėjo susigaudyti, tačiau tikrai matė, kad R. K. trenkė ir tėvui. Kad tas asmuo R. K. sužinojo vėliau iš J. V.. Apie įvykį jis pranešė policijai. R. K. sugadino jo akinius, žalos dydį grindžia į bylą pateiktu kvitu.

Liudytojas J. V. teismui nurodė, kad Su V. V. J. grįžinėjo iš miesto, pamatė per J. laukus važiuojančius keturračius. V. J. pasakė, kad reikia juos subarti, kad nesivažinėtų. Važiavo iš kitos miškelio pusės, sustojo keliuke. Viena dalis keturratininkų dalis pro juos pravažiavo šalia keliuko, per laukus, kiti sustojo pačiame priekyje, šalia automobilio. Kas pravažiavo, paskui subėgo į vieną krūvą. Jų buvo aštuoni, o jie trys. Jų tikslas buvo sustoti ir juos perspėti, kad nesivažinėtų po privačią valdą. Matė, kad prie V. J. jaunesniojo priėjęs R. K. trenkė jam į veidą, paskui į veidą trenkė vyresniajam V. J., ėjo link jo, tačiau apsisuko ir nuėjo į šoną. Iš visų atpažino tik R. K., nes gyvena kaimynystėje, kiti buvę asmenys nekonfliktavo. Visi supuolė, vienas per kitą rėkavo, šūkavo ir nebegalėjo ką ir suprasti. Vyko žodinis konfliktas. Jie daug nerėkavo, nes buvo greitai nutildyti. Nurodė, kad jie buvo blaivūs. Automobilį vairavo V. J. jaunesnysis. Matė sulaužytus akinius, jie buvo ant žemės. Jis nematė, kad kas būtų tempę nuo keturračio R. K..

Liudytojas S. L. teismui nurodė, kad važinėjosi su keturračiais, žmonės užtvėrė jiems kelią automobiliu, kad nevažiuoti į laukus, jie turėjo sustoti. Tie asmenys buvo neadekvatūs, pikti ir priešiškai nusiteikę, jam pasirodė, kad jie buvo neblaivūs. Nurodė, kad pirmiausia jie užsipuolė P., kuris stovėjo pirmas, jam sakė, „Ką čia piemenys darot, važinėjat per mano žemę“. P. užstojo kelią su automobilio durelėmis. Ant jo nepuolė. Kai „Kaktusas“, tai yra R. K., nusiėmė šalmą, jie pamatė ir pasakė, „Ach, kaktusas!“ ir visi trys puolė ant jo. Nurodė, kad tuos žodžiu pasakė salėje sėdintis liudytojas (nurodė J. V.). Viskas truko tik akimirką. Nurodė, kad nepamena, ar plėšė R. K. nuo motociklo, po to nurodė, kad salėje esantys asmenys (nurodė J. V. ir V. J. vyresnįjį) plėšė R. K. nuo motociklo. Kiti sėdėjo ant keturračių, niekas nelipo žemyn nuo jų. Matė, kad skėsčiojosi rankomis, R. K. nulipo nuo motociklo ar jį nutempė, nematė tos akimirkos, susistumdė, jis pripuolė ir išskyrė. Sakė, nelipk žemėn, lipk ant motociklo ir važiuojam visi iš čia. Kai juos išskyrė, R. K. buvo ant žemės. Jis matė skėsčiojimąsi rankomis, visi skėsčiojosi. Nurodė, kad R. K. greičiausiai gynėsi. Nematė, kad R. K. duotų kam nors į veidą.

Liudytojas M. S. teismui nurodė, kad kolonoje važiavo paskutinis. Išvažiavus iš miško masyvo priekyje, už kokių 30-50 m., pamatė stovintį automobilį. Suprato, kad tokiu būdu asmenys užtvėrė kelią, kad gali būti dėl to, kad yra nepatenkinti dėl keturračių garso, važiavimo idėjos ar keliuko. Matė, kad iš automobilio išlipo du vyrai, kurie priartėjo prie pirmųjų keturratininkų, tačiau jis pravažiavo pro šalį ir įvykio, konflikto nematė. Dėl jų elgesio, judesių, akių ir veido spalvos vyrai jam pasirodė neblaivūs.

Liudytojas G. D. teismui nurodė, kad važinėjosi su keturračiais ir važiavo kolonos gale. Pamatė automobilį ir tris iš jo išlipusius asmenis bei R. K. einantį sėstis ant keturračio. Kaip dabar supranta, konfliktas buvo pasibaigęs ir jis nieko nematė, šūkavimų negirdėjo, pravažiavo pro automobilį. Po įvykio sustojo pamiškėje ir kažkas sakė, kad buvo konfliktas, kažkas susistumdė. Įvykio vaizdo įrašą namie jam R., jame matyti, kad R. lipa ant motociklo, o jis pravažiuoja.

Liudytoja A. V. teismui nurodė, kad įvykio aplinkybių nematė, žino tik pasekmes. Žentas su anūku išvažiavo į miestą ir po apytiksliai trijų valandų grįžo su policijos pareigūnais. Anūkas nešėsi sulaužytus akinius, žentas grįžo raudonu žandu, jį užsidengęs, sakė, kad prisikando liežuvį. Siūlė kviesti greitąją med. pagalbą, bet jis atsisakė.

Liudytojas M. R. teismui nurodė, kad keturračiu važiavo trečias ar antras nuo kolonos galo. Matė, kad priekyje stovi automobilis, vyrai, kurie mojuoja rankomis. Pagalvojo, kad vyksta draugiškas pokalbis, kad įvyko konfliktas sužinojo tik vėliau, pietaudamas. Vaizdo kamera buvo pritvirtinta prie jo keturračio, ji nebuvo įjungta. Įjungęs kamerą, nulipo nuo keturračio ir paėjęs kokius penkis metrus pamatė, kad visi skirstosi, sėda ant keturračių ir važiuoja, todėl ir jis grįžo prie keturračio ir išvažiavo. Įvykio metu arčiausiai automobilio turėjo būti S. L., antras, trečias galėjo būti A., R.. R. K. ir buvo šalia tų vyrų. Vaizdo įrašą peržiūrėjo namuose ir kai gavo šaukimą pas tyrėją jį pasiėmė kartu. Pareigūnams pateikė kortelę, joje buvo visi tos dienos filmuoti įrašai, kokius norėjo, tokius vaizdus pareigūnai nusikopijavo.

Liudytojas G. T. teismui nurodė, kad keturračiu išsukus iš miško į keliuką pastebėjo automobilį. Jiems važiuojant arčiau iš jo išlipo žmonės, kurie priėjo prie pravažiuojančių žmonių. Priėjo ar pribėgo prie R. K. ir kiek pastebėjo bandė jį nutempti nuo motociklo. Paskui S. L. sustojo ir juos išskyrė. Pravažiuodamas nežiūrėjo kaip jie apsirengę, kaip atrodo, negirdėjo ką jie sakė, nes buvo su šalmu. Mano, kad ties asmenys lietė R. K., tuomet jis nulipo nuo keturračio, o L. juos išskyrė. Ką nulipęs R. K. darė nelabai gali pasakyti, nes jis pravažiavo pro juos, smūgių nematė. Nurodė, kad du asmenys buvo neblaivūs, dėl trečio negali pasakyti, nes jis vairavo automobilį ir išlipo iš vairuotojo pusės. Kai išlipo jaunuolis iš automobilio, priėjo prie būrelio ir įvyko sumaištis. Kaltinamasis agresyviai tikrai nebuvo nusiteikęs.

Pagarsinus parodymus liudytoja A. U. teismui patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu davė teisingus parodymus. Papildomai nurodė, kad nuvykusi į įvykio vietą, kalbėjosi su nukentėjusiaisiais, išsiaiškino įvykio aplinkybes, kitus procesinius veiksmus atlikinėjo nukentėjusiųjų gyvenamojoje patalpoje.

Iš 2015-08-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15-007-15 buvo pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl gauto V. J., gimusio 1967 metais, pareiškimo, kad 2015-03-14 apie 10.45 val. (duomenys neskelbtini), palaukėje, kilus konfliktui tarp jo ir keturračiais važiavusių asmenų, vienas iš jų – R. K. smogė jo sūnui V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną kartą į kairę akį, sukeldamas fizinį skausmą ir sudaužydamas akinius 145 eurų vertės, po to trenkė jam – V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną kartą į smakrą, sukeldamas fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad konfliktas tarp minėtų asmenų kilo dėl asmeninių priežasčių, kaltininko veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti visuomeninę rimtį ar viešąją tvarką, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nukentėjusiesiems išaiškinta teisė kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, privataus kaltinimo tvarka (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15007-15, 103–110 b. l.).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015-03-14 10.51 val. įregistruotas įvykis ROIK 0115000133562. Pranešėjas V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad po pranešėjo laukus, (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes keturračiais važinėjosi 9 vyrai, du iš jų pažįstami. Bandžius sudrausminti, nereagavo į pastabas, puolė muštis, sulaužė pranešėjo sūnaus akinius ir nuvažiavo laukais link Naujosios Akmenės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15-007-15 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15007-15, 10–14 b. l.).

2015-03-14 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2015-03-14 apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), palaukėje įvykus konfliktui su keturračių vairuotojais dėl važiavimo jam priklausančiame žemės sklype, vienas vyras smogė sūnui vieną kartą į veidą, sudaužė akinius, bei vieną kartą smogė jam. Nurodė, kad važiavo iš Naujosios Akmenės į namus (duomenys neskelbtini) sūnaus V. J. vairuojamu automobiliu, kartu važiavo žmonos brolis J. V.. Netoli namų pastebėjo po jam priklausančius laukus važinėjančius keturračius, nusprendė vairuotojus sudrausminti, nuvažiavo keliu priešais juos, sustojus keturračių vairuotojams, išlipo iš automobilio ir pradėjo jiems priekaištauti dėl lauko gadinimo. Kol kalbėjo su vienu iš jų, prie sūnaus priėjo kitas vairuotojas, pravarde kaktusas ir smogė mano sūnui, po to smogė man į smakrą. Jį atitraukė kiti vairuotojai ir nuvažiavo.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti lauko keliuke pamiškėje, (duomenys neskelbtini) (važiuojant pagrindiniu keliu nuo Pašakarnių k. link Pakalniškių k., žvirkeliu dešinėn, pavažiavus apie 317 metrų į pietus bei privažiavus pamiškę, pasukus į lauko keliuką dešinėn). Įvykio vietoje apie 50 metrų atstumu į pietus užfiksuotos keturračių ir motociklo padangų provėžos. Įvykio vieta fotografuota, paimti akiniai „Jens Hagen“, rusvos spalvos rėmelis Nr. JH30006 B5718-140 (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15007-15, 22–29 b. l.).

Iš 2015-03-23 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje paimtų akinių „J. H.“ rėmeliai yra tamsiai pilkos spalvos metaliniai. Ant dešiniosios kojelės vidinės pusės yra užrašas „Jens Hagen by Middlesun“, ant kairiosios kojelės išorinėje pusėje yra užrašas „J. H.“, o vidinėje pusėje yra užrašas „JH30006 B5718-140“. Akinių kairiojo stiklo rėmo dalis sulenkta į apačią, nėra kairiojo stiklo (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15007-15, 63–65 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajuto skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. 2015 m. kovo 14 d. 10.45 val., (duomenys neskelbtini), palaukėje, konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į kairės akies sritį V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo jam sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jo akinius, tai yra padarė 194,86 Eur turtinę žalą, po to ranka sudavė vieną smūgį į smakrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo jam sukėlė fizinį skausmą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. kovo 14 d. 10.45 val., (duomenys neskelbtini), palaukėje, tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kilo konfliktas, tai patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, kaltinamojo, bet ir liudytojų parodymai.

Nors kaltinamasis nurodo, kad konflikto metu smūgių ranka nukentėjusiesiems nesudavė, teismas neabejoja nukentėjusiųjų V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo. Tai yra, iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jų sužalojimų nukentėjusysis V. J., gimęs 1967 metais, parodė 2015-03-14 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką policijai pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tas pačias aplinkybes nukentėjusieji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bei teismo posėdžio metu. Nukentėjusiųjų parodymus, tai kad kaltinamasis ranka sudavė smūgį į kairės akies sritį V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sugadino jo akinius patvirtina įvykio vietoje paimti „J. H.“ akiniai, kurie, kaip užfiksuota 2015-03-23 daiktų apžiūros protokole, buvo sugadinti, tai yra sulenkta akinių kairiojo stiklo rėmo dalis, iškritęs kairysis stiklas. Byloje esantys UAB „Optikos pasaulis“ mokėjimo kvitai Nr. 1/3562 ir Nr. 6/ 3474, dokumentas, kuriuo pagal užsakymą pagamintas medicinos prietaisas, patvirtina, kad 2015-03-17–2015-03-17 AB „Optical plius service“ nukentėjusiajam V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagamino naujus akinius, už kuriuos jis 2015-03-17 sumokėjo 79,60 Eur ir 2015-03-23 115,26 Eur, viso 194,86 Eur (2 tomas, 109–110 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad akiniai jam reikalingi kasdieniniam naudojimui, todėl policijos pareigūnams iš jo paėmus įvykio metu sugadintus akinius, jis turėjo įsigyti naujus.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusieji, liudytojai J. V. ir A. V. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tiek nukentėjusieji, liudytojas A. V., tiek kaltinamasis pripažino, kad iki įvykio tarp jų nebuvo konfliktų, liudytojas A. V. yra kaltinamojo kaimynas ir jų santykiai normalūs, nukentėjusieji iki įvykio kaltinamojo visiškai nepažinojo. Nors liudytojai J. V. ir A. V. yra nukentėjusiųjų giminės, iš esmės jų santykiai geri, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti teismui duotais jų parodymais, nes jie nuoseklūs, pakankamai detalūs, tarpusavyje sutampa, taip pat detalėmis sutampantys ir su kitų liudytojų parodymais. Liudytojo G. T. teismui duoti parodymai, kad kai iš automobilio išlipo jaunuolis (V. J., gim. (duomenys neskelbtini)), įvyko sumaištis, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo J. V. parodymus, kad pirmiausia kaltinamasis R. K. priėjo prie V. J. jaunesniojo ir persikeitęs keliais žodžiais, jam trenkė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš visų kitų asmenų, važiavusių keturračiais ir dalyvavusių įvykyje, geriausiai įvykio aplinkybes turėjo matyti S. L., nes jis važiavo kolonos pradžioje, sustojo šalia automobilio ir betarpiškai dalyvavo įvykyje, kaip pats teismui nurodė, kad įvykio konflikto metu R. K. „išskyrė“ su nukentėjusiaisiais. Tačiau liudytojas galimai dėl esamų draugiškų santykių su kaltinamuoju teismui duodamas parodymus keitė įvykio aplinkybes, prieštaravo pats sau. Nors liudytojas teismui nurodė, kad įvykio metu R. K. su nukentėjusiaisiais susistumdė, visi skėsčiojosi rankomis, teismo vertinimu, liudytojas vengė duoti išsamius parodymus, nurodydamas, kad nematė, jog R. K. sudavė smūgius nukentėjusiesiems, todėl juos vertina kritiškai. Taip pat teismas vertina kritiškai ir kitų liudytojų, tai yra ikiteisminio tyrimo metu duotus A. P., kurį, pasak S. L., pirmiausia užsipuolė nukentėjusieji ir kuris pirmas stovėjo prie automobilio, parodymus, G. T. teismui duotus prieštaringus parodymus dėl galimai esamų draugiškų santykių su kaltinamuoju.

Teismas kaltinamojo R. K. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi R. K. parodymai, kad jis su niekuo nesistumdė, nebuvo nulipęs nuo keturračio, prieštarauja tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų J. V., S. L. parodymams. Atsižvelgdamas į tai, teismas kitų įrodymų kontekste jo parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismo vertinimu, R. K. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgius į veido sritį, kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiųjų sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Be to, R. K. suduodamas smūgį į akies sritį nukentėjusiajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), sugadino nukentėjusiojo įvykio metu nešiotus akinius, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Sugadino turtą veikdamas neapibrėžta tyčia, nes kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl smūgio į akį, tuo pačiu į akinius, gali jie būti sugadinti.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir kilusias pasekmes, tai yra kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, R. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusieji privatūs kaltintojai R. K. kaltina atskirais skundais padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika laikytina tęstine, todėl kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip turto sugadinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

R. K. yra neteistas (2 tomas, 77–83 b. l.), administracine tvarka baustas (2 tomas, 67–76 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (2 tomas, 65 b. l.), dirbantis (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-15007-15, 88–89 b. l.), padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus nusikaltimų sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viena veika padarė du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, laikytina, kad nusikaltimai atlikti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 194,86 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išlaidos įsigyjant naujus akinius. Turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais – UAB „Optikos pasaulis“ mokėjimo kvitais Nr. 1/3562 ir Nr. 6/ 3474, dokumentu dėl medicinos prietaiso užsakymo, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje pareiškė 1000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje pareiškė 500 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis - ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferose. Pinigų dėka asmuo įgauna galimybę neutralizuoti savo skausminius pojūčius, užsimiršti, užsiimti veikla, kuri leistų negalvoti apie patirtą pažeidimą, padarinius, suteiktų teigiamų emocijų. Kompensacija siekiama sudaryti materialias prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu prarastas galimybes.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems, siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų. Tačiau jiems sukeltas kančias ir dvasinius išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimas grindžiamas tuo, kad įvykio metu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. dirba, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, bus pasiekta nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinant visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteisiant prašomas pinigines sumas.

Teisme iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalvos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), sudaro 498,38 Eur. Kadangi byloje įrodyta kaltinamojo R. K. kaltė, išlaidas patvirtina pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. K. valstybės naudai.

Nukentėjusysis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), teismo prašo priteisti proceso išlaidas advokato Virginijaus Gžimailos išlaidoms padengti. Kad byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatas Virginijus Gžimaila patvirtina 2015-11-20 teisinių paslaugų sutarties išrašas (2 tomas, 5 b. l.), išlaidų dydį – 2015-11-25 pinigų priėmimo kvitas Nr. 629000 (2 tomas, 15 b. l.), kuriuo už atstovavimą advokatui sumokėta 250 Eur. Prašomos priteisti proceso išlaidos – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo.

Nukentėjusiojo V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. priteisti civiliniam ieškovui 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. priteisti civiliniam ieškovui 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 194,86 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 86 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. K. nukentėjusiajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidoms padengti.

Priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį V. J., gimusį (duomenys neskelbtini),– 498,38 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) iš R. K. valstybei.

Baudžiamąją bylą Nr.01-1-15007-15 su daiktiniu įrodymu – akiniais „Jens Hagen“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.