- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eAS-704-520/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07081-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“ skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dialimeda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį“ (toliau – ir Raštas) ir pareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. lapkričio 10 d. prašymą iš naujo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Dialimeda“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2025 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Merą, prašydamas nepriimti sprendimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso būdu iki tol, kol galioja nuomos sutartis su pareiškėju. Ginčijamu Raštu prašymas netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs skundo turinį bei prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad kilusio ginčo esmė yra susijusi su savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisiniais santykiais, nes pareiškėjas iš esmės siekia toliau tęsti tokio turto (225,97 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) nuomos teisinius santykius, t. y. siekia civilinių teisinių padarinių. Radviliškio rajono savivaldybė / Meras šiuo atveju veikia kaip pareiškėjo nuomos pagrindu siekiamo valdyti ir naudoti turto savininkas, t. y. kaip civilinių teisinių santykių subjektas, disponuodamas jam priklausančiu turtu. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-25/2019; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-57/2019.
Konstatavęs, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nėra susijęs su viešuoju administravimu teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi 22 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Teismo vertinimu, Rašte nurodyta jo apskundimo administraciniam teismui tvarka sietina su pareiškėjo teise gauti informaciją, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl netinkamo atsakymo (informacijos išsamumo prasme), o siekia civilinių teisinių pasekmių.
III.
Pareiškėjas UAB „Dialimeda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Raštas yra viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, kuris sukelia asmeniui teisines pasekmes, t. y. gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Merą su prašymu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, prašydamas sudaryti su pareiškėju turto patikėjimo sutartį ir, atitinkamai, neskelbti turto nuomos viešo konkurso. Iš Radviliškio rajono savivaldybės priimtų sprendimų, Rašto argumentų akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas remiantis tuo, jog jis (pareiškėjas) neatlieka savivaldybės funkcijos; antrinės sveikatos priežiūros organizavimas, t. y. funkcija, perduota savivaldybei, negali būti tapatinama su antrinės sveikatos priežiūros paslaugos teikimu; patalpos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia pareiškėjas, nėra naudojamos savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, kadangi šiose patalpose nėra vykdomas antrinės sveikatos priežiūros organizavimas. Pareiškėjo vertinimu, šie argumentai leidžia daryti aiškią išvadą, kad Raštas grindžiamas ne civiliniams teisiniams santykiams būdingais argumentais, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų, dėl kurių šalys nesutaria, aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpas, dėl kurių kilo ginčas, nuosavybės teise valdo savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilo konfliktas su viešojo administravimo subjektu – savivaldybe. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl savivaldybės valdomo turto perdavimo trečiajam privačiam asmeniui ar viešo nuomos konkurso skelbimo priimamas viešojo administravimo srityje, t. y. pats ginčo teisinio santykio pobūdis patvirtina, jog toks ginčas priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl byla priskirtina nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš esmės panašaus pobūdžio byla, dėl labai panašių faktinių aplinkybių jau yra nagrinėjama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose (bylos Nr. eI3-15860-1064/2025).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Dialimeda“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytas ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir dėl to yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ginčijamą Raštą priėmė viešojo administravimo subjektas, šis Raštas grindžiamas ne civiliniams teisiniams santykiams būdingais argumentais, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl ginčas kilo viešojo administravimo srityje.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 25-30 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo teise“ kreipėsi į Merą, prašydamas nuo 2026 m. vasario 17 d. sudaryti su pareiškėju patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikėjimo sutartį.
Radviliškio rajono savivaldybė 2025 m. spalio 15 d. raštu, kurį pasirašė Meras, nurodė, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis atlikti savivaldybių funkcijas, todėl šiai įmonei savivaldybės turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį negali būti perduodamas. Pareiškėjas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasibaigus šių patalpų 2016 m. vasario 17 d. nuomos sutarčiai Nr. 2016-54, galės nuomotis tik tuo atveju, jeigu laimės naują viešą nuomos konkursą.
Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 25-36 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo teise“ kreipėsi į Merą, prašydamas nepriimti sprendimo dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso būdu, iki kol galioja nuomos sutartis su pareiškėju. Pareiškėjas rašte nurodė nesutinkantis su Radviliškio rajono savivaldybės 2025 m. spalio 15 d. rašte nurodytais argumentais, dėl kurių savivaldybė nesutinka perduoti pareiškėjui patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudoti patikėjimo teise, ir prašo dar kartą apsvarstyti galimybę suteikti pareiškėjui patalpas, kuriomis jis naudojasi, teikdamas antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, patikėjimo teise.
Rašte, kurį ginčija pareiškėjas, nurodyta, kad Radviliškio rajono savivaldybė išnagrinėjo pareiškėjo 2025 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 25-36 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo teise“, kuriuo pareiškėjas pakartotinai prašė perduoti jam patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias, pareiškėjo nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono savivaldybė Rašte paaiškino, kad priežastys, dėl kurių savivaldybės turtas negali būti perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį pareiškėjui, buvo nurodytos Radviliškio rajono savivaldybės 2025 m. spalio 15 d. rašte Nr. S-3112 (8.32) „Dėl Savivaldybės turto perdavimo“, ir papildomai pasisakė dėl pareiškėjo prieštaravimų, nurodytų pareiškėjo 2025 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 25-36 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo patikėjimo teise“. Raštą pasirašė Meras. Taigi, Radviliškio rajono savivaldybės Raštu atsisakyta pareiškėjui patikėjimo teise perduoti šiai savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savarankiškoji (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija – savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijų įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 19 p.).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, vadovaujamasi ir pareiškėjo ginčijamame Rašte. Rašte argumentuojama, jog pareiškėjas neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, tam, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas patikėjimo teise kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims juridiniams asmenims.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taip pat reglamentuoja valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinius santykius. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 str. 2 d.).
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra išaiškinta, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, t. y. dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019).
Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylos, kurioje buvo ginčijamas sprendimas perduoti asmeniui valdyti ir naudoti panaudos teise savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, rūšinio teismingumo klausimą (žr. 2022 m. spalio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2022), nurodė, kad priimdama ginčijamą sprendimą savivaldybė veikė kaip perduodamo valdyti ir naudoti panaudos teise turto savininkė, t. y. civilinių teisinių santykių subjektas, disponuodama jai priklausančiu turtu. Kartu Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju savivaldybės, kaip atitinkamo sprendimu perduodamo turto savininkės, disponuojant jai priklausančiu turtu, teisės ir pareigos gali būti įgyvendinamos tik teisiniame reglamentavime (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kt.) įtvirtintais pagrindais ir tvarka.
Įvertinusi ginčijamo Rašto turinį paminėto teisinio reguliavimo ir nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdama ginčijamą Raštą, susijusį su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimu valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, Radviliškio rajono savivaldybė veikė kaip turto savininkė, t. y. civilinių teisinių santykių subjektas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Pareiškėjas pareikštu skundu taip pat siekia civilinių teisinių padarinių, t. y. turto perdavimo jam valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai (o ne administraciniai) teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.), yra pagrįsta.
Pažymėtina, jog tai, kad ginčijamame Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui, nekeičia šio keliamo ginčo rūšinio teismingumo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ir dėl to pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dialimeda“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.