Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1866-565/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
e2S-1866-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23786-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Kreditorius
UAB „LKW Tiekimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1866-556/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23786-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 2 573,40 Eur skolos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir 314 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „MG Holding“.

2. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo sumos ribose skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – turtines teises ir pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-05 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas sprendė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir pagrįstumą. Kreditorius nepateikė pakankamai duomenų apie skolininko turtinę padėtį, kitus kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog palankaus teismo įsakymo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Kreditorius taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad skolininkas ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo ar sumažinti turimą turtą, o teismas tokių aplinkybių nenustatė.

5. Teismas pažymėjo, kad skolininkas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl 2 573,40 Eur reikalavimo suma skolininkui nelaikytina didele. Skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamos pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Kreditorius UAB „LKW Tiekimas“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais.

Teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą, kadangi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nepridedami įrodymai pagal CPK 433 str. 3 d.Pareiškime nurodytas skolos atsiradimo pagrindas, t.y. 2016-01-29, 2016-03-25, 2016-04-01 PVM sąskaitos faktūros, iš kurių teismas galėjo padaryti preliminarią išvadą, kad skola neapmokėta jau ilgą laiką.Kreditoriui nebuvo žinomas joks skolininko turtas, todėl jis jo nurodyti negalėjo.CPK 179 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei iš kitų sistemų ir registrų, todėl teismas galėjo pats patikrinti nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrus.Kartu su skundu kreditorius pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuris patvirtina, kad skolininko vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas, ir 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad didžiąją skolininko turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, o įsipareigojimų dydis viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (t.y. skolininkas buvo nemokus). Pažymi, kad skolininkas iki šiol nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m., taigi skolininko reali turtinė padėtis nėra žinoma. Skolininkas ilgiau kaip 4 mėn. nesumoka kreditoriui 2 573,40 Eur. Kreditoriaus nuomone, iš minėtų duomenų pagrįstai manytina, kad reikalavimo suma skolininkui yra pakankamai didelė, ir kyla didelė grėsmė skolininko kreditoriams. Taip pat kreditoriaus nuomone, skolininkas nesąžiningai vengia ir tikėtina toliau vengs vykdyti piniginę prievolę bei teismo sprendimą.

7. Skolininkas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-07-05 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

Šalies argumentai

9. Bylos duomenimis, kreditorius UAB „LKW Tiekimas“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 2 573,40 Eur skolos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir 314 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „MG Holding“. Prašymo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė areštuoti reikalavimo sumos ribose skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – turtines teises ir pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Motyvuojamoji dalis

10. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai preliminariai pagrįstas ir turi egzistuoti reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 145 str. 1 d.). Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditoriui yra išduotas įsiteisėjęs 2016-07-05 teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „MG Holding“ kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ naudai 2 573,40 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 2 573,40 Eur sumą ir 314 Eur bylinėjimosi išlaidas, taigi kreditoriaus prašymas išduoti teismo įsakymą yra pagrįstas ir patenkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius neįrodė realios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

12. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius grindžia didele reikalavimo suma (2 573,40 Eur) ir nesąžiningais skolininko veiksmais, vengiant sumokėti skolą kreditoriui. Apeliacinio teismo vertinimu, reikalavimo suma – 2 573,40 Eur, objektyviai nėra didelė juridiniam asmeniui, be to, ji, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, turėtų būti vertinama kompleksiškai ir sistemiškai kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis, kadangi vien tik didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007/2014; 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2354/2013; 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2013). Kreditoriaus nurodyta aplinkybė, kad jau 2014 m. skolininkas buvo nemokus, nėra teisinga, kadangi konstatuojant įmonės nemokumą, turi būti vertinamas pradelstų įsipareigojimų dydis palyginus su į balansą įrašyto turto verte. Byloje duomenų apie skolininko pradelstų įsipareigojimų dydį nėra. Į bylą pateikti skolininko 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai ir Nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina sunkios skolininko turtinės padėties ir galimos rizikos dėl teismo įsakymo neįvykdymo (CPK 144 str. 1 d.,178 str.). 2014 finansinius metus skolininkas baigė pelningai, skolininko turtas buvo 377 506 Lt (109 333,29 Eur), nuosavas kapitalas buvo 96 071 (27 824,07 Eur). Taigi, negalima daryti išvados, kad skolininkui reikalavimo suma (2 573,40 Eur) yra didelė ir skolininkas neturėtų lėšų sumokėti teismo priteistos skolos ieškovui, priešingai, skolininko turimas turtas žymiai viršija reikalavimo sumą. Taip pat nėra pagrįstų įrodymų byloje apie skolininko nesąžiningumą, o vengimas 4 mėn. atsiskaityti su kreditoriumi nesudaro pagrindo konstatuoti skolininko nesąžiningumą.

13. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Todėl kreditoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pats patikrinti nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrus, yra atmestinas, kadangi bylos šalys yra du privatūs juridiniai asmenys, ir ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas neturėjo pareigos ex officio ieškoti duomenų, pagrindžiančių skolininko turtinę padėtį. Taip pat kreditoriaus nurodoma aplinkybė, kad jam buvo nežinomi duomenys apie skolininko turtas, todėl jis jo nurodyti negalėjo, neatleidžia nuo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones kita bylos šaliai. Priešingu atveju, neįvertinus skolininko turtinės padėties ir teismui neįsitikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suponuotų bylos šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų pažeidimą, t.y. skolininko interesus pažeistų labiau nei to reikalauja įstatymas.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016-07-05 nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė