- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1253-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00497-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- I. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams I. Š. ir V. Š., dėl administracinio akto panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-1281 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje pardavimo“; pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŠMM-2683, kuria V. Š. ir I. Š. įsigijo žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn I. Š. ir V. Š. parduotą valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (0,0257 ha) ir iš valstybės biudžeto grąžinti I. Š. ir V. Š. piniginę sumą, sumokėtą už šį žemės sklypą.
2. Nurodė, kad LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, tuomet vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. detalizuojančiomis įstatymą nuostatomis nustatoma tokių žemės sklypų įsigijimo tvarka. Kadangi atsakovai nuosavybės teisę į ginčijamą sklypą įgijo neteisėtai –pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas : jų įgytas žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), be to iš laisvos valstybei priklausančios žemės galima suformuoti atskirą žemės sklypą, todėl, prašo ieškinį patenkinti visiškai.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad 2012 metais su žmona V. Š. įsigijo pustrečio aro žemės sklypą, esantį prie jo gyvenamojo namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Tai buvo nenaudojamas, nešienaujamas žemės sklypelis, už kurį sumokėjo 2000 Lt. Į šalia sklypo dauboje esančius garažus yra įvažiavimas, kuriuo to kooperatyvo nariai naudojasi daugiau kaip 30 metų. Kito kelio įvažiuoti į tuos garažus nėra ir būti negali. Nuo 2004 metų laisvam sklype sudėti betoniniai blokai. Įgydami ginčo sklypą atsakovai buvo įsitikinę, kad jį įgyja nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Jie žinojo, kad toje vietovėje valstybinė žemė nėra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti civilinės apyvartos objektu. Atsižvelgiant į sklypo plotą (tik 257 kv. m.), jo išsidėstymą (gretimai jų sklypo, atskirtas keliu nuo kitų žemės plotų) turėjo pagrindo manyti, kad atskiras sklypas negali būti formuojamas. Jie pasitikėjo valstybės ir savivaldybės pareigūnais, kurie rengė bei derino sklypo planus, priėmė sprendimus ir pasitikėjo notare, kuri patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovai nepadarė jokių neleistinų veiksmų ir nepadarė jokių įstatymų pažeidimų. Dėl sklypų sujungimo į vieną atsakovams niekas nieko nepaaiškino. Įsigiję sklypą šalia savo namo jie jį sutvarkė: privežė geros žemės, ją išlygino, pasodino vaismedžių ir uogakrūmių, sklypą aptvėrė tvora, pasistatė garažą. Visa tai padarius dabartinė to sklypo vertė būtų apie 10 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškinio nepalaiko ir paaiškino: rajono savivaldybės administracija kreipėsi į rajono tarybą ir buvo priimtas sprendimas dėl akligatvio (įvažiavimo pro ginčo sklypą į garažų kooperatyvą), kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas, t.y. tas įvažiavimas buvo oficialiai pripažintas gatve.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, atsakovui I. Š. iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad ieškinyje paminėtos įstatymų ir/ar kitų teisės aktų nuostatos parduodant ir įsigyjant ginčo žemės sklypą būtų pažeistos. Iš fotonuotraukų, Pabradės seniūno 2016-07-20 pažymos, Pabradės miesto teritorijos bendrojo plano bei laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo prie I. Š. ir V. Š. žemės sklypo plano matyti, kad 257 kv.m. plotas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelio (gatvės). Tai, kad ieškinio padavimo teismui metu daugiau nei tris dešimtmečius garažų kooperatyvo naudojamas vienintelis įvažiavimas (kelias) į garažus neturėjo pavadinimo ir nebuvo įtrauktas į gatvių (kelių) apskaitą nekeičia ir negali pakeisti šios neginčijamai nustatytos aplinkybės (net ir formaliąja prasme), nes bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr.T-195 „Dėl gatvių pavadinimų suteikimo, keitimo“ 1.2. p. nurodyta, kad aukščiau paminėtam keliui (akligatviui) į garažų kooperatyvą suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
7. Nurodė, kad teismas, neįsigilinęs į teisės aktus, reglamentuojančius įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, neišnagrinėjęs bylos faktinių aplinkybių, skundžiamame Sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos nurodyti norminių aktų reikalavimai parduodant atsakovams I. Š. ir V. Š. žemės sklypą pažeisti nebuvo, todėl ieškinys nurodytu pagrindu negali būti patenkintas. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Nagrinėjamu atveju ypač aktualus minėtame įstatyme įtvirtintas viešosios teisės principas, kuris reiškia, jog sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Be to, viešojoje teisėje apskritai galioja principas, kad yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Atsižvelgiant į minėtus principus darytina išvada, kad sandoriai dėl valstybės turto gali būti sudaromi tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai leidžiama įstatymuose, ir tik įstatymuose nustatytais būdais.
Atsiliepimas
8. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, jog atsakovams parduotas 257 kv. m. valstybinės žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp privatiems asmenims priklausančių sklypų ir įvažiavimo (kelio) į garažų kooperatyvą.
9. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, nes jis teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Ieškovo teigimu, atsakovų įgytas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, kadangi iš pietinės dalies ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Todėl, ieškovo manymu, pardavus ginčo sklypą atsakovams, buvo pažeistos imperatyvios disponavimo valstybės turtu normos.
13. Šie ieškovo argumentai nepagrįsti. Pabrėžtina, jog 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, be kita ko nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų savininkai gali įsigyti valstybinės žemės sklypus, kai jie yra įsiterpę tarp privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).
14. Teismas padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, jog atsakovams parduotas 257 kv. m. valstybinės žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp privatiems asmenims priklausančių sklypų ir įvažiavimo (kelio) į garažų kooperatyvą. Tokią išvadą padarė visapusiškai įvertinęs įrodymus - fotonuotraukas, 2016 m. liepos 20 d. Pabradės seniūno pažymą, Pabradės miesto teritorijos bendrąjį planą, laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo prie atsakovų žemės sklypo planą, ortofoto nuotraukas ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktą 2016 m. rugsėjo 29 d. Švenčionių savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo minėtam keliui (akligatviui) suteiktas „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas.
15. Minėti įrodymai patvirtina, jog kelias, kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui, kaip tai apibrėžta Kelių įstatymo 2 straipsnyje, egzistuoja ir skiria atsakovų įgytą valstybinės žemės sklypą, nuo kitapus kelio esančio laisvos valstybinės žemės ploto. Dėl to ginčo sklypas negalėjo egzistuoti kaip savarankiškas žemės sklypas ir būti racionaliai naudojamas, nes jo plotas neviršijo 0,04 ha. Taip pat negalėjo būti sujungtas su kitapus kelio esančiu laisvu valstybinės žemės plotu, nes būtų pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas, kuriame nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
16. Dėl išvardintų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių skyriaus įsakymas, kuriuo leista ginčo sklypą parduoti atsakovams bei sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekiniai.
17. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas per 6 mėnesius turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu. Per šį terminą sklypų nesujungus, įgaliota valstybinė institucija privalo įvykdyti sutarties sąlygą arba privalo inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą.
18. Ieškovas nei iki ieškinio pareiškimo, nei ieškiniu įvykdyti šią sąlygą ar sutartį nutraukti nereikalavo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sklypų nesujungimo faktas pirkimo-pardavimo sutarties nedaro niekine, nes visas kitas pirkėjų pareigas atsakovai įvykdė.
19. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo ir dėl to apeliacinis skundas atmetamas.
20 Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovams priteisiama 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams I. Š. ir V. Š. iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.