Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiosios J. J. patirtos 3 920 Eur atstovavimo išlaidos nepriteistos.

P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. kovo mėn. 18 d. apie 01.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktine J. J., delnais sudavė ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajai per galvą, spaudė rankas ir kojas, suko ranką, taip padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, nukentėjusiajai J. J. taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl spręsdamas P. J. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Todėl, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis P. J. atžvilgiu naikintinas ir šio asmens atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai. Santykiai tarp jų buvo įtempti dar iki įvykusio konflikto, tarp jų vyksta santuokos nutraukimo procesas. Skundžiamame nuosprendyje, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, teisingai nustatyta, kad tarp jų 2023 m. kovo 18 d. apie 01.00 val. įvyko konfliktas dėl nukentėjusiosios bendravimo su buvusiu vyru. Pažymėtina, kad be šių dviejų asmenų konflikte niekas nedalyvavo ir jo nematė (išskyrus konflikto dalį, kuri vyko vaikų kambaryje). Tokiu atveju labai svarbu sulyginti jų parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad tarp jų buvo fizinis kontaktas ir susistumdymas („norėdamas išvaryti iš kambario stumtelėjau už peties“; „gali būti, jog apsistumdėm“). Kaltinamojo teigimu, mėlynės galėjo atsirasti dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų (jautrus kūnas, paprašė sužalojimus padaryti buvusio vyro). Nepaisant šių paties kaltinamojo pripažintų faktinių aplinkybių, jis buvo išteisintas. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra neginčijamųjų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis P. J. tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nukentėjusiajai nustatyti tam tikri sužalojimai atitinkantys nežymų sveikatos sužalojimą, tačiau nėra įrodyta, kad šiuos sužalojimus jai padarė būtent kaltinamasis P. J.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo P. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra pačios nukentėjusiosios J. J. parodymai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiosios duoti parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, o įvertinus visas aplinkybes nėra neginčijamų įrodymų, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent P. J. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie parodymai yra patikimi ir jais galima remtis kaip patvirtinančiais nurodytą P. J. padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu įvertinti ir tai, jog kaltinamojo P. J. duoti parodymai vis tik nebuvo nuoseklūs, juose yra prieštaravimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad „<....> Namo grįžau 2023 m. kovo 18 d. apie 01.00 val., parėjęs į namus mačiau, jog J. nemiega, miegamajame buvo įjungtas televizorius. Man parėjus į namus, vaikai jau miegojo. Aš ruošiausi gulti ir tarp manęs ir mano sutuoktinės J. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai pasakyti negaliu, tačiau pykomės dėl turto. Kuomet mes konfliktavome, vaikai miegojo, nemačiau, jog mūsų vaikai būtų atsikėlę ar pas mus atėję mūsų raminti. Po konflikto aš nuėjau miegoti, miegojau miegamajame, o kur nuėjo miegoti J. aš nemačiau. Konflikto metu aš jos nemušiau, gali būti, kad apsistumdėme, tačiau, kad aš jai būčiau trankęs per galvą ar sukęs jai rankas, bei trenkęs ir spaudęs kojas to nebuvo. Iš kur pas ant rankų bei kojų atsirado kraujosruvos, aš pasakyti negaliu. Žinau, kad jos oda yra jautri, jai kur nors atsitrenkus ar stipriau prisilietus, visada išryškėdavo kraujosruvos. Aš prieš savo sutuoktinę niekada nesmurtavau ir nesmurtauju“ (1 t. b. l. 140). Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. gegužės 11 d. metu kaltinamasis nurodė, kad „<....> kuomet aš grįžau į namus J. jau gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Aš ruošiausi gulti, nusirenginėjau ir mes su J. pradėjo žodiškai konfliktuoti. Konfliktavome dėl to, kad aš iš pažįstamų asmenų sužinojau, jog J. bendrauja ir palaiko artimus santykius su savo buvusiu sutuoktiniu V. B.. Aš besiruošdamas gulti, pradėjau jos klausinėti, kas tarp jos ir V. B. vyksta. Tuomet ji supyko, kad aš taip pasakiau, išlipo iš lovos ir pradėjo ant manęs rėkti, elgtis neadekvačiai, mane vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei priėjo prie manęs arčiau. Priėjusi prie manęs, J. mane pradėjo vadinti „valkata“, o aš to neapsikentęs, jai pasakiau „pyzdink iš kambario ir jeigu nepatinka eik pas B.“. Šitaip aš jai pasakiau, kadangi dauguma mūsų turto yra pirkta ir įrengta iš mano pinigų. Tačiau ji toliau ant manęs rėkė, o aš ją tiesiog norėdamas išvaryti iš kambario stumtelėjau už peties per duris ir miegamojo duris aš uždariau. J. daugiau į miegamąjį pas mane neatėjo“ (1 t. b. l. 149). Taigi kaltinamasi teigė, jog tarp sutuoktinių vyko tik žodinis konfliktas miegamajame, kurio metu jie galėjo apsistumdyti.

18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atnaujinus įrodymų tyrimą buvo apklausta nepilnametė liudytoja V. J.. Apklausos metu ji nurodė, kad tėtis grįžo girtas, ji su broliu miegojo savo kambaryje. Pas juos į kambarį atėjo mama, atsisėdo ant lovos, po to atėjo girtas tėtis ir klausinėjo mamos ką ji pasakė jo draugui, tėtis rėkė, mama buvo išsigandusi, atsakinėjo. Nurodė, jog mama liko miegoti jos kambaryje, kai viskas baigėsi mama iš jų kambario nebuvo išėjusi. Nurodė, kad prieš mamai ateinant į kambarį ji girdėjo triukšmą, rėkiantį tėtį. Kad tėtis būtų mušęs mamą nematė (1 t. b. l. 149). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, įpykęs, aiškinosi santykius su sutuoktine, sutuoktinių konfliktas buvo persikėlęs į vaikų kambarį. Ir nors liudytoja nematė mamos atžvilgiu vartoto fizinio smurto, tačiau patvirtino, kad konfliktas tarp jų buvo. Be to, kaip minėta aukščiau P. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodo ir kiti byloje surinkti patikimi įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant nepilnamečių vaikų parodymų patikimumą, reikėtų atsižvelgti į šių liudytojų specifiką, kad jie yra mažamečiai, šie parodymai ir negali būti detalūs, tiksliai susieti su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tik tada, kai sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali aptariamos nusikalstamos veikos sveikatai riba, o nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (alternatyvūs padariniai). Nukentėjusiosios kūnui sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių, suduodant per galvą, spaudžiant rankas ir kojas, sukant ranką. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios elgesį, jai po įvykio, iš karto nesikreipiant į medikus ar policiją. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, kad ji iš tikrųjų patyrė fizinį skausmą. Jį patvirtina kaltinamojo naudojamo smurto pobūdis, intensyvumas, mastas.

Motyvuojamoji dalis

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo abejojo nukentėjusiosios parodymų patikimumu, akcentuodamas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dar iki nagrinėjamojo įvykio susiklosčiusius labai įtemtus ir priešiškus santykius. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutuoktinių konfliktui nėra suteikiama išskirtinė reikšmė, vertinant jų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-697/2020, 2K-383-1073/2018, 2K-375-1073/2018, 2K-220-689/2018).

21. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir vertinant jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad P. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija nustato, kad P. J. 2023 m. kovo mėn. 18 d. apie 01.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktine J. J., delnais sudavė ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajai per galvą, spaudė rankas ir kojas, suko ranką, taip padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, nukentėjusiajai J. J. taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

22. Skirdamas bausmę P. J., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), P. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių jo veiksmai nesukėlė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje teistas, teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t. b. l. 36-46), paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis.

23. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje (iš šios bylos aplinkybių matyti, kad asmuo linkęs konfliktines situacijas spręsti panaudodamas fizinį smurtą). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų

24. Byloje nukentėjusiosios J. J. atstovas advokatas M. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo P. J. nukentėjusiosios naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 96-102). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo P. J. padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, didelę baimę dėl savo ir vaikų saugumo, reputacijos ir orumo sumažėjimą, pažeminimą, bejėgiškumą, gėdą prieš savo artimuosius, prieš ją buvo panaudotas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas.

25. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis).

26. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje bylose, nagrinėtose pagal BK 140 straipsnio 2 dalį priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti už analogiškus nusikaltimus yra labai įvairios. Byloje 2K-270-628/2020 – 800 Eur, 2K-129-495/2020 – 400 Eur , 2K-178-511/2020 – 700 Eur, 2K-313-489/2019 – 600 Eur, 2K-383-1073/2018- 700 Eur, 2K-220-689/2018 – 1000 Eur, 2K-29-648/2023 – 1000 Eur. Taigi, įprastai tokiose bylose neturtinės žalos dydis neviršija 1000 Eur. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiosios parodymai leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, laikiną diskomfortą, papildomus rūpesčius bei išlaidas, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. P. J. tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to neatsirado, tačiau vis tik nukentėjusioji patyrė stresą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl nukentėjusiosios atstovo advokato civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgus į aukščiau minėtas aplinkybes tenkinamas iš dalies, nustatant 1 000 Eur neturtinės žalos dydį. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios ir prokurorės skundai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tenkinami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo P. J. išteisintas naikinamas, nukentėjusioji turi teisę į patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tiek ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei papildomame prašyme prašo priteisti iš P. J. bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, patirtas baudžiamojo proceso metu. Iš nukentėjusiosios pateiktų pinigų priėmimo kvito ir mokėjimo nurodymų matyti, kad J. J. patyrė 2 420 Eur išlaidų už advokato dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu bei civilinio ieškinio parengimą ir 1 500 Eur išlaidas už advokato padėjėjo atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Viso šios išlaidos sudaro 3 920 Eur (2 t. b. l. 96-104, 135-137).

28. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas ikiteisminio tyrimo metu teikė nukentėjusiajai teisines konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, susipažino su bylos medžiaga ir kt., bei parengė civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas rengėsi ir atstovavo jos interesus teisiamuosiuose posėdžiuose, vykusiuose pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš jo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo pirmosios instancijos trukmę (4 teisiamieji posėdžiai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip per didelės. Atsižvelgtina ir į tai, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, nukentėjusiajai priteistinų išlaidų, turėtų advokato bei advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, dydis mažinamas iki 2 500 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą P. J., kurias sudaro 250, 00 Eur (2 t. b. l. 182-184). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

31. Byla apeliacinės instancijos procese buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog P. J. neturėjo gynėjo advokato, buvo kreiptasi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius P. J. parinko gynėją advokatą D. K., kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi buvo paskirtas šio asmens gynėju advokatu. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas P. J. buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad jis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš P. J., nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš P. J. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai J. J. iš P. J. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Iš nuteistojo P. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 250, 00 Eur, neišieškoti.

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.