Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Mariaus Zupkausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. e1-2733-1133/2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įstatymu G. (G.) Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, įskaičius į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 diena), nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda – 98 MGL (4 900 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš G. Z. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metams. Iš G. Z. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos 9 Eur patirtos išlaidos dėl transporto priemonės BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 5 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „T.“ aikštelėje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 19 d. gautas prokuroro prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nurodydamas, kad pagal esamą teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnyje, vien tik kaltinamasis turi teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro skundu, baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi, konstatuoja, kad prokuroro prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme buvo atmestas pagrįstai. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti tokio procesinio sprendimo motyvai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Pagal esamą teisinį reguliavimą, nustatytą BPK 422 straipsnyje, tik kaltinamasis turi teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą, tuo tarpu prokurorui tokia teisė įstatyme nenumatyta.

5. Aukštesnės instancijos teismas apsvarstė prokuroro prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar BPK 422 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai 111 straipsnio 1 daliai, ir daro išvadą, kad dėl minėtų baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančių BPK nuostatų galimo prieštaravimo Konstitucijai, abejonių nekyla. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti skirtingas baudžiamojo proceso rūšis, kartu ir baudžiamojo proceso ypatumus tiriant tam tikras nusikalstamas veikas ir (arba) nagrinėjant atskirų kategorijų baudžiamąsias bylas, inter alia skirtingas tam tikrų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo taisykles, baudžiamojo proceso dalyvių teisinio statuso ypatumus ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas – supaprastintas baudžiamasis procesas. Šis specifinis baudžiamojo proceso modelis, su tam tikrais ypatumais, yra būdingas daugelio Europos valstybių teisei. Jo standartai nustatyti ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. R(87)18 „Dėl baudžiamosios justicijos supaprastinimo“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas, kaip supaprastinto bylų proceso formą sąmoningai pasirinko būtent tokią baudžiamojo įsakymo priėmimo procedūrą.

6. Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat tada, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis), prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis sutinka su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 3 dalis), nukentėjusysis nepateikia skundo dėl tokio prokuroro sprendimo (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Iš tokio teisinio reguliavimo seka, kad baudžiamasis įsakymas gali būti priimamas tik dėl tam tikrų kategorijų (ne pačių pavojingiausių) nusikalstamų veikų, juo negali būti paskiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat kai yra išspręstas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylos aplinkybės yra aiškios. Šių sąlygų buvimas ir sudaro prielaidas taikyti supaprastiną procesą, kuomet žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nerengiamas, o šio proceso metu priimtas baudžiamasis įsakymas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Jį per keturiolikos dienų terminą gali užginčyti tik su bausmės paskyrimu nesutinkantis kaltinamasis (BPK 422 straipsnio 1 dalis).

7. Prokuroras skunde remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pripažįstama, kad bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamąjį aktą turi būti galima nustatyta tvarka apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Visgi, skunde įrodinėjama, kad turi būti įtvirtinta prokuroro teisė ne apskųsti baudžiamąjį įsakymą, bet, taip pat kaip ir kaltinamajam, prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šių teisių turinys yra skirtingas. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolas (iš dalies pakeistas 11 protokolu) negarantuoja visų baigiamųjų teismo aktų apskundimo teisės, t. y. numato tam tikras baigiamųjų teismo aktų apskundimo išimtis. Šio protokolo 2 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę, kad aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Šios teisės įgyvendinimą, taip pat jos įgyvendinimo pagrindus nustato įstatymas. Lengvesnių nusikaltimų atvejais šiai teisei gali būti taikomos išimtys, jei tai nustatyta įstatymo. Taigi teisė į apeliaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją yra garantuojama asmeniui, kuriam buvo pareikštas baudžiamasis kaltinimas ir kuris buvo nuteistas dėl nusikalstamos viekos padarymo, o ne baudžiamąjį persekiojimą vykdančiam subjektui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja prokurorui teisės prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra numatytas teisinis mechanizmas, leidžiantis tam tikra apimtimti ištaisyti pirmosios instancijos teismo baudžiamajame įsakyme galimai padarytas klaidas, t. y. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo institutas (BPK 451 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktika patvirtina, kad, esant įstatyme numatytiems pagrindams, atnaujinamos ir tos baudžiamosios bylos, kuriuose buvo priimti teismo baudžiamieji įsakymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-9-788/2019, 2A-8-222/2019, 2A-7-222/2017).

8. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kitkokią baudžiamojo poveikio priemonę nei savo pareiškime nurodė prokuroras (nustatydamas mažesnį konfkuotino turto dydį) peržengė savo kmpetencijos ribas. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad prokuroro siūloma skirti bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė teismui yra rekomendacinio pobūdžio, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra teismo diskrecija, o prokuroro (taip pat ir kaltinamojo) pageidaujamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nebūtų teisingumo vykdymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo, teisingumo vykdymas – teismų funkcija. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne <...> formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nesutiktina ir su prokuroro argumentais, kad nukrypimas nuo prokuratūros siūlomų sankcijų turi būti sprendžiamas ne teismo vienasmeniškai, bet posėdžio metu, nes tai garantuotų apskundimo teisę visiems proceso dalyviams. BPK 423 straipsnyje įtvirtinta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Taigi, teismo teisė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nėra skirta užtikrinti proceso dalyvių galimybę skųsti teismo sprendimą, kaip nurodo prokuroras. Toks procesinis sprendimas priimamas tam, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos bylos aplinkybės. Esant nusikalstamos veikos aplinkybėms pakankamai aiškioms, veikai kvalifikuotai teisingai, teismas neturi pagrindo skirti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra susijęs ne su bylos aplinkybių aiškumu ar neaiškumu, bet su jų vertinimu.

9. Skunde prokuroras taip pat akcentuoja, kad kaltinamasis G. Z. turėjo teisę išreikšti savo nuomonę dėl siūlomos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau jis tik prašė išdėstyti baudos mokėjimą, o kitų prieštaravimų neturėjo. Prokuroro nuomone, tai reiškia, kad kaltinamasis sutiko su visais prokuratūros siūlymais. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Prokuroro pareiškimu G. Z. buvo sūloma galutinė 100 MGL (taikant 64-1 straipsnio nuostatas) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės - 24 380 Eur konfiskavimas (b. l. 78). Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73-74), G. Z. nurodė, kad sutinka baudą sumokėti per du, tris metus, nes šiuo metu neturi darbo dėl Covid-19 pandemijos, ir tik pradeda verslą. Jo pozicija dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės minėtame procesiniame dokumente neišdėstyta. Pažymėtina, kad G. Z. nemoka valstybinės kalbos, todėl atliekant paminėtus paroceso veiksmus dalyvavo vertėja. Akivaizdu, jog kaltinamajam nurodžius, kad 5000 eurų baudos sumokėjimas per įstatymo nustatytą terminą jam yra per didelė finansinė našta, analogiškai turi būti vertinama ir jo pozicija dėl beveik penkis kartus baudą viršijančios pinigų sumos konfiskavimo.

10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, vadovavosi byloje surinktais duomenimis, įvertino kaltinamojo poziciją dėl jam siūlomos bausmės ir priėmė sprendimą paskirti kitokią baudžiamojo poveikio priemonę, nei siūlė prokuroras, t. y. išieškoti iš kaltinamojo tik dalį konfiskuotino turto vertės. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nuo teismų praktikos, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, nenukrypo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių prokuroro skundo teiginius, kad G. Z. finansiniai pajėgumai yra gerokai didesni už daugumos asmenų, kurie dirba samdomą darbą.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pats prokuroras įvertinęs bylos aplinkybes, įtariamojo poziciją dėl jam siūlomos bausmės, jo nurodomus argumentus, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, galiausiai bylos visuomeninę reikšmę, turi teisę nuspręsti, ar surašyti kaltinamąjį aktą, ar priimti sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip atsisakant žodinio bylos nagrinėjimo teisme. Prokurorui manant, kad yra tikslingas konkrečios bylos žodinis nagrinėjimas, jis neprivalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, net ir esant formaliems baudžiamojo įsakymo priėmimo pagrindams.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimti prokuroro prašomus procesinius sprendimus nėra teisinio pagrino, todėl jo skundas astmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422, 440-442 straipsniais,

nutaria:

prokuroro Mariaus Zupkausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties atmesti.

Nutartis neskundžiama.