Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirba, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. M., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2023-03-02, apie 19.30 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto-Jachtų gatvės sankryžoje, vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, išvažiuodama iš Jachtų gatvės, nedavė kelio jai iš dešinės pusės, Taikos prospektu tiesiai važiavusiam automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. R. J., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio „Nissan Juke“ vairuotojai E. R. J. padarytas kompresinis stuburo kaklinio slankstelio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais neatsargiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-15 Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 103 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji G. M. kalta prisipažino ir paaiškino, kad kovo 3 d. apie 19.30 val. jau buvo tamsu, važiavo su dukra į degalinę. Važiavo Jachtų gatve, skubėjo, neapsidairė ir nepastebėjo automobilio, važiuojančio iš dešinės pagrindiniu keliu, ir įvyko susidūrimas. Pajuto stiprų smūgį, jos mašina apsisuko. Išlipo iš automobilių, užsipildė deklaracijas, tuo metu nukentėjusioji jokių pretenzijų nereiškė, nesiskundė sveikatos sutrikimais. Ji išvažiavo namo savo automobiliu, o nukentėjusioji liko laukti tralo. Gal po mėnesio paskambino tyrėja ir pranešė, kad yra padariusi nusikaltimą, nes sužalojo žmogų. Ji pati nesusižalojo. Prisipažįsta, kad pažeidė KET, gailisi labai, kaltės neginčija. Jos automobilis buvo draustas bendrovėje „Compensa“ civilinės atsakomybės draudimu. Su nukentėjusiąja susitikusios nebuvo, skambino keletą kartų, klausė, kokia jos sveikata, atsiprašė, siūlė pagalbą, bet ji nenorėjo jokios pagalbos. Atsiprašymą priėmė. Kiek žino, draudimas atlygino nukentėjusiai 9000 eurų. Prisipažįsta kalta, labai gailisi, kad taip atsitiko. Sutuoktinis T. M. prašo būti laiduotoju. Turi 2 vaikus: dukrai 14 m. ir sūnui 8 m., abu lanko mokyklą. Vyras dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra baldų montuotojas, važiuoja į komandiruotes. Ji buvo įsidarbinusi į „(duomenys neskelbtini)“, bet iš darbo išėjo, nes netiko darbo grafikas, negali vaikų pasiimti iš mokyklos. Prieš tai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau labiau mokėsi nei dirbo, suprato, kad tai ne jai, dėl to ir nutraukė darbo sutartį. Vyras T. neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Savo nekilnojamo turto neturi. Turi vieną transporto priemonę. Tą automobilį, su kuriuo avariją padarė, pardavė. Nuomojasi būstą, nuomos kaina 260 eurų. Sutuoktinio atlyginimas apie 1500 eurų. Santaupų neturi, reikia dukrai dantų tvarkymui pinigų, dukra turi širdies problemų. Ji pati gydosi depresiją. Vizitas pas gydytoją kainuoja 80 eurų. Jei atleistų pagal laidavimą, tai prašytų be užstato, nes neturi santaupų.

T. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba baldų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, uždirba apie 1500 eurų per mėn. Kartais išvažiuoja į komandiruotes į užsienį. Pateikė prašymą būti laiduotoju. Žmona tą patį vakarą papasakojo apie įvykį, ji labai jaudinosi. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką. Supranta, kas yra laidavimas, kalbėjosi su žmona apie tai, kad reikia atidumo, neskubėti, atsargiai važiuoti. Kartu yra 9 m., santuokoje 2 m. Turi 2 vaikus. Norvegijoje 2008 m. vairavo neblaivus ir buvo nubaustas. Dėl kitų administracinių nusižengimų nurodė, kad vairuoja įmonės automobilį, nežinojo, kad automobilis nedraustas, be techninės apžiūros. Vadovu pasitikėjo, negalvojo, kad lieps važiuoti netvarkinga mašina. Paskirtos baudos sumokėtos. Santaupų neturi. Vienas pats išlaiko šeimą, yra du vaikai, būstas nuomojamas, alga vėluoja. Laiduoti sutinka, stengsis daryti teigiamą įtaką žmonai. Nekilnojamo turto neturi, nuomojasi butą. Turi tik automobilį. Žmona buvo įsidarbinusi mėnesiui, bet išėjo iš darbo, nes vaikai mokosi skirtingose mokyklose, negalima suderinti darbo valandų, o vienų vaikų palikti negalima. Iš mokyklos grįžti toli, reikia juos parsivežti. Jie gyvena administracinėse patalpose, autobuso stotelė už 300 metrų, bet autobusai į tą pusę nevažiuoja, aplink yra įmonės, autoservisai. Sūnui yra 8 metai, bijo vieną paleisti, nes mokykla tolokai. Užstatui pinigų neturi, gyvena nuo algos iki algos. Pasiskolinti nelabai turi galimybės.

Kadangi kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo visiškai kalta prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

Nukentėjusioji E. R. J. parodė, kad teisę vairuoti turi jau 23 metus. 2023-03-02, apie 20.30 val., automobiliu „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Taikos prospektu link Jūrininkų prospekto. Kai ji jau pravažiavo prekybos centrą „BIG“, kertant sankryžą ties „Emsi“ degline, netikėtai į sankryžą iš šalutinio kelio, jai iš kairės, įvažiavo automobilis „Opel Zafira“, tamsios spalvos, ir ji atsitrenkė į šio automobilio dešinės pusės galines dureles. Po smūgio automobiliai apsisuko ir atsirėmė priekiais. Nuo smūgio iššovė oro pagalvės. Šis autoįvykis sukėlė didelį šoką. Netrukus ji išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, ar nepatyrė kokių nors sužalojimų. Jau tuo metu pajuto skausmą kakle, einančiu į nugarą, tačiau tuo metu manė, kad tai tik patempimas ar sumušimas. Netrukus apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Eismo įvykio dalyvės, kai žinoma šiuo metu, G. M., kuri ir vairavo automobilį „Opel Zefira“, pasiteiravo, ar ji sutinka su aplinkybe, kad ji yra avarijos kaltininkė. G. M. patvirtino ir pripažino savo kaltę, todėl buvo nurodyta savarankiškai pildyti autoįvykio deklaracijas. Tą jos ir padarė. Iš karto po įvykio į medicinos įstaigą nesikreipė, tačiau jau ryte pajuto didelį skausmą kakle, pečiuose, nugaroje, todėl nusprendė kreiptis į universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas septinto kaklo slankstelio lūžis, slankstelio kūno priekinio endpleito krašto atskilimas. Gydymo įstaigoje buvo nurodyta nešioti kaklo įtvarą ir vartoti nuskausminamuosius vaistus. Kadangi šiuo metu yra nedarbinga, patiria finansinių nuostolių, žalą nurodys vėliau. (b.l. 24-25)

Iš 2023-03-09 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023-03-03, apie 18 val. 51 min., policijos informacinėje sistemoje PRĮR registruotas pranešimas Nr. 0123000119881, kad 2023-03-02, apie 19 val. 30 min., susidūrė dvi transporto priemonės, sužalota vairuotoja. Įvykio vietoje eismo įvykio dalyviai užsipildė eismo įvykio deklaraciją. Tikslinant eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2023-03-02 Klaipėda, Taikos pr. - Jachtų g. nereguliuojamoje sankryžoje susidūrė automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. R. J., ir automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. M.. E. R. J. po eismo įvykio kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje po medikų apžiūros diagnozuotas septintojo kaklo slankstelio lūžis, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (b.l. 1, 16).

Iš teismo medicinos išvados Nr. G 303/2023(03) matyti, kad R. E. J. padarytas kompresinis stuburo kaklinio slankstelio lūžis (viršutinės dengiamosios plokštelės įlauža su nukeltu priekiniu viršutiniu slankstelio kraštu), kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 52- 53).

Iš 2023-06-14 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrima vieta- Klaipėdos m. Taikos prospekto-Jachtų gatvių nereguliuojama sankryža. Taikos prospekte, kryptimi nuo Smiltelės gatvės link Jūrininkų prospekto, ties Jachtų gatve yra įrengtas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 201). Už kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ yra įrengtas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 533- 534). Ties kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ yra horizontalusis kelio ženklinimas „Zebras“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.13.1). Važiavimo kryptimi iš Jachtų gatvės link Taikos prospekto, ties minėta sankryža yra įrengtas kelio ženklas „Duoti kelią“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 203) ir „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklas NR. 533-534). Už šių kelio ženklų yra horizontalusis kelio ženklinimas „Zebras“ (KET 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.13.1) (b.l. 60- 66).

Iš 2023-03-02 Eismo įvykio deklaracijos matyti, jog nurodyta informacija apie autoįvykio laiką: 2023-03-02 19.30 val., dalyvavusias transporto priemones: „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas: E. R. J. ir G. M. (b.l. 21).

2023-06-06 pranešime iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodyta, kad E. R. J. atlyginta 4931,32 eurų turtinė ir 4200 eurų neturtinė žala (b.l. 59)

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 103 punkte nustatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. M. 2023-03-02, apie 19.30 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto-Jachtų gatvės sankryžoje, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, išvažiuodama iš gatvės, nedavė kelio jai iš dešinės pusės tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, ir taip automobilio vairuotojai R. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. M. kalta prisipažino, parodė, kad važiavo Jachtų gatve, skubėjo, neapsidairė ir nepastebėjo automobilio, važiuojančio iš dešinės pagrindiniu keliu ir įvyko susidūrimas. Pajuto stiprų smūgį, jos mašina apsisuko į kitą pusę. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamosios Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent G. M. veiksmai, tai yra tai, kad ji, išvažiuodama iš Jachtų gatvės, nedavė kelio jai iš dešinės pusės Taikos prospektu tiesiai važiavusiam automobiliui, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t.y. nukentėjusiajai E. R. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamoji G. M. būtų laikiusi nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 103 p.), būtų galėjusi išvengti susidūrimo. Todėl būtent G. M. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiosios E. R. J. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji G. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

G. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, šį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Kaltinamosios sutuoktinis T. M. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir ši atsiprašymą priėmė. Kaltinamoji G. M. anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka, baudas sumokėjo (b.l. 75-76). Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad G. M. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamosios elgesio pasekmė. Be to, kaltinamosios G. M. nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiajai atlyginta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo principui.

Prašymą atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jos sutuoktinis T. M., iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad T. M. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, dirba. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur T. M. dirba, charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, kolegų mėgiamas ir gerbiamas žmogus ( b.l. 124).

Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad T. M. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad G. M. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausminga, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, T. M. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąją G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant G. M. laiduotojo T. M. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį, būdama blaivi, yra neteista, piktybiškai KET nepažeidinėja, du kartus buvo bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, savo kaltę pripažino iš karto po įvykio, padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai G. M. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo T. M. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą G. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.