Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. (G.) Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis užsienyje registruotos bendrovės direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,72 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

G. Z. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (priedo b. l. 60), per paskutinius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka, tačiau už analogišką pažeidimą, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatytas1,39 promilių girtumas (2019 m. gegužės 23 d. nutarimas), bauda sumokėta (priedo b. l. 59), nuo 2019 m. liepos 15 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 54), jo teigimu, šiuo metu dirba užsienyje registruotos bendrovės direktoriumi. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Z. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei G. Z. asmenybei. Taigi G. Z. skirtina 150 MGL dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs G. Z. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai ją sumokėti per 2-3 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 100 MGL dydžio baudos.

G. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Z. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., 23.26 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 13.59 val. (viena diena) (priedo b. l. 36-37). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti G. Z. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam terminui; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę G. Z. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 2,72 promilės girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Be to, 2019 m. gegužės 23 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 1,34 promilių girtumas, jam buvo paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės. Taip pat pažymėtina, jog minėto pažeidimo metu nustatytas girtumas buvo artimas ribai, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės girtumas), taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas artimas maksimaliam terminui – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo G. Z. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra privalomas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o bendrovei (duomenys neskelbtini), G. Z. yra šios priemonės valdytojas. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos. Duomenų, kad bendrovė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 24 380 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota nakties metu, kuomet ne toks intensyvus eismas, tačiau su tuo pačiu automobiliu, su kuriuo buvo padarytas pirmesnis administracinis nusižengimas), nustatytą neblaivumą (2,71 promilės), konfiskuotino turto vertę (24 380 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (150 MGL, sumažinus trečdaliu 100 MGL/5 000 Eur), kaltininko turtinę padėtį (jo žodžiais dirba užsienyje registruotos įmonės direktoriumi, tik pradeda vystyti vrslą) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 3 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 3 000 Eur.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 5 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje yra 9 Eur (priedo b. l. 22). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonė BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę (priedo b. l. 16), tačiau 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos buvo išduotas leidimas G. Z. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (priedo b. l. 29), todėl teismas šiuo klausimui papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. (G.) Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., 23.26 val. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 13.59 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 98 MGL (4 900 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. (G.) Z. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

G. (G.) Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

G. (G.) Z. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš G. (G.) Z. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 9 Eur (devynių eurų) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 5 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Baudžiamąjį įsakymą išversti į rusų kalbą ir išsiųsti G. Z.. Baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo, išversto į rusų kalbą įteikimo G. Z. dienos.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 24 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.