Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-2504-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
2YT-2504-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Pareiškėjas
B. P.
Suinteresuotas asmuo
J. J., N. U., A. U., VĮ Turto bankas
Advokatai
Benediktas Paulauskas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,dalyvaujant pareiškėjai B. P. ir jos atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,vertėjai Irinai Pikčilingienei,liudytojams A. M., A. S., K. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - J. J., N. U., A. U., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja B. P. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis G. N. G., miręs (duomenys neskelbtini), po žmonos M. I. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti.

2. Nurodo, kad pareiškėja po motinos S. U. mirties atsiradusį palikimą priėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Po motinos mirties renkant dokumentus paaiškėjo, kad po pareiškėjos senelės M. I. G. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, nebuvo duomenų, jog kažkas kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjos seneliai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir su šeima iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ir pareiškėja su šeima. Viešame registre nurodoma, jog senelis nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokoje, nors ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos senelis po žmonos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, jame gyveno iki mirties, juo rūpinosi, prižiūrėjo, laikė save atsiradusio palikimo savininku. Kadangi senelis per nustatytą terminą pareiškimo dėl po žmonos mirties atsiradusio palikimo priėmimo nebuvo padavęs, kita tvarka objektyviai negalima gauti dokumento, patvirtinančio palikimo priėmimą, palikimo priėmimas nustatytinas teismo tvarka.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. I. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. N. G. paveldimo turto priėmimą valdyti.

4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą patenkinti.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad pareiškėja yra jo dukterėčia, seneliai gyveno (duomenys neskelbtini); matė, kad seneliai gyveno name, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėja.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas K. Z. paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynas, pareiškėjos seneliai gyveno tame pačiame name, kur šiuo metu gyvena pareiškėja; pirmoji mirė pareiškėjos senelė, po žmonos mirties senelis liko gyventi name, kuriuo rūpinosi ir prižiūrėjo kartu su vaikais.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena 200 metrų nuo jos; pareiškėjos seneliai iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini); senelė mirė pirma, po to mirė senelis; matė, jog po senelės M. mirties, name gyveno senelis.

9. Suinteresuotieji asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta, suinteresuotiesiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Nustatyta, kad po motinos S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėjos senelis G. N. G., miręs (duomenys neskelbtini), ir senelė M. I. G., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) ir gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelės M. I. G. mirties faktas nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Po M. I. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad pareiškėjos senelis G. G., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą –gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-15,17-23).

11. Pareiškėja nurodo, kad jos senelis G. N. G. po žmonos (pareiškėjos senelės) M. I. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti – jame gyveno iki mirties, juo rūpinosi, prižiūrėjo, laikė save atsiradusio palikimo savininku. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo pareiškime dėstomas aplinkybes, t. y. apklausti liudytojai A. M., A. S., K. Z. paliudijo, kad po M. I. G. mirties, name adresu (duomenys neskelbtini) gyveno ir jį prižiūrėjo pareiškėjos senelis G. N. G.. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių per teismo nustatytą terminą nepareiškė.

12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

13. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

14. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

15. Įvertinus pareiškėjos, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kad mirus senelei M. I. G., pareiškėjos senelis G. N. G. rūpinosi turtu, kitiems bylos dalyviams neprieštaraujant, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjos senelis po senelės mirties rūpinosi namu kaip savo, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos senelis aktyviais veiksmais siekė priimti po senelės M. I. G. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos senelio elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos senelis G. N. G. po palikėjos senelės M. I. G. turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

16. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad senelis G. N. G. po senelės M. I. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos B. P. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. P. senelis G. N. G., miręs (duomenys neskelbtini), po žmonos M. I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė