Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo atsakovui T. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo T. B. bendravimo su sūnumi R. B. ir dalyvavimo sūnų auklėjant tvarką: tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. motinos E. K. gyvenamosiose patalpose ir jai dalyvaujant; pakeisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą atsakovo teikiamo materialinio išlaikymui sūnui dydį nuo 70 Eur per mėnesį iki 170 Eur per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

9. Byloje nustatyta, kad R. B., gim. 9duomenys neskelbtini), motina yra E. K., tėvas – T. B. (el. b. l. 4). Nepilnametis vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Berniukas gyvena su mama, broliais ir seserimis, lanko (duomenys neskelbtini).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

11. Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio R. B. gyvenamosios vietos. Vaikas yra nuo gimimo gyvena su mama ieškove E. K., yra prie jos prisirišęs. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, išlaiko, rūpinasi jo ugdymu, sveikata, atstovauja jo interesus. Atsakovas jau pusę metų gyvena atskirai, pripažįsta, kad vaikui tinkamų sąlygų neturi ir sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

12. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad R. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Ieškovė visapusiškai rūpinasi sūnumi, priima šeimai teikiamą socialinę pagalbą. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikas yra saugus, sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams patenkinti, normaliam vystymuisi. Vaikas yra mažametis ir jam yra labiau reikalinga motinos globa, stabilumas. Pagrindo keisti vaikui įprastą gyvenamąją aplinką nėra.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus, todėl šalių nepilnamečio sūnaus R. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kaip geriausiai atitinkanti vaiko interesus, užtikrinanti visas sąlygas, būtinas jo augimui ir vystymuisi (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo

14. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui R. B. po 70 Eur kas mėnesį, šią sumą pervesdamas į ieškovės sąskaitą banke, iki sūnaus pilnametystės (1 punktas) (el. b. l. 5-6).

15. Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta prieš daugiau nei 4 metus, berniukui esant (duomenys neskelbtini) amžiaus, nustatytas itin nedidelis išlaikymo dydis. Tuo metu šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. R. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, berniukas lanko lopšelį – darželį, planuoja lankyti papildomas užimtumo ir ugdymo veiklas. Ieškovė nurodė, kad sūnaus ugdymas darželyje kainuoja 11 Eur, maitinimas yra kompensuojamas, tačiau sūnus dažnai serga, dėl ko darželio nelanko, tuomet jo maitinimui ir vaistams patiria didesnes išlaidas. R. B. registruotas pas neurologą dėl pykčio protrūkių, šiuo metu jam nustatytų diagnozių nėra, terapinės priemonės nėra taikomos.

17. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti 2018 m. liepos 20 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui R. B. dydžio. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, lavinimo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir sudaro pagrindą pakeisti 2018 m. liepos 20 d. nutarties 1 punktu nustatytą atsakovo skiriamo išlaikymo sūnui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

18. Vaikui reikalingas pilnavertis maistas, rūbai, avalynė, higienos reikmenys ir kt. Nuolat auga prekių ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad yra būtina, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėtų 170 Eur per mėnesį suma, tokio paties dydžio sumą skiria ir ji pati, perka sūnui viską, kas tuo metu yra būtina. Taigi, apie 340 Eur dydžio išlaikymo vaikui suma yra reikalinga be valstybės skiriamos universalios išmokos vaikui.

19. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

20. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas orientaciniu. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

21. Ieškovė rašytinių paskaičiavimų apie sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalingą sumą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pakankamai pagrįstai ir išsamiai nurodė, kokios išlaidos yra reikalingos vaiko išlaikymui. Atsakovo nuomone sūnui per mėnesį pakaktų skirti 100 Eur, bet galintis skirti tiek, kiek vaikui tuo metu reikia.

22. Šiuo metu Minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 730 Eur (2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 834). Taigi ieškovės nurodyta R. poreikiams reikalinga skirti suma – 467,88 Eur (340 Eur + 127,88 Eur (nuo 2022 m. birželio 1 d.) neviršija orientacinio minimalios mėnesinės algos dydžio.

23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė augina penkis vaikus, dukra G. yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje, gyvena kartu su ieškove, kiti keturi vaikai yra nepilnamečiai (el. b. l. 20-23). Šeima gyvena iš Savivaldybės nuomojamame socialiniame būste (el. b. l. 34-38), per mėnesį patiria virš 200 Eur išlaidas už komunalines paslaugas. Ieškovė šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos – minimali mėnesinė alga (el. b. l. 115-116). Šeima gauna socialinę pašalpą 237,49 Eur kas mėnesį (el. b. l. 27). Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ji neturi (el. b. l. 114, 121).

24. Atsakovas be R., kitų vaikų, išlaikomų asmenų neturi. Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 117, 120). Pats atsakovas nurodo turintis ½ dalį sodybos kaime. Atsakovas vykdo individualią veiklą, nurodo pajamas gaunantis grynais pinigais, nes dėl turimų įsiskolinimų lėšas iš jo sąskaitų banke nuskaičiuoja antstoliai. Jo pajamos, kaip ir darbo apimtys, yra nereguliarūs, konkrečias sumas įvardinti atsisakė. Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenis atsakovas periodiškai dirba, jo draudžiamosios pajamos minimalios (el. b. l. 100-101, 118-119). Užimtumo tarnyboje jis nėra registruotas. Jis yra sveikas, darbingas, nurodo taisantis mašinas, atliekantis remonto darbo, teikiantis kitas paslaugas.

25. Išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas - tai reguliarios, būtinos, kasdieninės išlaidos nepilnamečiui vaikui išlaikyti, o papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, yra neįtraukiamos į išlaikymo sumą. Akivaizdu, kad augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas.

26. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs vaiko amžių, pateiktus duomenis apie vaiko ugdymą, ištyręs byloje pateiktus duomenis apie vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, išklausęs šalių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti racionali, pagrįsta ir būtina suma kas mėnesį yra apie 420 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 177, 185 straipsniai). Nustatytas nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 420 Eur, mažintinas vaikui valstybės skiriamos 127,88 Eur (nuo 2022 m. birželio 1 d.) universalios išmokos vaikui suma, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 300 Eur sumos.

27. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju šalių pajamos ir padėtis esminiai skiriasi. Mažametis vaikas gyvena su motina nuomojamame būste. Būtent ieškovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Ieškovė be R. turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga skirti laiko. Jos galimybes gauti įmanomai didžiausias pajamas riboja jai tenkanti vaikų priežiūra, nedarbingumo laikotarpiai vaiko priežiūrai jo ligos laikotarpiais. Atsakovas informacijos apie realiai gaunamas pajamas neatskleidė, tačiau nurodė turintis įvairios darbinės patirties, dirbantis darbus, kurie darbo rinkoje yra paklausūs, kitų išlaikytinių neturintis, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Nustatytu aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymo didesne suma nei ieškovė. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą teismas pripažįsta, kad atsakovo dalis nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymo prievolėje turi būti 170 Eur per mėnesį. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas atsakovo teiktino 2018 m. liepos 20 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu nustatytas išlaikymo dydis.

28. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu nurodė galintis skirti sūnaus išlaikymui 170 Eur sumą per mėnesį sūnui nupirkdamas konkrečius, jam būtinus daiktus. Atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiką, todėl jo siūlymas nėra suderinamas su CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra sunkiai įgyvendinamas šalims gyvenant skyrium, juolab šalių santykiams esant konfliktiškiems (CPK 185 straipsnis). Išlaikymas vaikui skiriamas patenkinimui jo kasdienių poreikių, kuriuos užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Atsakovas turto, santaupų neturi, todėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus.

29. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis).

30. Išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2022 m. birželio 7 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

32. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

34. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

35. Kaip jau minėta, šalių mažametis sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, berniukas gyvena su mama ir yra prie jos prisirišęs. Vaikas yra jautrus, dėl pykčio protrūkių lankėsi pas neurologą. Ieškovė nurodė, kad sūnus pasiilgsta tėčio, berniukas noriai pas jį eina ir su juo bendrauja, ji dažnai veža sūnų pas tėtį, bet visada būna kartu. Taip siekia, jog vaikas būtų saugus, atsakovas būtų blaivus, nevartotų alkoholio vaiko akivaizdoje. Taip pat vaikas su tėčiu bendrauja telefonu, programėlių pagalba, ji virtualaus atsakovo bendravimo su vaiku neriboja.

36. Ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovas savo nuožiūra, kada jam vienam patogu, įsiverždamas į jos namus pažeidžia kitų jos šeimos narių interesus, kelia konfliktines situacijas. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka nesutinka, nori be apribojimų, savo nuožiūra bendrauti su sūnumi, pasiimti jį iš darželio. Konkretaus laiko, kada jis turėtų galimybę, kaip reguliariai gali bendrauti su sūnumi, atsakovas neįvardijo, motyvuodamas nereguliariu, neprognozuojamu darbo pobūdžiu. Atsakovas pripažino, kad šiuo metu jo gyvenamoji aplinka nėra tinkama vaikui, jis gyvena pas draugą ir ten vaiko nesiveda, su vaiku leistų laiką viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje ir pan.).

37. Iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 31 d. rašto matyti, kad metų laikotarpyje dėl atsakovo agresyvaus elgesio policijos pareigūnai į ieškovės namus buvo kviečiami septynis kartus, visais atvejais atsakovas buvo neblaivus ( el. b. l. 7-15). 2022 m. balandžio 30 d. fiksuotas atsakovo galimo smurto prieš ieškovės dukrą atvejis, atsakovas sulaikytas. Tai, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, būdamas neblaivus elgiasi agresyviai, ieškovė ne kartą įvardijo bendraudama su Panevėžio socialinių paslaugų centro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais. Dar 2019 m. sausio 23 d. šeimos atvejo nagrinėjimo metu nutarta motyvuoti T. B. gydytis nuo alkoholio vartojimo (el. b. l. 53). Atsakovas eilę kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus, pasirodymą esant neblaiviam, alkoholio vartojimą viešoje vietoje (el. b. l. 84-98).

38. Įvertinus šiuos duomenis, šalių paaiškinimus, be kita ko atsakovo nekonstruktyvų elgesį teismo posėdžio metu, teismas pripažįsta ieškovės reikalavimą kiekvieną kartą prieš atsakovui susitinkant su sūnumi, įsitikinti atsakovo blaivumu, esant pagrįstu. Priešingu atveju, nėra užtikrinamas vaiko saugumas, tokia situacija neatitinka geriausių mažamečio vaiko interesų.

39. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vieną kartą per savaitę – šeštadienį, nuo 10 val. iki 14 val., motinos gyvenamosiose patalpose ir jai dalyvaujant. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su sūnumi ir darbo dienomis. Siekiant užtikrinant pastovų šalių nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, atsakovo dalyvavimą sūnaus gyvenime ir auklėjime, papildomai nustatytina, kad atsakovas darbo dienomis du kartus per savaitę bendrauja su sūnumi viešoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Apie planuojamą vaiko pasiėmimą atsakovas turi informuoti ieškovę iš vakaro telefonu ar SMS žinute. Tokiu būdu ieškovė turės galimybę įvertinti, ar atsakovas yra blaivus, ar yra saugu jam perduoti vaiką, o atsakovas turės galimybę bendrauti su vaiku, nedalyvaujant ieškovei, kurti ir išlaikyti asmeninį ryšį su vaiku, bus užtikrinta vaiko teisė į šeimos ryšius, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui (CPK 185 straipsnis).

40. Kaip jau minėta, šiuo metu atsakovas tinkamos vaikui gyvenamosios patalpos neturi ir tai pripažįsta. Jo nurodomos aplinkybės dėl ateities planų gyvenamąją patalpą susirasti yra nekonkrečios, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl teismas jų įvertinti, svarstydamas vaiko bendravimo su tėvu perspektyvas, negali. Berniukui paaugus, pasikeitus aplinkybėms, atsakovui pakeitus gyvenamąją aplinką bei gyvenimo būdą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, maksimalaus suvienodinimo.

41. Tarp šalių ginčų dėl sūnaus R. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis nekyla. Ieškovė užtikrina vaiko bendravimą su tėčiu ryšio priemonėmis, atsakovas patvirtino, kad pasiskambina, bendrauja su sūnumi, pretenzijų neišsakė. Dėl to, konkreti R. ir atsakovo bendravimo tvarka ryšio priemonėmis nenustatoma. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

43. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos: 227 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų dalį (100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 27 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, 100 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo), 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 238,40 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

44. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 9duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1 punktu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui teikia po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo T. B. bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu sūnumi R. B.:

1. Tėvas T. B. bendrauja su sūnumi R. B. kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. motinos E. K. gyvenamosiose patalpose ir jai dalyvaujant.

2. Tėvas T. B. du kartus per savaitę darbo dienomis bendrauja su sūnumi R. B. viešoje vietoje tokia tvarka - pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 20 val. T. B. iš vakaro praneša E. K. telefonu arba SMS žinute apie numatomą sūnaus pasiėmimą.

3. T. B. nekliudomai bendrauja su sūnumi R. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 238,40 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, nurodant atitinkamą įmokos kodą bei mokėjimo paskirtį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.