- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-25-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03874-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. R., V. R., M. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant atsakovams R. R., V. R. apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2187-800/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams R. R., V. R. ir M. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 60-62) prašydama priteisti:
iš atsakovo R. R. 5 630,28 Lt įsiskolinimą už tiekiamą šilumą, 255,37 Lt delspinigius, iš viso 5 885,65 Lt, 176,50 Lt žyminį mokestį bei 4,87 Lt už duomenų gavimą;
iš atsakovo V. R. 5 630,28 Lt įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 255,37 Lt delspinigius, iš viso 5 885,65 Lt, 176,50 Lt žyminį mokestį bei 4,87 Lt už duomenų gavimą;
iš atsakovės M. M., 8 105,84 Lt įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 367,66 Lt delspinigius, iš viso 8 473,50 Lt, 254 Lt žyminį mokestį bei 3,65 Lt už duomenų gavimą;
priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam nuosavybės teise atsakovams, tiekia šilumą. Atsakovai šilumą vartoja, tačiau už ją nemoka, todėl prašoma priteisti iš atsakovų skolą susidariusią už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. - 9 902,27 Lt ir už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. - 9 464,13 Lt. Iš viso už šilumą atsakovai yra skolingi 19 366,40 Lt. Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. yra priskaičiuota 878,40 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (b. l. 76-78) atsakovai R. R. ir V. R. sutiko sumokėti ½ dalį skolos už šilumos energiją ir šiai skolos daliai tenkančius delspinigius už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo R. R. 716,97 Eur (2 475,57 Lt) skolą už pateiktą šilumos energiją, 146,26 Eur (505,00 Lt) skolą už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti, 53,36 Eur (184,25 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (916,60 Eur (3164,82 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,51 Eur (95 Lt) žyminiam mokesčiui ir 1,41 Eur (4,87 Lt) duomenų gavimo išlaidoms apmokėti; iš atsakovo V. R. 716,97 Eur (2 475,57 Lt) skolą už pateiktą šilumos energiją, 146,26 Eur (505 Lt) skolą už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti, 53,36 Eur (184,25 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (916,60 Eur (3 164,82 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,51 Eur (95 Lt) žyminiam mokesčiui, 1,41 Eur (4,87 Lt) duomenų gavimo išlaidoms apmokėti; iš atsakovės M. M. 1 433,95 Eur (4 951,13 Lt) skolą už pateiktą šilumos energiją, 612,12 Eur (2 113,52 Lt) skolą už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti, 86,31 Eur (298,00 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 132,37 Eur (7 362,65 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,01 Eur (221,00 Lt) žyminiam mokesčiui, 1,06 Eur (3,65 Lt) duomenų gavimo išlaidoms apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 5,08 Eur pašto išlaidoms ir 43,45 Eur (150,40 Lt) išlaidoms už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėti; priteisė iš M. M. valstybei 5,93 Eur pašto išlaidoms apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau-ginčo butas), teikia šilumos energiją. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovams, kur atsakovams R. R. ir V. R. priklauso po ¼ dalis, o atsakovei M. M. ½ dalis buto. Ieškovė su atsakovais sutarties dėl atsiskaitymo už teikiamas paslaugas t.y. už buto šildymą ir karštą vandenį raštu nesudarė, tačiau atsakovams šilumos energija buvo tiekiama, atsakovai už šilumos energiją nemokėjo. Teismas nurodė, kad atsakovai būdami buto savininkais remiantis CK 4.37 str. 1 d., 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d., yra atsakingi už jų paveldėto buto dalių išlaikymą, atsako tretiesiems asmenims, pagal prievoles susijusias su bendru turtu, todėl privalo apmokėti už centralizuotai teikiamą šilumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų V. R. ir R. R. argumentus, kad jie neturi mokėti už šilumą, nes nesinaudojo butu, nustatęs, kad atsakovai nebuvo atsisakę ieškovės teikiamos paslaugos. Teismas 9 902,27 Lt skolą atsakovams padalino, atsižvelgdamas į kiekvienam iš skolininkų priklausančią ginčo buto dalį ir iš R. R. ir V. R. priteisė po 2 475,57 Lt skolos, o iš M. M. – 4 951,13 Lt skolos. Teismas nustatė, kad 9 464,13 Lt prašoma priteisti skolos dalis yra už pateiktą šilumos energiją vandens pašildymui. Atsakovai suvartoto vandens skaitiklio parodymų ieškovei neteikė, todėl teismas nurodė, kad pagal 2010 m. spalio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 178 ir 179 punktus, vartotojui nedeklaruojant suvartoto karšto vandens kiekio (Taisyklių 171.2-171.5 punktai) karšto vandens kiekiai turi būti nustatomi skaičiavimo būdu ir skaičiuojant sunaudojimą pagal normas, o žmonių skaičius nustatomas pagal faktiškai gyvenančių skaičių. Teismas nustatė, kad bute ginčo laikotarpiu bute gyveno M. M., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir atsakovų nuomininkas, o atsakovai R. R. ir V. R. ginčo bute negyveno ir nebuvo registruoti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl skola buvo skaičiuojama keturiems asmenims pagal daugiau kaip dešimties metų senumo pažymą, padarė išvadą, kad skolos dalis už karštą vandenį turi būti sumažinta. Ieškovė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiavo 6 434,10 Lt skolą 4 asmenims. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų kiek žmonių gyveno laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., o pagal atsakovų paaiškinimus teismas nustatė, kad ginčo bute šiuo laikotarpiu neabejotinai gyveno atsakovė M. M., todėl 1 608,52 Lt skolą už minėtą laikotarpį už karštą vandenį vienam asmeniui teismas priteisė iš M. M.. Teismas nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. ginčo bute gyveno du asmenys, todėl šiam laikotarpiui tenkančią skolos dalį 3 030,03 Lt sumažino 50 procentų iki 1 515 Lt, ir šią sumą priteisė iš trijų atsakovų po 505 Lt iš kiekvieno. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sumažino priteistiną sumą už karštą vandenį 50 %, atitinkamai per pusę iki 211,5 Lt sumažino ir delspinigius, priteisdamas ieškovei delspinigius iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 70,50 Lt. Teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 157-159) ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl skolos už šilumą karšto vandens ruošimui ir delspinigių panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi – priteisti iš atsakovų ieškovei 9 464,13 Lt skolą už šilumą karšto vandens ruošimui ir 787,40 Lt delspinigius bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovai, būdami buto savininkai ir elgdamiesi atsakingai bei sąžiningai, turėjo laikytis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytos pareigos deklaruoti karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis šilumos tiekėjui ir pranešti apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių, o to nepadarius ieškovas pagrįstai skaičiavo atsakovams vandens pašildymo mokestį pagal normatyvinius šilumos suvartojimo dydžius ir pateiktą informaciją apie gyventojų skaičių. Ieškovė 2005 m. buvo informuota, kad ginčo bute gyvena keturi asmenys, todėl atsakovams nepranešus apie pasikeitusį gyventojų skaičių ginčo bute ir nedeklaruojant karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenų, mokestį už šilumą karštam vandeniui ruošti skaičiavo pagal normatyvą keturiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 162) atsakovai R. R. ir V. R. sutiko su teismo sprendimu, prašė sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad informuoti ieškovės apie tai, kiek ginčo bute gyvena asmenų negalėjo, nes patys negalėjo į butą patekti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.).
Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovų pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.
Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t.y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilimos pirkimo-pardavimo teisnių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilimos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilimos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3IK-3-3/2008; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovams V. R. ir R. R. nuosavybės teise priklauso po 1/ 4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jie šiame bute negyvena. Atsakovės M. M. vardu nuosavybės teisės bute neįregistruotos. Nei atsakovai nei kiti asmenys bute savo gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kadangi laikotarpyje nuo 2009-07-01 iki 2012-09-01 ginčo bute gyveno M. M., todėl 1608,52 Lt skolą už karštą vandenį nuo 2009-07-01 iki 2012-09-01 teismas priteisė iš vieno asmens – M. M. (iš viso paskaičiuota skolos dalis 4 asmenims sudaro 6434,10 Lt). Laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-01-01 bute gyveno du asmenys, todėl šiam laikotarpiui tenkančią skolos dalį 3030,03 Lt teismas sumažino 50 procentų ir 1515,00 Lt priteisė iš trijų atsakovų po 505,00 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą už suvartotą šilumos energiją bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Skolos dalį už patiektą šilumą nuo 2009-07-01 iki 2012-09-01 nepagrįstai priteisė tik iš atsakovės M. M., nesant duomenų, kad ji yra ginčo buto savininkė, o skolos dalį už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-09-01 nepagrįstai priteisė iš visų trijų atsakovų lygiomis dalimis, neatsižvelgiant ir į atsakovams V. R. ir R. R. nuosavybės teise priklausančias buto dalis.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2007). Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).
Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl buto savininkų nustatymo bei skolos dydžio tarp jų paskirstymo nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis). Iš naujo nagrinėjant bylą remiantis tiesioginiais įrodymais turėtų būti nustatinėjamas ½ buto dalies savininkas bei realus bute gyvenančių žmonių skaičius. Kadangi kilo pagrįstos abejonės dėl M. M. gyvenimo ginčo bute, todėl būtina į bylą pateikti tiesioginius įrodymus dėl jos gyvenamosios vietos. Pagal bylos duomenis M. M. 2012-04-24 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Kadangi jos gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl M. M. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešinėjama viešo paskelbimo būdu, tačiau ji į teismo posėdžius nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme neatvyko.
LR CK 5.2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Todėl nustačius šias aplinkybes, byloje turėtų būti sprendžiamas valstybės įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu klausimas. Nustačius nagrinėjamu laikotarpiu bute gyvenančių žmonių skaičių bei buto dalių savininkus, jiems tenkančios skolos dalys turėtų būti skaičiuojamos pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodytą tvarką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.