- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1-3159-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43350-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-operatoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
G. Š. 2020 m. spalio 29 d. apie 16.08 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0378, nustatyta 2,60 promilių neblaivumas, iki kol atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta link (duomenys neskelbtini) važiavusį autobusą, o nuo smūgio atsitrenkė į dešiniajame kelkraštyje stovėjusį lengvąjį automobilį.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis G. Š., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iki įvykio gulėjo ligoninėje, nes turi odos ligą. Dėl pablogėjusios sveikatos jį buvo apėmusi depresija. Parduotuvėje nusipirkęs alkoholio, ir nors žinodamas, kad namuose nieko nėra, sugalvojo jį suvartoti aikštelėje šalia namų ir tikėjosi į namus, jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), grįžti pats, kadangi gyveno vos už kelių šimtų metrų, tačiau vairuodamas automobilį kliudė autobuso galą ir kitą lengvąjį automobilį. Po įvykio iš karto paskambino žmonai – I. Š. ir viską jai papasakojo, todėl ji atvyko į įvykio vietą, kol jis dar kalbėjo su policijos pareigūnais. Kaltinamasis teigė nuoširdžiai besigailintis dėl savo poelgio nurodė, kad automobilio vertė yra 10 000,00 eurų, jį įsigijo daužtą, vasario mėnesį, tačiau tikisi galėsiantis jį parduoti, kadangi įvykio metu nukentėjo žmogus ir reikės atlyginti jam žalą. Teigė neturintis priklausomybės alkoholiui ir gydymas dėl to nereikalingas, tačiau pripažino alkoholį vartojantis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Paaiškino, kad kartu su žmona gyvena jau devynis metus ir augina devynių metų vaiką, kurį kartais paima iš mokyklos, tačiau žmona taip pat turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį. Su I. Š. sutaria gerai, ji šeimoje priima sprendimus ir kartu veda bendrą ūkį, turimais finansais dalijasi bendrai, abiejų darbo užmokesčiai yra po 1 000,00 eurų. Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą keturių metų laikotarpiui, be užstato ir laiduotoja paskirti jo žmoną I. Š., kuria kaltinamasis pasitiki ir ši jam yra autoritetas.
Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja I. Š., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju gyvena 10 metų ir augina nepilnametį vaiką. Teigė, jo kaltinamasis jos klauso, ji jam yra autoritetas, dėl to G. Š. pats tuoj po įvykio paskambinęs I. Š. pranešė, kas atsitiko. I. Š. manymu, kaltinamojo tokiam elgesiui galėjo turėti įtakos pablogėjusi sveikata, kadangi prie jau esamų ligų atsirado ir naujų, o kaltinamajam dar gulint ligoninėje I. Š. pastebėjo pablogėjusią jo emocinę sveikatą. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi ir jis žino, kad turi ne tik jos, bet ir visos šeimos palaikymą. Kaltinamasis nevartoja alkoholio kasdien, tačiau dėl tokio elgesio ir emocinės sveikatos turėtų kreiptis į specialistus. Kartu su kaltinamuoju turi bendrų finansinių įsipareigojimų. Dalis namo, kuriame gyvena, priklauso kaltinamajam, o kita dalis, jai ir kaltinamajam lygiomis dalimis, kurią rentos pagrindu įgijo su sąlyga, kad išlaikys tetą. Pasiūlyta laiduotoja teigė, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, yra valstybės tarnautoja ir nors turėjo vieną administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, tačiau tai nepadarė įtakos jos darbinei veiklai, be to, kaltinamasis jos klauso ir ja pasitiki, todėl sutinka laiduoti už G. Š., netaikant užstato, teismo nustatytą terminą.
Išvada dėl G. Š. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas D. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir 2020 m. spalio 29 d., vairuodamas autobusą „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 16.10 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini). Artėjant link „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, pamatė priešpriešais atvažiuojantį lengvąjį automobilį ir už jo, didesniu nei leistinu greičiu, važiuojantį lengvąjį „VW“ markės, tamsios spalvos, automobilį, kuris kelio lankste pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį. Liudytojas suprasdamas, kad susidūrimo išvengti nepavyks, pasitraukė arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau „VW“ automobilis pradėjo slysti ir kliudė autobuso kairės pusės galinį šoną, o po to, toliau slysdamas savo važiavimo krypties juostoje, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusio automobilio galinę dalį, savo automobilio priekine dalimi ir nuvažiavo į griovį. D. T. iškart sustojo ir nuėjo prie „VW“ automobilio, kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – G. Š., jau buvo išlipęs iš automobilio, o bendraudamas su juo, liudytojas suprato, kad G. Š. yra neblaivus, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Tuo metu policijos pareigūnus jau buvo iškvietusi stotelėje stovėjusi moteris, o jiems atvykus G. Š. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 52–53).
Liudytoja A. J., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 29 d., apie 8.00 val. ryto atvykusi į darbą, savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pravažiuojančiam transportui jis netrukdė. Apie 16.20 val. iš bendradarbio sužinojo, kad buvo sudaužytas jos automobilis, o nuėjusi prie jo pamatė, kad sudaužyta automobilio galinė dalis, labiau kairė pusė, pažeista automobilio geometrija. Matė, kad netoli jos automobilio, nuvažiavęs nuo kelio į griovį, stovi „VW“ markės automobilis, o prie jo stovėjo neblaivus asmuo, todėl suprato, kad jis sukėlė eismo įvykį, o atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 2,6 promilės girtumą. Dėl įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į „VW“ automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–59).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota kelių eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur įvyko kelių eismo įvykis – atsitrenkimas keičiant važiavimo kryptį (b. l. 12–19).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimų ir apžiūros protokolų matyti, kad užfiksuoti automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (b. l. 20–28).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2020 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2020 m. spalio 29 d. apie 16.05 val., iš Kauno AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja du automobiliai ir autobusas. Įvykio vietoje automobilio „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. Š. pripažino, kad vartojo alkoholio, todėl 16.15 val. patikrinus jį alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0378, nustatytas 2,60 promilės girtumas, o 16.30 val., patikrinus pakartotinai, nustatytas 2,77 promilės girtumas (b. l. 29).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. Š. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 16.15 val. alkotesteriu „Alcotest 6810,“ nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 16.30 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,77 promilių girtumas (b. l. 38).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas liudytojo D. T. pateiktas vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad fiksuojamas kelio vaizdas pro priekinį langą ir 2020 m. spalio 29 d. 17.05.10 autobusui privažiavus kelio lankstą į kairę pusę, lengvasis automobilis „VW“, važiuojantis priešpriešine eismo juosta, lenkia priekyje važiuojantį lengvąjį automobilį, po ko 17.05.15 autobusas įvažiuoja į dešinėje kelio pusėje esančią aikštelę ir sustoja (b. l. 54–55).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra G. Š. (b. l. 49).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „VW CC 2.0 CR TDI DSG“ 2012 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 10 150,00 eurų (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas G. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta mažiausia 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2020 m. spalio 29 d. dienos metu, apie 16.08 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki kol atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta link (duomenys neskelbtini) važiavusį autobusą „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo smūgio atsitrenkė į dešiniajame kelkraštyje stovėjusį lengvąjį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje aikštelėje, jam priklausančiame automobilyje „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį – vyną, ir jausdamasis apsvaigęs nuo jo, tačiau tikėdamasis, kad saugiai grįš į namus, buvusius už 300 metrų nuo aikštelės, vairavo minėtą automobilį, tačiau juo pavažiavęs apie 100 metrų, kelio lankste, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudęs priešpriešais važiavusio autobuso kairės pusės galinę dalį, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį lengvąjį automobilį, o atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 2,6 promilių girtumą.
Kaltinime nurodytas ir paties G. Š. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo D. T. bei iš dalies liudytojos A. J. parodymai, bet ir apžiūros protokole aprašytas vaizdo registratoriaus, veikusio liudytojo D. T. vairuotame autobuse, užfiksuotas vaizdo įrašas, patvirtinantys, jog liudytojui D. T. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini), kaltinamasis dideliu greičiu vairuodamas jam priklausantį automobilį, kelio lankste jo nesuvaldęs slydo ir kliudė liudytojo D. T. vairuoto autobuso kairės pusės galinį šoną, o po to, toliau slysdamas savo važiavimo krypties juostoje, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusio liudytojos A. J. automobilio galinę dalį ir nuvažiavo į griovį, kas užfiksuota ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei byloje esančiose nuotraukose, patvirtinančiose, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune bei transporto priemonių techninės būklės patikrinimų ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti automobilių „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio bei neblaivumo nustatymo aktu, kurie patvirtina, jog įvykio vietoje kaltinamajam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 16.15 val. alkotesteriu „Alcotest 6810,“ nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 16.30 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,77 promilių girtumas, o taip pat G. Š. kaltę visiškai patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti G. Š. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 2,60 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairo ir jį vairavo Kauno miesto gyvenvietėje iki kol (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į priešinga eismo juosta važiavusį autobusą „Temsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau slysdamas kliudė kelkraštyje stovėjusį lengvąjį automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į griovį, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, į įvykio vietą atvykusių pagal gautą pranešimą dėl eismo įvykio.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad G. Š. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. G. Š. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį pradėjo juo važiuoti ir jo nesuvaldęs sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino ne tik savo, bet ir dar dvi transporto priemones, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė ne tik realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, bet ir padarė turtinės žalos, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl G. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja I. Š., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)
Kaltinamojo gynėja palaikydamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutiko su jo sąlygomis ir prašė teismo atsižvelgti į kaltinamojo bei siūlomos laiduotojos turimus įsipareigojimus.
Laiduotoja I. Š. sutinka laiduoti už kaltinamąjį G. Š., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka bausta, dirba (duomenys neskelbtini) ir darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjusi, skatinta ir kolektyvo vertinama kaip draugiška, paslaugi ir gebanti konstruktyviai spręsti problemas. I. Š. yra kaltinamojo žmona, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, augina nepilnametį vaiką ir prisiima atsakomybę už turimus finansinius įsipareigojimus, kaltinamasis jos klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su juo ir G. Š. labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką G. Š., dėl to už jį laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad I. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. I. Š. neteista, administracine tvarka bausta tris kartus, eina atsakingas pareigas valstybės tarnyboje ir drausminių nuobaudų nebuvo turėjusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius, kartu augina vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo G. Š. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, ir nors jo veiksmais buvo padaryta turtinė žala, tačiau ją atlygino draudimo bendrovė, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 69), tačiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64–68), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 61 63), o laiduotoja I. Š. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą I. Š. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis buvo baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,60 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 69), tačiau baustas administracine tvarka už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 64–68), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realias pasekmes ir didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu teismo prašė G. Š. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti G. Š. veiksmai sukėlė realiais pasekmes ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei kaltinamojo turtui – kilus eismo įvykiui buvo sugadintos trys transporto priemonės – o viena jų – viešojo transporto priemonė, kas neabejotinai sukėlė dar didesnį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir sukėlė turtinę žalą. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. Š. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, tačiau jis buvo baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o vairavo būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,60 promilių girtumas), bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos net dvi transporto priemonės, kas parodo kaltinamojo atsainų požiūrį į galiojančias teisines normas. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam G. Š. nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės– specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – tai yra nuo 2020 m. lapkričio 3 d. (b. l. 77–78).
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį „Volkswagen CC“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė G. Š., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra apie 10 150,00 eurų su V. T. šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad automobilis eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, todėl akivaizdžiai prarado didelę dalį savo vertės. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi kaltinamasis būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatytas 2,60 promilių girtumas) juo važiuodamas sukėlė realias pasekmes ir padarė turtinę žalą kitiems dviems eismo dalyviams – apgadino liudytojai A. J. priklausantį automobilį „BMW“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, liudytojo D. T. vairuotą autobusą „Temsa“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).
Nors kaltinamasis teigė, kad transporto priemonę daugiausiai vairuoja vykdamas į darbą, tačiau akivaizdu, kad ja galėjo laisvai pasinaudoti ir nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam priklausančia transporto priemone buvo padarytas ir eismo įvykis, sukėlęs turtinę žalą, šios transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.
Kaltinamajam G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 75–76, 77–78, 79–80) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas G. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam G. Š. priklausantį automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 43), palikti nepakeistą iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui; kompaktinis diskas, su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos I. Š. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per du metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per du metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti G. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 3 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam G. Š. priklausantį automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tačiau G. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, perduoti VĮ „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam G. Š. priklausantį automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui; kompaktinį diską, su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.