Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 2.4.6.1.

2025 m. vasario 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. gynėjo advokato A. P. bei V. K. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. L. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis arešto bausmėmis, kurios vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis pakeistos į laisvės atėmimo bausmes ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant pagal baudžiamuosius įsakymus atliktas bausmes.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. gegužės 8 d.

Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę nuspręsta ją panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 22 d. veika) ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 23 d. veika) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir V. K. paskirta subendrinta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir V. K. paskirta 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir baudos bausme, prie griežtesnės bausmės – 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant neatliktą bausmės dalį – 2 (du) mėnesius 6 (šešias) dienas laisvės atėmimo ir 36 MGL (1 800 Eur) baudą, paskiriant galutinę 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo ir 36 MGL (1 800 Eur) baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintas.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinamųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. kovo 22 d. apie 15.15 val., prie elektros pastotės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš V. K. neteisėtai įgijo aštuonis paketėlius psichotropinės medžiagos – metamfetamino, miltelių pavidalu, kurių bendra masė yra 0,8250 g, kuriuose yra 0,5877 g grynojo metamfetamino, o pastebėjęs Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnus šias psichotropines medžiagas numetė ant žemės, kur jas rado ir paėmė minėti pareigūnai, tokiu būdu neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

2. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. kovo 22 d. apie 15.15 val., susitikęs su R. L. prie elektros pastotės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, (duomenys neskelbtini), už 50 eurų pardavė R. L. ne mažiau nei aštuonis paketėlius, miltelių pavidalu, su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurių masė yra 0,8250 g, kuriuose yra 0,5877 g grynojo metamfetamino, tokiu būdu neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2023 m. kovo 23 d. apie 11.54 val., pagal išankstinį susitarimą su L. K., nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, miltelių pavidalu, kurių masė 0,0492 g ir kuriuose yra 0,000005 g grynojo karfentanilio, paslėpė ir paliko prekybos centro „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), viešųjų tualetų patalpoje, už elektrinio rankų džiovintuvo, kur šiuos miltelius L. K. apie 12.19 val. iš sutartos vietos pasiėmė; neteisėtai laikė prie savęs narkotinę medžiagą – karfentanilį dvejose ampulėse vatos gumulėliuose, kurių masė 0,0494 g ir 0,0334 g, kuriuose atitinkamai yra 0,000001 g ir 0,000003 g grynojo karfentalinio, iki 2023 m. kovo 23 d. 13.15 val., kuomet asmens kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai; neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį vatos gumulėlyje, kurio masė 0,0243 g, kuriame yra 0,000002 g grynojo karfentalinio, iki 2023 m. kovo 23 d. 14.36 val., kuomet automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), kratos metu juos vyriškoje rankinėje rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas kitaip platinti ir narkotines medžiagas kitaip platino.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. gynėjas advokatas A. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį ir arba sumažinti R. L. paskirtą bausmę, paskiriant artimą ar mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir subendrinti su ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą vienų metų terminui.

4.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės atėmimo bausme, argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas parinko aiškiai per griežtą bausmę. Argumentuojama, jog BK 259 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą. Gynėjo teigimu, priešingai negu skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, ankščiau skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės turėjo įtakos nuteistojo elgesiui, nes už BK 259 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis buvo nuteistas tik (duomenys neskelbtini) metais ir iki (duomenys neskelbtini) metų neturėjo su šia veika susijusių teistumų.

4.2. Argumentuojama, kad parinkdamas griežčiausią galimą įstatymo sankcijoje bausmę, o taip pat bausmės terminą nustatant artimą maksimaliam galimam terminui, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisingumo ir protingumo principų, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, o taip pat yra aiškiai neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, dėl ko turi būti švelninama.

4.3. Pabrėžiama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neargumentavo, dėl kokių priežasčių neatideda paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, nors turėjo įstatyme numatytą pareigą nurodyti tokius argumentus. Nors bausmės vykdymas nuteistojo R. L. atžvilgiu ir buvo atidėtas, tačiau, gynėjo teigimu, baudžiamajame kodekse nėra numatyta draudimo pakartotinai svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimą. Gynėjo nuomone, kadangi Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nesvarstė BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybės, pirmosios instancijos teismas R. L. paskyrė nepagrįstą bausmę.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas advokatas D. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį ir V. K. veiksmus vertinti kaip vieną tęstinę BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir, vadovaujantis BK 41 straipsniu ir BK 54 straipsnio 2 dalimi, paskirti jam švelnesnę bausmę.

5.1. Argumentuojama, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantui inkriminuojamose veikų epizoduose veiksmai buvo ne tik vieno pobūdžio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), ir į tai, jog veiksmai buvo atlikti glaudžiame laikotarpyje (2023 m. kovo 22 d. apie 11:54 val.; 2023 m. kovo 22 d., apie 15:15 val.; 2023 m. kovo 23 d. apie 13:15 val.; 2023 m. kovo 23 d. apie 14:36 val.), nagrinėjamu atveju abi veikos turi būti traktuojamos kaip vientisa veika, o ne kaip dvi atskiros veikos. Gynėjo teigimu nagrinėjamu atveju apylinkės teismas dirbtinai apeliantui inkriminavo dvi atskiras veikas, neargumentuodamas tokio savo sprendimo.

5.2. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo taikytu bausmių bendrinimų. Nors skundžiamame nuosprendyje Kauno apylinkės teismas ir nurodė, kad taiko dalinį bausmių bendrinimą, tačiau sudėdamas paskirtas 3 metų ir 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir galutiniame rezultate paskirdamas 5 metų laisvės atėmimo bausmę, gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas visiškai, o ne iš dalies sudėjo paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Argumentuojama, kad toks bausmių sudėjimas yra aiškiai per griežtas ir turi būti keičiamas.

5.3. Taip pat gynėjo nuomone, Kauno apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmių rūšis ir bausmių dydžius, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Gynėjo teigimu, Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę turėjo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nustačius, jog paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, turėjo parinkti švelnesnę bausmę. Argumentuojama, kad nors nuteistasis praeityje ir yra teistas, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra glaudžiai saistomas artimais socialiniais ryšiais (turi seną ir ligotą motiną), o taip pat neatsižvelgė į paties nuteistojo užtikrinimą daugiau nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, prisipažinimą ir gailėjimąsi įvykdžius nusikalstamą veiką. Teigiama, kad prie skundo pridedamas VšĮ „G.“ reabilitacijos centro raštas patvirtina apelianto siekį atsikratyti priklausomybės.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato A. P. ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato D. S. apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo R. L. gynėjo advokato A. P. apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, o taip pat atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaip matyti iš V. K. gynėjo advokato D. S. apeliacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas traktuoti kaip dvi atskiras, gynėjo nuomone, abi nusikalstamos veikos buvo viena tęstinė veika, o taip pat nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

8. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. K. veiksmai, t. y. narkotinių medžiagų – metamfetamino platinimas R. L. (2023 m. kovo 22 d. nusikalstama veika), o taip pat narkotinių medžiagų – karfentanilio platinimas L. K. (2023 m. kovo 23 d. nusikalstama veika), buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas kvalifikuodamas kaip atskirus nusikaltimus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

10. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-648/2019, 2K-20-976/2022 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys 2K-258-677/2016, 2K-178-699/2018 ir kt.), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K- 258- 677/2016).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinė nusikalstama veika konstatuojama kuomet nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-46-719/2023). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra ir subjektyvieji požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-51-648/2019).

12. Nors ir sutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad 2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas skiria trumpas laiko tarpas, tačiau abi nusikalstamas veikas atskiria narkotinės medžiagos, kurios asmenims buvo platinamos (R. L. – metamfetaminas, L. K. – karfentanilis), patys asmenys, kuriems buvo platinamos narkotinės medžiagos, o taip pat nusikalstamų veikų vykdymo motyvai bei vieningos tyčios nebuvimas. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. L. jis pardavė narkotines medžiagas turint tikslą pasipelnyti iš šio nusikaltimo, kai tuo tarpu tokio tikslo jis neturėjo platindamas narkotines medžiagas L. K.. Paties nuteistojo teigimu, su L. K. jis tik dalinosi turimomis narkotinėmis medžiagomis, kurias ir pats vartoja. Tokius V. K. parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: nuteistojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, L. K. parodymai, 2023 m. gegužės 22 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, 2023 m. balandžio 19 d. telefoninių pokalbių suvestinės ir 2023 m. kovo 23 d. slapto sekimo protokolas ir suvestinė.

13. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas, dėl ko skundo argumentus, susijusius su tęstinės nusikalstamos veikos įvykdymu, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius baudžiamosios bylos medžiagai.

Dėl paskirtų bausmių.

14. BK 259 straipsnio 1 dalyje be terminuotos laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

15. R. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturtint tikslo jų platinti. V. K. padarė du baigtus sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad Lietuvoje taikomas visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principas, todėl narkotinių medžiagų rūšys (metamfetaminas ir karfentanilis) nėra pagrindas veikas, dėl kurių nuteisti R. L. ir V. K., vertinti kaip mažesnio pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019), juolab, kad V. K. narkotines medžiagas platino, kas rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. R. L. ir V. K. padarytų nusikaltimų pavojingumai atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą.

16. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią baudžiamojo kodekso 27 straipsnio redakciją asmuo, padaręs nusikalstamą veiką būdamas teistas, teistumui neišnykus – nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Taigi šiuo atveju laikyti R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 13 punkte, nėra pagrindo, tačiau, kolegijos įsitikinimu, vienos iš dviejų atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

17. Parenkant bausmės rūšį ir trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog R. L. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad R. L. ankščiau yra teistas 6 kartus, tame tarpe ir už BK 259 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

18. R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė tik nežymiai viršija BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (kuris yra 1 metai ir pusantro mėnesio), todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41 ir 54 straipsniuose numatytus reikalavimus ir keisti bausmės rūšį ar dydį gynėjo advokato A. P. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

19. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės R. L. atžvilgiu, tačiau nepritaria apeliacinio skundo reikalavimui R. L. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Vertinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis ankščiau yra baustas administracine tvarka ir teistas 6 kartus, tame tarpe ir už BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, ankstesniais procesiniais sprendimais R. L. skirtos švelnesnės bausmės nusikalstamo elgesio nekeitė, reikiamų išvadų jis nepadarė, darė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat R. L. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad R. L. yra nusikalsti linkęs asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo R. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

20. Vertinant nuteistojo V. K. asmenybę, pastarojo taip pat nėra pagrindo laikyti mažiau pavojinga asmenybe. V. K. Lietuvos Respublikoje ankščiau teistas 8 kartus, iš kurių 5 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors V. K. ankščiau buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos, areštai), o taip pat ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai ilgalaikio teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ar beviltiška finansinė situacija, tačiau nuteistojo ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Be to, jis yra baustas ir administracine tvarka, tarp jų ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudų nesumokėjęs. Nors gynėjo apeliaciniame skunde ir prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis ir prieš nusikalstamų veikų įvykdymą turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau tai nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis niekur nedirba. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

21. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde V. K. gynėjas advokatas D. S. nurodo, jog nuteistasis pats kreipėsi į reabilitacijos centrą dėl savo priklausomybės ligų gydymo ir į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta parenkant bausmę. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos VšĮ „G.“ reabilitacijos centro 2024 m. rugpjūčio 26 d. pažymos Nr. 165 (9 t., b. l. 50) matyti, kad V. K. 2024 m. rugpjūčio 24 d. laišku kreipėsi į reabilitacijos centrą, prašydamas suteikti informaciją apie galimybę gydytis reabilitacijos centre. Minėtoje pažymoje nurodoma, jog, jeigu V. K. turės noro, bus blaivus ir motyvuotas, po teismo posėdžio jis galėtų dalyvauti reabilitacijose. Kadangi nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašto gavimo praėjo beveik pusmetis, o duomenų apie reabilitacijos pradėjimą nepateikta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog reabilitacijos procesas pradėtas.

22. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis V. K. padarė du tyčinius baigtus sunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad V. K. ankščiau yra teistas 8 kartus, tame tarpe ir už BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas V. K. parinkdamas su laisvės atėmimu susijusias bausmes ir nustatydamas šių bausmių dydžius laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų reikalavimų, keisti bausmės rūšį ar dydį gynėjo advokato D. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

23. Kaip jau buvo minėta pasisakant šios nutarties dalyje dėl R. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 13 punkte, įsigaliojus naujajai BK 27 redakcijai, V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat nėra pagrindo laikyti nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog veikas padarė būdamas recidyvistu. Tačiau, įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybės charakteristiką, konstatavus, jog egzistuoja ne dvi, o viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nagrinėjamu atveju švelninti jam paskirtų bausmių pagrindo nėra. BK 260 straipsnio 1 dalis numato terminuotą laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų, tačiau V. K. paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau jas mažinti, kolegijos įsitikinimu, pagrindo nėra. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti, kad nuteistasis turi rūpintis sena ir ligota motina, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat negali būti pagrindas švelninti V. K. paskirtą bausmę, ypač vertinant su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes.

24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas D. S. nesutinka ir su bausmių bendrinimu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio normas bausmes bendrindamas visiško sudėjimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo gynėjas, Kauno apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas už abi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jas subendrino ne visiško, o dalinio sudėjimo būdu (subendrinęs trejų metų ir dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmes, paskyrė galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę).

25. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitė ir BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija, šio straipsnio sankcijoje nurodant daugiau alternatyvių bausmių, tačiau, atsižvelgus į tai, jog šia nutartimi konstatuota, jog nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmę, naujoji BK redakcija nelaikytina nuteistojo padėtį lengvinančia (laisvės atėmimo bausmės ribos nesikeitė), todėl grįžtamosios galios neturi.

26. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato A. P. ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Pašalinti nuosprendžiu nustatytą nuteistųjų R. L. ir V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 13 punkte.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.