Alytaus apylinkės teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovui J. G., skundą padavusiam asmeniui J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. D. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 30 d. J. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 70AN-29885946-15 ir 2015 m. gegužės 27 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimu Nr. 70N-31354348 jis nubaustas 144 Eur bauda pagal ATPK 145 str. 2 d. už tai, kad J. D. 2015 m. balandžio 21 d., 11 val. 30 min., plastikine juosta su užrašu „Stop“, 2015 m. balandžio 22 d., 11 val. 55 min., plastikine juosta su užrašu „Stop“ ir mediniu balkiu užtvėrė (duomenys neskelbtini), tuo sudarydamas kliūtis eismui minėta gatve. Tokiais savo veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 10 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d.

Skundą padavęs asmuo J. D. prašo jo skundą tenkinti, panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, nes gynė savo nuosavybės teises. Šiuo metu visus užtvarus yra pašalinęs.

Alytaus apskrities VPK atstovas J. G. prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tirti Alytaus VPK Druskininkų PK, nes, galimai, pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 188 str. numatyto administracinio tiesės pažeidimo požymius, t. y., galimai, J. D. neteisėtai užtverdamas kelią savivaldžiavo. Šiuo metu J. D. užtvarus nuo kelio nuėmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

2015 m. liepos 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas nutartimi paliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2015 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 70N-31354348-15 nepakeistą ir pareiškėjo J. D. skundo netenkino.

2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, kuriuo J. D. pripažintas kaltu, J. D. suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo iš esmės neatitinka protokole nurodytos pažeidimo esmės, nes apeliantas ginčijamo pažeidimo padarymo metu nebuvo ir neveikė kaip eismo dalyvis. Apylinkės teismas J. D. veikoje nustatinėjo ir tyrė netinkamo pažeidimo sudėties elementus, dėl ko nebuvo išpildyti ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus

Įvertinus 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes, kad J. D. neatitinka ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo subjekto požymių – jis neveikė kaip eismo dalyvis, darytina išvada, kad J. D. atsakomybė pagal ATPK 145 str. 2 d. netaikytina, nes nėra visų būtinųjų ATPK 145 str. 2 d. numato administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Dėl šių aplinkybių 2015 m. gegužės 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-31354348-15 panaikintinas.

2015 m. balandžio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 70AN-29885946-15 J. D. kaltinamas šiais veiksmais: 2015 m. balandžio 21 d., 11 val. 30 min., plastikine juosta su užrašu „Stop“ ir 2015 m. balandžio 22 d., 11 val. 55 min., plastikine juosta su užrašu „Stop“ ir mediniu balkiu užtvėrė (duomenys neskelbtini), tuo sudarydamas kliūtis eismui minėta gatve. J. D. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog užtverdamas dalį kelio siekė apginti savo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Įvertinus protokole nurodytas aplinkybes ir J. D. skunde išdėstytus jo elgesio motyvus darytina išvada, kad J. D. veiksmuose, galimai, yra ATPK 188 str. numatytų požymių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Taigi, siekiant padaryti vienokias ar kitokias išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes.

ATPK 188 str. numatyta, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y., nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y., tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Nagrinėjimu atveju ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai nėra tirti ir neanalizuoti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2015 m. balandžio 30 d. protokole J. D. nėra suformuluotas kaltinimas savivaldžiavimu, nėra nurodyta kokią įstatymų tvarką (normas) galimai jis pažeidė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui yra reikalinga papildoma medžiaga, ją išsireikalauti, kaip numatyta ATPK 280 straipsnio 4 punkte, privalo pats administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju apylinkės teismas. ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Taigi, vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-130-245/2014). Pažymėtina, kad pasinaudoti ATPK 280 str. 4 p. teismas šioje byloje negali, nes byloje nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti J. D. kaltę ir galimo pažeidimo sudėtį (nenustatyti ir neapklausti asmenys, kurių teisės galimai pažeistos, nesiaiškinta ar buvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, nepaimtas D. D. paaiškinimas dėl galimo savivaldžiavimo ir kt.), toks procesas pažeistų tiek ATPK 248 straipsnyje nustatytiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams, pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek būtų pažeistas ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Esant šioms aplinkybėms nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos nėra pagrindo, administracinio teisės pažeidimo byla, remiantis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07). Pažymėtina, kad organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis; tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-227-557/2015). ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Tačiau sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-187-719/2015). Ši administracinio teisės pažeidimo byla yra ir bus teismo žinioje, kol įsiteisės ši nutartis, t. y., ne trumpiau, kaip iki 2015 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Veiksmus, kurie gali būti pagrindu atsirasti administracinei atsakomybei, J. D. atliko 2015 m. balandžio 21 ir 22 dienomis. ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti sueina 2015 m. spalio 21 d. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2015 m. spalio 21 d., o ši teismo nutartis įsiteisės ne anksčiau, kaip 2015 m. spalio 27 d., nėra objektyvios galimybės išnagrinėti bylą ir išspręsti J. D. administracinės atsakomybės klausimo iki 2015 m. spalio 21 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas vieneriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo galimo pažeidimo padarymo dienos 2015 m. balandžio 21 d. (ATPK 35 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015 m. gegužės 27 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-31354348, kuriuo J. D. nubaustas 144 Eur bauda pagal ATPK 145 str. 2 d., ir grąžinti bylą Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl J. D. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., pratęsti iki vienerių metų, skaičiuojant jį nuo 2015 m. balandžio 21 d.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.