- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- 1-1356-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06080-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, Lietuvoje nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. nežymiai sutrikdė artimajam giminaičiui sveikatą, o būtent:
jis 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val. prie šiukšlių konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su broliu J. J., elgėsi agresyviai, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. su malka iš už nugaros sudavė vieną smūgį į kairį šoną, dėl ko nukentėjusysis J. J. nugriuvo ant žemės, po to gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam J. J. su malka sudavė vieną smūgį į galvą, po ko sudavė nemažiau kaip 3-4 kartus smūgius kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip tyčia padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame skruoste, dešiniame delne, kairėje plaštakoje, keliuose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame akies voke, nugaros dešinėje, taip veikdamas M. J. tyčia sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą.
Šiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2023 m. vasario 17 d. jį J. J. užklupo tvarkant malkas. Brolis nuolat tyko jo. Tuo metu jį pamatė pro langelį iš rūsio. Pastarasis išbėgo su tuo pačiu kibiriuku, geležiniu baku, kuriame pelenus nešioja. Pastarasis visada užsiima psichologinio, moralinio, fizinio smurto provokacijų manipuliacijomis. Tai kartojasi ne vieną kartą, ne pirmi metai, šiuo metu matosi tokių provokacijų padažnėjimas. Taigi J. J. jį (kaltinamąjį) užklupo, iškeikė, agresyviai rėkdamas, kaip visada sakė „Ko malkas kapoji“. J. J. tai nuolat kartoja, jau 10 metų apie tą patį. Iš visų pasakytų žodžių gaunasi monologas. Viską telefonu įrašinėjo. Su mobilaus ryšio priemone vaikščiodamas visuomet tyčia provokuoja. Pažymėjo, kad jis (kaltinamasis) visai rankose neturėjo malkos. Tuo metu jis taisė briaunas, kurios buvo seniai atvežtos. Malkos buvo kaimyno iš anksčiau atvežtos. Jis jų nelietė. J. J. užklupo su baku. Dešine ranka J. J. laikėsi už šiukšliadėžės rankenėlės, o jis (kaltinamasis) buvo nuo J. J. pusantro metro atstumu. Jis atsisukęs tik žiūrėjo kaip J. J. žodžiais jį keikė, kadangi jis (kaltinamasis) nešneka su pastaruoju. Todėl J. J. provokuoja jį veiksmais. Taigi J. J. „pakirto“ svoris, kadangi laikė kibirą, ir su tuo kibiru dėjosi ir nuėjo į kitą pusę. Norėjo ant jo (kaltinamojo) užsimoti kaire ranka su kibiru, bet kibiro svoris nutempė jį. Nugriuvo kibiro nepaleidęs iš rankų ir su juo trankėsi, trankėsi, kol neatsisėdo. Jis (kaltinamasis) pasižiūrėjo, kad J. J. dar juda, pasisuko į šoną, tai jis (kaltinamasis) pasitraukė nuo pastarojo ir toliau žiūrėjo iš balkono. Kurį laiką laukė, išėjo kaimynas, J. J. parkritęs, dar antrą kartą paslydo, vėl nukrito, atrodo dar ir save „koliojo“, davėsi. Vėliau kiek ieškojo minėto kibiro, niekur nerado ir jau apie penkis mėnesius nemato to kibiro. Mano, kad J. J. to kibiro atsikratė, kurio buvo patrauktas fiziškai, nes toje vietoje labai slidu. Taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam sužalojimai atsirado, nes pats nukrito. Nukentėjusysis buvo kelis kartus nukritęs. Pirmą kartą J. J. nugriuvo, kai jis buvo apačioje. Tuomet jis nuėjo namo, pro balkoną stebėjo, antrą kartą vėl nugriuvo, dar jis galvojo, kad apsimetinėja, pagalvojo, jog girtas. Pirmą kartą nugriuvo kartu su kibiru. Griuvo priekiu, tačiau kairė ranka buvo ištiesta. Po pirmo griovimo buvo atsikėlęs J. J., tačiau vėl paslydo. Toje vietoje tikrai slidu, nes ir pats buvo ne kartą paslydęs. Kai jis buvo balkone, jam labai gerai matėsi visas vaizdas iš viršaus, kai nukentėjusysis atsisėdo ant kibiriuko ir paskambino policijai. Po policijos, jis (kaltinamasis) nei žodžio neištarė, o stebėjo nukentėjusįjį. Kai jis (nukentėjusysis) išgirdo, kad kaimynas išeina į lauką, iš karto vėl nukrito nuo kibiro ir vėl pradėjo nukentėjusysis apsimetinėti. Galiausia nukentėjusysis pasitraukė, o jis (kaltinamasis) liko laukti policijos. Po akimirkos policijos automobilis jau stovėjo kieme, o J. J. jau buvo nuėjęs į sandėliuką specialiai kraują valytis. Ant jo (kaltinamojo) nebuvo nei kraujo, nei nieko, nei kokių įrankių, nieko. Nurodė, kad šiuo atveju brolis bandė jį provokuoti, o susižalojo pats krisdamas. Matė sužalojimus ant nukentėjusiojo po įvykio. Jis kai nukrito, jau buvo kakta pas jį sužalota, jis kaip nuslydo. Jeigu už rankenos J. J. būtų laikęsis, o tai jis nuo rankenos atitraukė ranką, jis kairiarankis, norėjo ant jo (kaltinamojo) užsimoti, bet jis (kaltinamasis) pasitraukė nuo jo. Ne pirmą kartą, vieną kartą bėgo paskui jį (kaltinamąjį), po to paslydo, prieš jį (kaltinamąjį) stovi, kad jis (kaltinamasis) jam suduotų. Visokių provokacijų būna, gerai būtų jeigu valstybė jam (M. J.) duotų butą ir galėtų pabėgti nuo brolio. Matė, kad brolis buvo nusibrozdinęs ar išsipurvinęs, nelabai kreipė dėmesio. Nežino, ar buvo kažkokių daiktų į kuriuos J. J. krisdamas galėjo atsitrenkti. Toje vietoje yra tik akmeninis kelias, bet iki kelio nepriėjo pastarasis. Nurodė, jog matė, kaip pareigūnai paėmė malką, bet ėmė iš privažiuojamosios vietos, toje vietoje ši malka ir gulėjo, jos niekas neimdavo, čia kaimynų malka, galbūt dvi savaitės niekas nelietė. Mano, jog sužalojimas viršugalvyje galėjo atsirasti nuo kibiro, nes J. J. krisdamas kibiro nepaleido, brolis su tuo kibiru baladojosi, nugriuvo išsitiesęs, matė, kad rankoje buvo kibiras. Jis nuo brolio pasitraukė ir nubėgo į viršų, visą situaciją stebėjo, nes kam negalima su broliu bendrauti.
Nukentėjusysis J. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad parvažiavo į namus, nuėjo paimti kibiro, šlako ištraukto iš katilinės ir nešė į šiukšliadėžę. Kai nešė, pamatė brolį M. J. prie malkų kur krapštėsi, ir jis jam (M. J.) sako „nekalk, kiek gali kalti, pastoviai kali, išardei visą šilumos ir garso izoliaciją viršuje“. Brolis pribėgo su pagaliu, jis M. J. net nepastebėjo, norėjo atidaryti vartelius ir M. J. jam per galvą trenkė su didžiausiu pagaliu. Tame pagalyje buvo visur vinys, kurios suplėšė jam striukę ir paguldė jį ant žemės. Kibiras stovėjo, to kibiro jis (nukentėjusysis) nekliudė. Kibiro neišpylė, iš pradžių kibirą turėjo rankoje, tik norėjo vartelius atidaryti ir jau iš karto kuolas per galvą ėjo. Tuomet ir paleido kibirą. Kai jis nukrito (nukrito ant kelių, veidu iš karto nekrito), M. J. pradėjo mušti kojomis, gal 4-5 kartus sudavė į šonus iš dešinės ir tuomet jis šūktelėjo kaimynui „V., mane muša“. Kaimynas tuo metu išleido šunį. M. J. kai pamatė, jog šaukia kaimyną V., pabėgo į namus ir iš balkono pradėjo rėkti visokias nesąmones. Kad jis paslydo, brolis netiesą sako. Tuo metu toje vietoje nebuvo pašalę. Jis nukrito nuo smūgio, kurį sudavė su dideliu pagaliu. Veidas apibrozdintas, ranka įpjauta buvo ir keliai apdaužyti. Skaudėjo visi šonai, kai nuvažiavo pasitikrinti, tuomet paaiškėjo, kad gerai įskelta buvo jam į šoną. Jam skaudėjo apie dvi savaites, negalėjo atsikosėti. Jis yra dirbantis. Tuo metu kai įvyko įvykis, jau buvo nedarbingume. Nedarbingumas buvo pratęstas dėl kojos skausmų. Po įvykio nedarbingume buvo gal dar du mėnesius. Teko važinėti į polikliniką, kojos perrišimams. Pirko ir vartojo vaistus. Pažymėjo, kad iš karto po įvykio atvažiavo ir policijos pareigūnai, ir greitoji medicinos pagalba. Tyrimo metu yra pateikęs malką, su kuria sudavė jam per galvą ir striukę suplėšė. 1 560 Eur civilinis ieškinys dėl to, kad į polikliniką, iš poliklinikos važiavo, už taksi mokėjo, moralinė ir turtinė jam žala padaryta. Civiliniame ieškinyje nurodė 60 Eur turtinę žalą, nes taksi važiavo – 20 Eur. Kvitų neturi.
Papildomai nurodė, kad pirmą smūgį gavo ne į kairį šoną, o į galvą, nuo ko pagalys subyrėjo. Gali būti, kad su malka ir į šoną stuktelėjo. Negali pasakyti, kodėl jo parodymai dėl suduotų smūgių skiriasi. Jis gi nematė, kaip jam brolis sudavė, ar vieną kartą, ar dar į šoną davė su tuo pagaliu. Viską pasakė taip, kaip buvo. Viršugalvyje jam buvo didelis guzas, nuo vinies buvo nubrozdinimas, kairiame skruoste ir keliuose sužalojimai nuo kritimo, kai nukritusį brolis dar mušė, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame voke nežino nuo ko, pagalys gal atskilo. Rūbai, kuriais vilkėjo, suplėšyti – džinsai, striukė nuo pagalio nugaroje. Tuo metu oras buvo drėgnas, nebuvo pašalę. Seniai jau viskas buvo, negali tiksliai nurodyti, bet pirmiausia pajuto smūgį ar į galvą, ar į šoną su tuo pagaliu, o nugriuvęs pajuto smūgius kojomis. Skausmą jautė visur.
Liudytojas V. Š. (V. Š.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis išėjo į lauką, pavedžioti šunį. Tuo metu J. J. pakvietė ir pasakė, kad jį sumušė M. J.. J. J. jam pasakojo, kad brolis sudavė kažkuo jam į galvą, tačiau šito jis nematė. Kai pamatė J. J., pastarasis stovėjo ir laikėsi už galvos. Sakė, kad jam sudavė M. J.. M. J. nematė, bet jis jau tada stovėjo balkone ir iš balkono sakė, kad J. J. pats nugriuvo. Policijos pareigūnus iškvietė pats J. J.. Patvirtina, kad buvo priėjęs prie J. J.. Jis nežiūrėjo į J. J. labai atidžiai, tačiau tikrai laikėsi už galvos, tiesiog neatkreipė dėmesio kaip J. J. atrodė. Neatkreipė dėmesio, ar buvo kitų požymių, tiesiog jam pasakė, kad M. J. sumušė, o pastarasis pasakė atvirkščiai, kad J. J. – nugriuvo. Jis patikėjo J. J., galvojo, kad negalėjo pats nugriūti. Galvoja, kad tai ne pirmas įvykis, nes yra girdėjęs, kad broliai bardavosi. Jis nusprendė, kad J. J. negalėjo pats nugriūti, nes pakaušiu žmonės nekrenta. Tuo metu, jam atrodo, oras buvo apsiniaukęs, tačiau pašalę ar slidu nebuvo. Buvo drėgna.
Liudytoja D. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog prisimena, kad gavo iškvietimą, jog smurtas artimoje aplinkoje. Atvyko nurodytu adresu ir lauke, šalia namo, kieme pasitiko juos pranešėjas. Pranešėjas paaiškino, kad tarp jo ir jo brolio įvyko žodinis konfliktas dėl malkų. Po to žodinio konflikto pranešėjo brolis, priėjęs prie pastarojo, jam trenkė per galvą su malka. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Pranešėjo galvos viršuje matėsi sužeidimas, taip pat ir veido srityje. Įvykio vietoje matė gulinčią malką, kurią paskui pranešėjas ir nurodė, kad būtent su ja jam buvo suduota. Pranešėjas buvo purvinas, galimai buvo nukritęs, nes ir pats tą minėjo. Ant veido srities taip pat matėsi purvas prie žaizdos. Atrodo, kad pranešėjo drabužiai nebuvo suplyšę. Tuo metu dar buvo žiema, tačiau jau link pavasario, jeigu neklysta. Buvo sniego, bet būtent toje vietoje, kur nurodė pranešėjas, kad įvyko konfliktas su broliu, toje vietoje sniego nebuvo, danga buvo be sniego. Ledo taip pat nebuvo. Sprendžiant iš veido sužalojimų, galbūt pranešėjas pats nukrito, bet apžiūrėjus žaizdą ant galvos, tai nemano, nes tada pranešėjas turėjo kristi tiesiai ant galvos arba į kažkokį aštrų daiktą atsitrenkti. Tiksliai nepamena, ar be pagalio buvo kažkokių pašalinių daiktų. Kiek pamena, buvo tik pagalys. Pirminę informaciją surinko, o malką pasiėmė kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.
Specialistė R. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad keliuose nubrozdinimai galėjo būti padaryti nugriuvus, kiti sužalojimai, ypač viršugalvyje, nėra būdingi griuvimui. Jeigu asmuo galimai nugriuvo 2 kartus, galėjo gal dar atsitrenkti nugaros dešine puse, nes dešinėje pusėje yra kraujosruva. Tai galimai galėjo, jei keitėsi griuvimo pozicija. Taip pat galėjo antrą kartą griūti ir galėjo kita puse, ne ant kelių, o ant nugaros ar ant kito šono, daugiau tokių būdingų sužalojimų, kurie galimai galėjo būti griūnant, nėra. Pažymėjo, kad jeigu yra duomenų, kad asmuo griuvo, tai nubrozdinimai keliuose ir dešinėje pusėje esanti kraujosruva, galėjo atsirasti griūvant. Kairiojo skruosto sužalojimas yra priešingoje pusėje, tai tuomet griūnant ant nugaros neturėjo kliūti. Viršugalvio sutrenkimas nėra būdingas griuvimui. Dešiniame delne nedidelis nubrozdinimas, galėjo atsirasti atsitrenkus, bet galėjo būti ir delnu dengiantis. Tai yra plataus pritaikomumo sužalojimas. Kaip kairėje plaštakoje atsirado nubrozdinimas, negali įvardinti. Viršugalvis dešinėje pusėje, 14 centimetrų nuo antakio lanko, tuomet gaunasi dešinėje pusėje, ne tiek daug dešiniau. Sudėtinga pasakyti, kaip reikia laikyti kibirą, ar gestikuliuoti juo, ar ant kibiro užgriūti, kad pačiam padaryti sužalojimus su kibiru. Nubrozdinimas nėra didelis, tačiau nubrozdinimas yra su tam tikra kryptimi. Jeigu būtų nubrozdinimas lanko formos, tuomet gal tiktų kibiro lankui. Tačiau visada specialisto išvadoje pažymi, jeigu būna lenktos formos. Visgi, jeigu rankoje laikė kibirą ir griuvo rankoje laikydamas kibirą, tai negali atmesti galimybės, kad dešinys delnas galėjo būti sužalotas to kibiro krašteliu. Viršugalvis mažai tikėtina, kad pagal specialisto pažymėtą nubrozdinimą, galėjo būti padarytas su kibiru sau pačiam. Kairės akies vokuose poodinės kraujosruvos daugiau būdinga smūgių sudavimui. Rankų kryptys ir sužalojimų lokalizacija neatitinka kaltinamojo parodymų. Nugaros dešinėje pusėje užfiksuoti sužalojimai taip pat galėjo būti padaryti ir smūgį suduodant. Atkreipia dėmesį, kad visa sužalojimų visuma nėra būdinga savęs sužalojimui, tai yra pavieniai sužalojimai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 18 d. įtariamuoju apklaustas M. J. parodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra įgalus. Gyvena Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena kartu su broliu J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jo žmona, kurios vardo ir pavardės jis nenori sakyti. Jis gyvena antrajame namo aukšte, o brolis su žmona – pirmajame. Brolis dažnai su juo konfliktuoja ir jį morališkai provokuoja konfliktams. 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val. namuose nurodytu adresu, kieme dėliojo malkas. Brolis, eidamas pro šalį, pasakė jam, kad nekapotų malkų. Jis malkų nekapojo, todėl jo paklausė, kur yra kirvis. Tuomet brolis jo akivaizdoje paslydo ir nukrito ant žemės veidu į žemę. Atsikėlęs jis paskambino į policiją ir kieme laukė, kol atvažiavo pareigūnai. Kai atvažiavo pareigūnai, jis buvo namuose, ką kalbėjo brolis, jis negirdėjo, tačiau pažymi, kad brolis jį apšmeižė, nes jis prieš jį nesmurtavo vakar. Brolis kvietė policiją ne pirmą kartą. Jis taip elgiasi, nes nori būti dėmesio centre, su juo niekas nebendrauja. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl niekur kitur gyventi negali. Name, kuriame gyvena su broliu ir jo žmona, yra du atskiri įėjimai. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų pateikti negali (2 t., b. l. 8-11).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 23 d. įtariamuoju apklaustas M. J. parodė, kad su įtarimu, kuris jam šiandien (2023 m. vasario 23 d.) pareikštas, jis nesutinka. Nusikaltimo nepadarė. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo pageidauja, kol jis yra suimtas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023 m. vasario 18 d. apklausos metu. Jam jo minėti parodymai šiandien (2023 m. vasario 23 d.) buvo pagarsinti. Jis dar kartą nori pasakyti, kad savo brolio 2023 m. vasario 17 d. nemušė, jokio smurto jis jo atžvilgiu tą dieną nenaudojo. Jo santykiai su broliu yra problematiški, konfliktiški. Brolis nori jį išvaryti iš jam priklausančios namo dalies, t. y. iš 2-o aukšto kambario. Todėl jis pirmas provokuoja konfliktus. Todėl jis, kai 2023 m. vasario 17 d. lauke paslydo ir nugriuvo pats, tai specialiai iškvietė policiją. Jis jo nemušė, jokio smurto jo atžvilgiu nedaro. Kaip atsimena, tai brolis, kai nugriuvo veidu į sniegą, tai atsistojęs prarado pusiausvyrą ir vėl nukrito į šoną, ir į nugarą. Nukrito ant apšalusios žvyruotos žemės. Tuo metu lauke nieko nebuvo, liudininkų nėra (2 t., b. l. 19-22).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 17 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame dviejų aukštų name. Pirmame aukšte gyvena jis su savo žmona, o antrame aukšte gyvena jo brolis M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir jo brolio M. J. nuolat vyksta žodiniai konfliktai, o būtent, dėl buitinių dalykų. Dėl savo nesutarimų anksčiau į policiją nesikreipė. 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val., jam būnant namuose, jis nusprendė išnešti šiukšles. Todėl paėmęs šiukšlių maišą ir išėjęs į kiemą, jis pamatė gatvėje stovintį savo brolį M. J., kuris stovėdamas gatvėje kapojo, pjovė lentas. Kiek jis prisimena, jo brolis daug metų pjauna malkas, jis mano, kad jis turi psichologinių sutrikimų. Jam priėjus prie savo brolio, jis jo paprašė nustoti kapoti malkas, kadangi jis gyvena ne vienas, kaimynai ir jis nori pailsėti. Tarp jo ir jo brolio M. J. kilo žodinis konfliktas, bet iki fizinio smurto atvejų nebuvo. Pasibaigus žodiniam konfliktui, jis apsisuko ir nuėjo link šiukšlių konteinerių su šiukšlėmis rankose. Poros sekundžių bėgyje, jis nepastebėjo, kaip jo brolis M. J. paėmė į ranką malką ir pribėgęs prie jo jam trenkė, kiek tiksliai smūgių į galvos sritį jis patyrė, neprisimena. Nuo suduotų jam smūgių jis pajuto didelį fizinį skausmą. Jam nukritus ant žemės, nuo suduotų jam smūgių į galvą, bet sąmonės praradęs nebuvo. Jam sėdint ant žemės, jis iškart paskambino ir iškvietė policiją, o jo brolis M. J. nuėjo toliau kapoti malkas, eidamas sakydamas, kad jį užmuš. Atvykus policijos ekipažui, jis tuo momentu valėsi kraują nuo rankų, atvykus medikų ekipažui išvežė jį į Lazdynus tam, kad įvertinti jo sveikatos būklę, ligoninėje jam buvo nustatyti galvos sutrenkimas ir daugybiniai veido ir galvos sumušimai. Jo konflikto su broliu niekas iš kaimynų nematė, konfliktas vyko tik tarp jų dviejų. Kiek prisimena, jo brolis M. J. daugiau negu pusę gyvenimo yra konfliktinis ir agresyvus, galimai turi psichikos sutrikimų, bet brolis gydytis atsisako. Civilinį ieškinį reikš vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 42-45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 20 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023 m. vasario 17 d. apklausos metu. Jo minėti parodymai yra šiandien (2023 m. vasario 20 d.) pagarsinti. Papildomai nori pasakyti, kad įvykio metu jo žmonos name nebuvo, nes ji buvo darbe. Įvykio metu aplinkui nieko iš kaimynų nebuvo, niekas nematė, kaip jo brolis jį sumušė. Atsimena, kad kai jo brolis jam su malka trenkė iš už nugaros į kairį šoną, tai jis nugriuvo, ir tada jam gulinčiam ant žemės jis trenkė su malka (vėliau minėtą malką policijos pareigūnai paėmė įvykio vietos apžiūros metu) vieną kartą į galvą, nuo trenkimo malka sulūžo į du gabalus, po ko brolis ne mažiau, kaip 3-4 kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas. Kažkas pravažiavo ir jis nustojo jį mušti. Jis iškvietė policiją. Jis dėl minėto įvykio patyrė fizinį skausmą. Jis patyrė dėl minėto įvykio moralinę žalą, kurią vertina 1 500 Eur. Dėl šios sumos jis reiškia civilinį ieškinį. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba pagreitinto proceso tvarka (1 t., b. l. 53-56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 24 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad dėl 2023 m. vasario 17 d. įvykio, kurio metu jo brolis M. J. jį sumušė, patyrė ne tik moralinę žalą 1 500 Eur sumoje, bet ir turtinę žalą – 60 Eur, t. y. 2023 m. vasario 17 d. sumokėjo už taksi 20 Eur, nes vyko iš gydymo įstaigos namo (iš Lazdynų ligoninės, nes medikai jį nuvežė į ligoninę po įvykio dėl to, kad M. J. jį sumušė, o turėjo iš ligoninės grįžti pats), prie ligoninės stovėjo taksi ir jis su taksi grįžo namo, kvito dėl sumokėjimo neturi, nes taksistas jam jo nedavė, o jis ir neprašė. 2023 m. vasario 18 d. sunaudojo kuro už 20 Eur, nes savo automobiliu nuvažiavo pakartotinai į Lazdynų ligoninę, nes po M. J. užpuolimo labai skaudėjo šonkauliai iš dešinės pusės. 2023 m. vasario 18 d. apie 10 val. „Eurovaistinėje“, Kalnėnų mikrorajone, prekybos centre „Maxima“, sumokėjo 20 Eur už vaistus nuo skausmo (vaistų pavadinimo neatsimena), kvito neturi, pateikti negali, sumokėjo grynais pinigais, taip pat buvo įvykio metu supurvinti rūbai, t. y. jo striukė ir kelnės, tačiau jis po įvykio savo rūbus išskalbė, sutvarkė, žalos dėl to nėra. Bendrai jam padaryta 1 560 Eur žala. Dėl šios sumos jis reiškia civilinį ieškinį. Prašo pripažinti dėl šios sumos, t. y. jam padaryta turtinė žala ir neturtinė (moralinė) žala, civiliniu ieškovu. Taip pat nori papildomai parodyti, jis dabar atsimena, kad tuo metu, kai jis nugriuvo, nes jam brolis M. J. trenkė su medine malka (pagaliu) į šoną, gulėjo ant žemės ir jam atrodo, kad iš šalia esančio namo išėjo į lauką jo kaimynas vardu V. Š. (jam apie (duomenys neskelbtini) metų, jo kontaktinis telefonas - (duomenys neskelbtini)). Gal jis gali paliudyti dėl minėto įvykio, gal jis matė, kaip jo brolis M. J. jį mušė (1 t., b. l. 59-62).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 21 d. liudytoja apklausta D. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 2-jame skyriuje, yra vyriausioji patrulė. 2023 m. vasario 17 d. darbo metu apie 10.20 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kad įvyko smurtas artimojoje aplinkoje. Kai atvyko su vyr. patruliu A. G. (A. G.) į įvykio vietą, tai pamatė vyriškį (kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo nukentėjusysis, pranešėjas J. J.). Jis buvo visas šlapias, purvinas, ant veido pastebėjo mėlynę (iš kairės pusės), veidas irgi buvo purvinas, ant jo galvos viršuje pastebėjo mėlynę ir nubrozdinimas ant odos raudonos spalvos šviežias apie 3-4 ilgio. J. J. paaiškino, kad apie 10 val. (gal truputį vėliau, t. y. netrukus iki jų atvykimo) jo brolis - M. J. jam trenkė su pagaliu (su malka) į galvą ir kad nuo minėto smūgio jis nukrito. Dar jis parodė, su kuria malka (pagaliu) jam trenkė jo brolis M. J., t. y. prie šiukšlių dėžių, apie 3 m atstumu, ant kelio važiuojamosios dalies gulėjo du gabalai minėtos malkos. Ji paėmė didesnį gabalą. J. J. paaiškino, kad kai M. J. jam trenkė su pagaliu (malka) į galvą, tai minėta malka (pagalys) sulūžo. Taip pat J. J. paaiškino, kad minėto įvykio liudininkų nebuvo, nes jo žmonos tuo metu namie nebuvo, kaimynų lauke jis irgi nematė. Tuo metu išbėgo iš namo į lauką M. J., kuris iškart pradėjo garsiai jiems aiškinti, kad jo brolis pats nukrito. Po ko atvyko medikai, apžiūrėjo J. J. ir išvežė į ligoninę. M. J. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 96-99).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 24 d. liudytoju apklausas V. Š. parodė, kad gyvena adresu, kuris yra nurodytas asmens duomenų pažymoje. Jo kaimynus iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. M. J. bei J. J. pažįsta jau nuo 1990 m. Liudytojo namas yra šalia jų namo, t. y. iš kairės pusės nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo jo namo iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), yra apie 30 m. Nuo jo namo iki vietos, kur stovi šiukšlių konteineriai, apie 32-35 m. 2023 m. vasario 17 d. apie 10.15 val. jis išėjo į lauką su šunimi ir pamatė, kaip nuo žemės prie šiukšlių konteinerių (apie 2 m atstumu nuo konteinerių) bandė atsistoti atsirėmęs rankomis į žemę jo kaimynas J. J. ir tuo metu J. J. jį pamatė ir garsiai šaukdamas paprašė pagalbos. Jis pasakė: „Ateik, gelbėk mane“. Kai jis priėjo, tai paklausė: „Kas atsitiko?“. Jis jam pasakė: „Mane M. sumušė.“ Tuo metu išgirdo, kad balkone savo name 2-ame aukšte M. J. garsiai prarėkė rusiškai: „Jis pats nugriuvo, liudininkų tai nebuvo, tai niekas nematė“. M. J. visada kalba su liudytoju rusiškai. M. J. su J. J. nuolat garsiai rėkia savo namo kieme vienas ant kito, labai dažnai, o jis, kaip kaimynas, jų riksmus girdi. Dėl ko konfliktuoja minėti broliai, jis nežino, jam neįdomu. Jis pats neturi konfliktinių santykių nei su M. J., nei su J. J.. Jis asmeniškai pretenzijų neturi nei M. J., nei J. J.. Dar atsimena, kad J. J., kai atsistojo, tai pradėjo skambinti į policiją. Dar atsimena, kad J. J. pasakė: „M. mane sumušė, trenkė man“. Jis suprato, kad J. J. nukrito dėl to, kad jį sumušė M. J. ir tuo metu išgirdo, kaip M. J. prarėkė stovintis balkone, kad: „Niekas nematė, pats nukrito, liudininkų nėra“. Dar atsimena, kad J. J. buvo visas purvinas, jo veidas buvo purvinas ir pastebėjo, kad J. J. laikė savo ranką ant galvos, iš viršaus, sakydamas, kad „M. sumušė“. Jis pats nematė, kaip konkrečiai buvo sumuštas J. J.. Jis mano, kad M. J. galėjo sumušti J. J., nes minėti broliai pastoviai konfliktuoja, pats M. J. yra savotiško charakterio, jis yra normalus, tačiau mėgėjas vaidinti, kad jis yra ubagas, kad jį visi giminaičiai apgavo. J. J. yra ramus, jis nėra melagis ir jis pasitikėjo, kad M. J. galėjo jį sumušti, kad J. J. neprisigalvojo apie tai, kad neva M. J. jį sumušė. Daugiau jis dėl 2023 m. vasario 17 d. įvykio nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 104-107).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. vasario 17 d. 10.20 val. Bendrajame pagalbos centre gautas J. J. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė jo brolis M. J.. Galvos ir rankos trauma (1 t., b. l. 6-8).
Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės D. D. 2023 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, J. J. paaiškinimai – įvykus žodiniam konfliktui su broliu M. J. kieme po išsakytos pastabos brolis pribėgo prie jo (J. J.) paėmęs malką ir trenkė jam per galvą; J. J. padaryti sužalojimai, t. y. patinimas po kaire akimi bei kraujosruva (mėlynė), taip pat kraujosruva (mėlynė) pakaušio srityje dešiniau. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 13-20).
Iš 2023 m. vasario 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad nuo 11.24 val. iki 11.38 val. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji patrulė D. D. atliko įvykio vietos apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatavo, kad apžiūros objektas yra gatvė šalia adreso (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje gatvės pusėje po stogeliu, aptverti yra 5 šiukšlių konteineriai. Šalia konteinerių kelkraštyje yra sudėta malkų krūva. Ant važiuojamosios, asfaltuotos kelio dalies guli malka, kuri buvo paimta ir pridėta prie apžiūros protokolo, supakuota į pakuotę Nr. 1. Įvykio vieta nėra filmuojama. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 21-25).
Iš 2023 m. vasario 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad malka yra įdėta į celofaninę permatomą pakuotę Nr. 1, medinė, tamsios rudos spalvos, purvina, šlapia apie 45 cm ilgio, vidutinio storumo, malkos dydis yra 45cmX8 cmX7cm, iš vieno galo yra platesnė, iš kito galo yra siauresnė. Malka yra panaši į medžio nuolaužą, supuvusi, su smėlio liekanomis. Dėmių, panašių į kraują, ant malkos neaptikta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 26-29).
Iš 2023 m. vasario 17 d. J. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo brolio M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jo brolis M. J., gyvendamas gyvenamojo namo antrame aukšte, nuolat kieme skaldo malkas ir taip trukdo jam ilsėtis, dėl ko M. J. paėmęs malką su vinim pribėgo prie pareiškėjo ir jam trenkė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais M. J. sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 34-36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 538/2023 (01) konstatuota, kad J. J. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame skruoste, dešiniame delne, kairėje plaštakose, keliuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame akies voke, nugaros dešinėje, paveikus kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 17 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 92-93).
Iš 2023 m. vasario 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad po iškvietimo 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val. iš (duomenys neskelbtini), ID=92147160863 garso įrašo apžiūros nustatyta, kad 2023 m. vasario 17 d. 10:17:04 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į 112 tarnybą paskambino nukentėjusysis J. J. ir paprašė iškviesti policiją bei medikus, nes jį su malka sumušė brolis M. J.. Nukentėjusysis J. J. pasakė: „..brolis mane sumušė,.. dabar namuose, jis man malka ant galvos paskaldė, ..Greitosios gal ir reikia, gal ir reikia apžiūrėti“ (1 t., b. l. 124-125).
Iš 2023 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM Nr. 1737) dėl 2023 m. vasario 17 d. apie 10.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykio nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė yra 17 min. 28 sek., pradėtas nuo 10:30:38 val. Užfiksuotas nukentėjusysis J. J., kurio veidas yra purvinas (labiau ištepliotas iš kairės pusės), striukė purvina, ant veido mėlynė iš kairės pusės, jis pasakė pareigūnams: „Brolis sudaužė mane“. Šalia konteinerių kelkraštyje yra sudėta malkų krūva. Ant važiuojamosios asfaltuotos kelio dalies guli malkos vienas gabalas, o šalia – antras gabalas (mažesnis). Nukentėjusysis J. J. stovi prie šiukšlių konteinerių. Jo galvos viršuje (ten, kur nėra plaukų, nes jis yra praplikęs) kairėje yra truputį praskelta galvos oda. Jis aiškina pareigūnams: „..aš jam pasakiau - neskaldyk malkos man ant galvos, o jis pastoviai skaldo“. Po to J. J. parodė anksčiau minėtą malką ant asfalto ir pasakė, kad būtent su minėta malka jam brolis trenkė į galvą. Toliau matosi, kaip iš namų į lauką išėjo įtariamasis M. J.. Nukentėjusysis J. J. jį pamatęs iškart nurodė pareigūnams į M. J. bei pasakė: „šitas“. Po to nukentėjusysis J. J. pasakė: „Aš nešiau šiukšliadėžę, jis (brolis) šitos malkos krapštė, aš sakiau – neskaldyk malkų viršuje (jis (brolis) gyvena viršuje), sakiau – neskaldyk, pastoviai skaldo malkas. Jis (brolis) ištraukė vieną malką, pasivijo manęs tenai (parodė vietą prie konteinerių) ir per galvą su malka. Jis (brolis) išardė garso ir šilumos izoliaciją ir dabar pastoviai malkas skaldo. Jis (brolis) kaip davė, aš paslydau, jis man davė ir čia, ir čia (parodė į galvą, į rankas). Problematiškas pastoviai. Kartu gyvename (viename name) virš 50 metų“. Atvyko greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) brigada. Nukentėjusysis J. J. medikams paaiškino, kad „sumušė brolis“. Medikai apžiūrėjo J. J. galvą ir konstatavo, kad ant galvos, viršuje yra „hematoma, guzas viršuje“. Po ko nusprendė nuvežti į ligoninę, nes įtarė, kad gali būti smegenų sutrenkimas. J. J. pasakė: „man su kojomis truputį netvarkoj, su visą pagalį davė per galvą. Brolis ligos neturi, nors yra problematiškas“. Dėl smurto anksčiau į policiją nesikreipė, nors nuolat su broliu konfliktuoja. Pasakė: „kai trenkė per galvą su pagaliu, tai sakė: „užmušiu“. Jis nežino, ar brolis turi psichikos sutrikimų. Po ko nukentėjusysis nuėjo namo nusiprausti veidą prieš ligoninę. Pasakė: „Pas brolį yra kitas įėjimas į namą“. Medikui pasakė: „viską atsimenu, sąmonės praradęs nebuvau. Konfliktas įvyko lauke. Nuo smūgio per galvą malka sulūžo“ (1 t., b. l. 127-128).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, teigdamas, kad brolis J. J. pats paslydo, nukrito ir susižalojo, nukrito pirmą kartą veidu į žemę (sniegą), o po to atsistojo ir dar kartą griuvo ant šono ir nugaros, teisme papildydamas, kad viršugalvį J. J. susižalojo krisdamas su kibiru rankoje ir atsitrenkdamas į jį.
Šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Būtent pirmiausia tiesioginiai nukentėjusiojo J. J. parodymai. Nors gynybos teigimu, nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra skirtingi, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito, būtent, kad jo brolis M. J. nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, po ko nukentėjusiajam buvo nustatyti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis patvirtino, kad M. J. sudavė jam į galvos sritį, jis nukrito, spardė jį kojomis į dešinį šoną, dėl ko jam atsirado sužalojimai, nustatyti taip pat specialisto išvadoje. Teisme galiausiai nukentėjusysis nurodė, kad seniai jau viskas buvo, negali tiksliai nurodyti, bet pirmiausia pajuto smūgį ar į galvą, ar į šoną su tuo pagaliu, o nugriuvęs pajuto smūgius kojomis. Tai, kad smurtinių veiksmų eiliškumas nukentėjusiojo parodymuose kito, nereiškia, kad jo parodymai yra nepatikimi, atsižvelgiant tiek į nuo įvykio praėjusį laiko tarpą, tiek į smurtinių veiksmų intensyvumą, tiek į nukentėjusiojo amžių ir asmenines savybes. Taip pat konfliktiniai brolių santykiai šiuo atveju nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kadangi juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma:
- liudytojo V. Š. parodymai, kad, kai jis išėjo į lauką pavedžioti šunį, kaimynas J. J. jį pakvietė ir pasakė, kad jį sumušė brolis M. J., nors nematė, kaip sumušė, tačiau J. J. jam pasakojo, kad brolis sudavė kažkuo jam į galvą, pastarasis stovėjo ir laikėsi už galvos, J. J. patikėjo, nes jis nėra melagis, o M. J. savotiško charakterio, be to, broliai nuolat konfliktuoja, įvykio vietoje nebuvo slidu;
- liudytojos D. D. parodymai, kad jiems atvykus pranešėjas J. J. paaiškino, kad tarp jo ir jo brolio įvyko žodinis konfliktas, po ko pranešėjo brolis, priėjęs prie pastarojo, jam trenkė per galvą su malka, pranešėjo galvos viršuje matėsi sužeidimas – mėlynė ir nubrozdinimas ant odos raudonos spalvos šviežias apie 3-4 ilgio, taip pat ir veido srityje, įvykio vietoje matė gulinčią malką, kuria, anot pranešėjo, jam buvo suduota, ją paėmė, be to, pranešėjas buvo šlapias, purvinas, galimai buvo nukritęs, nes ir pats tą minėjo, ant veido srities pastebėjo mėlynę (iš kairės pusės), taip pat matėsi purvas prie žaizdos, įvykio vietoje buvo sniego, bet būtent toje vietoje, kur nurodė pranešėjas, kad įvyko konfliktas su broliu, sniego nebuvo, danga buvo be sniego ir be ledo;
- specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. J. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame skruoste, dešiniame delne, kairėje plaštakose, keliuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame akies voke, nugaros dešinėje, paveikus kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 17 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu;
ir kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga, kuri patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis pats nukrito ir susižalojo, paneigia jau minėti asmenų parodymai ir surinkti duomenys, kad įvykio vietos danga buvo be sniego, ledo, taip pat specialistės teisme duoti paaiškinimai, kad šiuo atveju nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai (dauguma jų, ypač nubrozdinimas viršugalvyje) nebūdingi kritimui (griuvimui) ir savęs susižalojimui, kuo teismas nesivadovauti neturi pagrindo. Taip pat tai, kad buvo ne tik iš M. J. pusės naudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir buvo nukentėjusiajam sukelti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis J. J. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešdamas apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą iš brolio pusės (galvos ir rankos trauma) ir kreipdamasis pagalbos, taip pat iš karto, neilgai trukus, atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė tapačias aplinkybes apie smurtą bei patirtus išgyvenimus (brolis pribėgęs prie jo paėmęs malką trenkė jam per galvą, dėl ko patyrė skausmą ir pan.), pareigūnai užfiksavo, kad po įvykio iš karto buvo matyti sužalojimai ant nukentėjusiojo, o būtent galvos srityje mėlynė, nubrozdinimai, taip pat ant veido, iškviesti medikai apžiūrėjo J. J. galvą ir konstatavo, kad ant galvos, viršuje yra hematoma, guzas viršuje, dėl ko buvo nuspręsta nuvežti jį į ligoninę, nes įtarta, kad gali būti smegenų sutrenkimas. Galiausiai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra užfiksuoti minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, kurioje būtent konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visuma įrodymų patvirtina, jog M. J. panaudojo savo artimo giminaičio – brolio atžvilgiu smurtą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad M. J. yra brandaus, tačiau dar darbingo amžiaus, išsiskyręs, iš pateiktų Sodros duomenų Lietuvoje nedirbantis (2 t., b. l. 26), tačiau iš žodžių dirbantis Danijoje, administracine tvarka už paskutinius trejus metus nebaustas (2 t., b. l. 29), praeityje teistas už nusikaltimą finansų sistemai, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 30-31). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra (2 t., b. l. 33, 37).
Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. J. už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą, nustatant trumpesnę nei vidurkis jo trukmę, t. y. 8 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju bei artintis prie jo arčiau nei 30 metrų atstumu (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 2 p., 6 d.)
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. J. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 134-137, 152-155, 180-183) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju bei nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2023 m. lapkričio 1 d. (1 t., b. l. 168-171; 2 t., b. l. 69-71, 116-118), ir dokumentų paėmimas (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Lietuvos Respublikoje ir galiojančio nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2026 m. rugpjūčio 2 d.) (1 t., b. l. 185-188), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos. Asmens dokumentas panaikinus kardomąją priemonę grąžintinas kaltinamajam.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 117,53 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas J. J., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 112). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 117,53 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 60 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63-68) bei 2023 m. vasario 24 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 71-73).
Teisiamojo posėdžio metu J. J. nurodė, kad prašoma turtinė žala (60 Eur), tai suma už vaistus, kuriuos teko pirkti, už taksi paslaugas, kadangi po įvykio greitosios medicinos pagalbos nuvežtas į ligoninę iš jos turėjo vykti namo pats, taigi vyko naudodamasis taksi paslaugomis, taip pat už kurą, kai vyko automobiliu į polikliniką, kojos perrišimams, tačiau dokumentų, kvitų pagrindžiančių patirtą turtinę žalą neturi ir negali pateikti, nes neišsaugojo.
Įvertinus nukentėjusiojo argumentus dėl patirtos turtinės žalos, tai, kad jis jos pagrįsti jokiais dokumentais negali, iš ambulatorinio apsilankymo pas medikus išrašų (2023 m. vasario 17-18 d.) matyti, kad pirmą kartą buvo skirti medikamentai (Lercapini 10 mg p/os), tačiau nėra duomenų, kad nukentėjusysis juos būtų įsigijęs, o antru atveju analgetikai – tik esant skausmui, bet nukentėjusysis pats nuo analgetikų atsisakė, vertintina, kad 60 Eur turtinės žalos suma nėra pagrįsta, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.
Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jo šeimos narys – brolis (kaltinamasis), taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam žodinio konflikto metu buvo trenkta su mediniu pagaliu, nuo ko jis nukrito, taip pat jis spardytas, patyrė įvairius nubrozdinimus, sužalojimus – nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodo nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, įvykio kilusias pasekmes jis juto kurį laiką, skaudėjo visą kūną, buvo bloga.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti ir nustatyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, t. y. pripažįstami neturtine žala, tačiau šiuo atveju objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, į jo pasekmes, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomą patirtos neturtinės žalos atlyginimą mažina iki 700 Eur dydžio sumos. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šio pobūdžio bylose.
Byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. J. (2 t., b. l. 132-134).
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis 2023 m. kovo 7 d. pats kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2023 m. kovo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. ATS-2023-08253, kaltinamajam nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ir kaltinamasis 100 procentų atleistas nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi šiuo atveju gynėjas M. J. nebuvo paskirtas teismo iniciatyva, nebuvo nustatyta, kad jo dalyvavimas būtinas BPK 51 straipsnio nustatyta tvarka, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pati pagal kaltinamojo prašymą teisinę pagalbą suteikė, 100 procentų atleisdama jį nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir priteisimo iš kaltinamojo šiuo atveju netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė, kurioje yra malka, 2023 m. vasario 21 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK006270 patalpinta saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 30-31), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, kurie yra voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti M. J. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. J. bei artintis prie jo arčiau nei 30 metrų atstumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 1 d. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju bei nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. lapkričio 1 d., ir dokumentų paėmimą (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Lietuvos Respublikoje ir galiojančio nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2026 m. rugpjūčio 2 d.), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
M. J. asmens dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Lietuvos Respublikoje ir galiojantį nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2026 m. rugpjūčio 2 d., saugomą voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, pradėjus bausmės vykdymą grąžinti M. J..
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš M. J. 117,53 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų penkiasdešimt trijų centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už J. J. gydymą“.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. J. naudai iš M. J. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę, kurioje yra malka, 2023 m. vasario 21 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK006270 patalpintą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, kurie saugomi voke prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Išaiškinti M. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.