- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-2463-1057/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. F., E. K.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius, Saulius Lauraitis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytasLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)138 straipsnio 1dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje,
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. F. tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. birželio 24 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sesers M. F. atžvilgiu, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė pilvą, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai M. F. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat E. F. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2021 m. lapkričio 12 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini) laiptinės bendrojo naudojimo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su E. K., konflikto su D. J. (D. J.), tyčia kumščiu sudavė D. J. į pilvo sritį, o E. K. tyčia pastūmus D. J. ir pastarajam nugriuvus ant grindų, bendrai su E. K. spyrė ne mažiau aštuonių kartų D. J. į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą, kas pasireiškė kairiųjų VII - IX šonkaulių, dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairiame žande, pilvo-kairio šono srityse, krūtinės kairėje pusėje, kairėje rankoje.
Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
E. K. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:2021 m. lapkričio 12 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini) laiptinės bendrojo naudojimo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su E. F. (E. F.), konflikto su D. J. (D. J.) metu, E. F. tyčia kumščiu sudavus D. J. į pilvo sritį, jis tyčia pastūmė D. J. ir pastarajam nugriuvus ant grindų bendrai su E. F. spyrė ne mažiau aštuonių kartų D. J. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą, kas pasireiškė kairiųjų VII - IX šonkaulių, dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiais, poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairiame žande, pilvo-kairio šono srityse, krūtinės kairėje pusėje, kairėje rankoje.
Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje
Teisiamojo posėdžio metu E. F. nurodė, kad kaltę pripažįsta. D. M. - pastūmė, bet nespyrė ir nemušė. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. jo sesė. M. sudavė kumščiu į pilvą. Jai neskaudėjo, ji stovėjo.Atėjo po (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Ji su savo vyru pradėjo sakyti nesąmones. Jis jį puolė. Galėjo pasakyti, nereikėjo fizinės jėgos. Buvo išgėręs. Jei būtų blaivas, nebūtų mušęs. Gailisi. Nėra pradėta bylų dėl smurto. Dabar (duomenys neskelbtini) negyvena. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių. Užimtumo tarnyboje registruotas. Iki to turėjo (duomenys neskelbtini). Buvo rūsyje. Buvo blaivus, negėrė, nes kitą dieną reikėjo į darbą. J.yra kaimynas. Kaimynas buvo rūsyje.Vakare atvažiavo iš miesto, susitiko su K., į rūsį nuėjo sesė L. Išgirdo, kad kažkas rėkia. Nubėgo, sesė gulėjo ant žemės be ,,maikės“, D. buvo ant jos ir jai du kartus spyrė į pilvą. N. J. ant žemės, norėjo pakelti sesę. Pakėlė sesę, D. J. paėmė peilį. K. pribėgo prie jo. Pribėgo prie D. J., išmušė peilį. K. jį nuo savęs atstūmė. Dukartus spyrė jam į galvą ir barzdą, kad išjungti. Jį išjungė. Sudavė du kartus į nugarą ir E. du kartus. Buvo iškviesta policija, peilis atiduotas policijai. D. J. gerai jautėsi, jis išėjo su policija.Sužalojimų nedarė.Gynė savo sesę. J.norėjo sesę išprievartauti. Ji buvo be ,,maikės“. J. buvo su ,,maike“ ir su kelnėmis. K. atėjo, kada pradėjo J. mušti ir kelti seserį. Pas J. rankoje pasirodė peilis. K. pastūmė D., jam mušė du kartus į galvą, jis nukrito, jam du kartus spyrė į nugarą.Ryte parašė pareiškimą ir sesei padėjo ant stalo, išėjo į darbą. Sesuo pareiškimą turėjo nunešti į komisariatą. Jį išvežė tik kitą dieną.Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes tą dieną negėrė.Jis viską pripažįsta.Jis sudavė J. į pilvo sritį. Po to smūgiavo ir jis nukrito, jam sudavė į veidą du kartus, prarado sąmonę. T. E. jį spardė kojomis į nugarą.Su turtine žala sutinka. Vakare susitiko, susitarė dėl kompensacijos 1000 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Mažai ką pamena, buvo labai stipriai išgėręs. Jie įbėgo į rūsį, jis susistumdė, pamena, kad buvo policija, nukentėjusysis jis gulėjo ant žemės. Kažkas surėkė, F. staigiai įbėgo, jis paskui jį, kažką pastūmė. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Kai jį sulaikė buvo išgėręs, todėl ką sakė, tai tik mano, kad taip buvo. Vartojo degtinę su kitais draugais. Stovint su F. jis gėrė, bet nepamena ar jis (F.) gėrė. Gali būti, kad kartu vartojo degtinę. Pusė dienos prieš įvykį pradėjo vartoti alkoholį. Jis prisijungė tik vakare. Viskas prasidėjo nuo kažkokio riksmo. Jis nubėgo į apačią, E. įbėgo pirmas. Stovėjo sesuo, šalia J. ir E. Jis atsistojo tarp jų. J. buvo gerokai išgėręs, pradėjo aiškintis, stumdytis, nesuprato kas, dėl ko. Po to gulėjo peilis. Sesuo stovėjo verkdama. Atvažiavo greitoji, J. apžiūrėjo, jis atsistojo, pareigūnai jį pasiėmė. Kaip buvo apsirengusi jo sesuo, nepamena. Nepamena, kad peilis buvo nukentėjusiojo rankose. Kas pirmas smūgiavo, nepamena. Tyrimo metu viską atsiminė geriau. Nukentėjusysis stumdėsi agresyviai. Kai jis priėjo prie jo jis jį nustūmė. Mušė kojomis.Gal žalos dydis 2000 Eur per daug. Galėtų būti 1000-500 Eur. Jis dirba ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis turtinę žalą atlygino.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. apklaustas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad prašo 200 Eur iš abiejų. Jo gyvenimo kokybė po įvykio labai pablogėjo, reikia toliau gydytis, pirkti specialią avalynę.Sirgo pusantro mėnesio, po to dėl to patyrė kitą traumą.Dabar blogai miega.Jo nieks neatsiprašė.Alkoholiui neturi priklausomybės.Jei nebūtų nuėjęs į rūsį, tai nebūtų nutikę.Į rūsį ėjo vartoti alkoholį.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja J. K. nurodė, kad prašo būti laiduotoja savo brolio E. K.. Ji prisiima atsakomybę jį prižiūrėti. Jie beveik visą gyvenimą gyvena kartu. Jis jos visada prisiklausydavo. Ji vyresnė (duomenys neskelbtini) metų. Jų mama mirė prieš (duomenys neskelbtini) metų. Net neįsivaizdavo, kad taip gali nutikti. Jie daug kalbėjo, jis supranta, kad labai blogai padarė. Alkoholis buvo kliūtis, tai padarė labai didelę įtaką, jis ramus, nėra konfliktiškas. Dabar nėra stipraus piktnaudžiavimo.Jam (duomenys neskelbtini) metai, jis dirba. Namuose užsiima (duomenys neskelbtini). Jie gyvenajos vyro namuose. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis atvažiuodavo savaitgaliais ir nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena kartu su ja. Ji yra autoritetas, nes jis daugiau nieko neturi. Jis pats ryte pasakė apie įvykį. Jie tuo klausimu kalbėjo. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta.Dėl užstato, kad kaip teismas nuspręs, tai su tuo sutinka.
Kadangi kaltinamieji, kurie yra kaltinami tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. F. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, savo kaltę pripažįsta. Dėl pirmo epizodo savo kaltę pripažįsta pilnai. 2021 m. birželio 24 d. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena motina O., su seserimi L., jos vyru J. ir jų trimis vaikais, kitame kambaryje gyvena sesuo M. su vyru A., jos du vaikai. Iki 2021 m. birželio 24 d. jis šiame bute negyveno, tik atvažiavo 2021 m. birželio 24 d. pas motiną į svečius. Visą diena vartojo alkoholį vienas, įvairiuose vietose. Po to mažai ką atsimena, bet atsimena, kad miegojo kambaryje pas motiną ir prabudo. Po to tarp jo ir sesers M. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad M. niekur nedirba ir nemoka su savo vyru A. už šį butą. Šio konflikto metu sesuo M. pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Po to sesers vyras A. taip pat kažką jam sakė, bet jis jį nustūmė nuo savęs. Kiek atsimena A. nemušė. Po to jis iš pykčio dešinės rankos kumščiu sudavė sesei M. vieną kartą į pilvą ir du kartus į krutinę. Po to atbėgo kitos seses vyras J., jį sugriebė už kaklo ir laikė, kol atvyko policija. Po to jį policija sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl antro epizodo savo kaltę pripažįsta pilnai, tik nesutinka su ta aplinkybe, kad nusikalstamą veiką apdarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visą dieną buvo mieste, alkoholio nevartojo, nebuvo su E. K.. E. pas jį atėjo tik apie 22.00 val. vakaro, matėsi, kad yra neblaivus. Nei dienos metu, nei tą vakarą su E. K. alkoholinių gėrimų nevartojo. 2021 m. lapkričio 12 d. namo grįžo apie 22 val., sesers L. namuose jos nebuvo. Netrukus ji jam paskambino ir paprašė išnešti rūsio raktus, ką jis ir padarė. Kai perdavė jai raktus į rankas, atėjo E. K., kuris buvo neblaivus. L. nuėjo į rūsį, viena, kokiu tikslu, nežino. L. buvo blaivi. Jis su E. lauke rūkė, kalbėjosi. Maždaug po 5 min išgirdo iš rūsio: ,,paleisk mane“. Šauksmą išgirdo pro rūsio išdaužtą langą. Namo ir rūsio durys buvo uždarytos. Tuoj pat su E. nubėgo į rūsį ir bendroje rūsio patalpoje pamatė gulinčią ant grindų L. ir ant jos užsilipusį kaimyną D. J. L. bandė jį rankomis nustumti, o jis dešinės rankos kumščiu 2 kartus smogė jai į pilvą. Šį vaizdą matė D. iš už nugaros. Tai matosi tik įbėgus į rūsį. Jis pribėgęs rankomis sugriebė D. už striukės ir nuvertė jį nuo L. ir nuvertė ant kairio šono. Puolė padėti atsikelti L. Matė, kad yra suplėšyti trikotažiniai marškinėliai (ant viršaus vilkėjo striukę). E. stovėjo prie jo ir E. suriko, kad pas D. yra peilis. K. L. matė, kad D. dešinėje per alkūnę sulenktoje rankoje laikė peilį, kurio geležtė buvo nukreipta į E., o E. o dešine ranka laiko D. dešinę ranką, kurioje buvo peilis, už riešo. Pakėlęs sesę, pribėgo prie D. ir dešine ranka išmušė peilį, peilis iškrito jam iš rankos jiems po kojomis. Iš kur D. ėmė peilį, nematė. T. E. abiem rankomis atstūmė nuo savęs D. į krūtinę, o jis dešinės rankos kumščiu du kartus smogė D. į veido sritį. Smūgiai buvo staigūs vienas po kito ir po antro smūgio D. nugriuvo ant grindų ant kairio šono. Tuomet jis D. du kartus spyrė į nugaros sritį, daugiau apatinę dalį. Avėjo sportinius batelius. E. stovėjo šalia jo ir taip pat du kartus spyrė D. į apatinę nugaros dalį. D. gulėjo, nejudėjo, nieko nesakė. Po šių smūgių tiesiog liovėsi mušti D. L. iškvietė policiją, kokią pirminę informaciją ji suteikė, negirdėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijai D. bandė atsipeikėt, judėjo, nerišliai atsiprašinėjo sesės. Sesė jau buvo paėmusi peilį, kuriuo D. juos puolė ir įdėjus į maišelį. Matė, kad jį paėmė būtent tą peilį, kurį D. laikė rankose. Matė, kad E. ranka, neatsimena kuri, buvo šiek sužalota, kaip E. sakė, sužalojimas atsirado, kai jis bandė sugriebti D. ranką su peiliu ir tokiu būdu užsikabino už peilio. V. L. jam sakė, kad D. ant jos buvo užsigulęs, nes sumaišė su savo žmona. Atvykus policijos pareigūnams D. atsipeikėjo, pats atsistojo, svirduliavo, jis buvo labai girtas. Matė, kad jį išsivedė policiją. Buvo atvažiavus ir greitoji med. pagalba. Niekas, jo žiniomis, į medikus nesikreipė. Pareiškimų dėl įvykio niekas nerašė. Visi išsiskirstė. Kitą diena grįžus po darbo prie namų, kur buvo atėjęs ir E. K., juos su E. sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į policijos komisariatą. Mušė D. J. gindamas seserį L., nes matė, kad jis smurtavo prieš ją - buvo užsigulęs, kaip minėjo, sudavė du smūgius jai į pilvą. Dėl padarytų sužalojimų nuoširdžiai apgailestauja, bet taip pasielgė gindama sesę ir gindamasis nuo D. puolimo peiliu. E. K. jų bendru sutarimu apmokėjo D. J. gydymo išlaidas Ligonių kasoms, o jis jam atidavė dalį pinigų -100 Eur (t. 3, b.l. 13-16, 17-19, 48-52, 35-37, 48-52).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nori parodyti, kad dėl neblaivumo įvykio meta tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena tiek, kad 2021 m. lapkričio 12 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jau buvo tamsu su E. F. prie jo namų, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Iš pradžių, nuo pusiaudienio gėrė degtinę prie jo namų, vėlė, vakare, nuėjo prie jo namų. Per visą laiką iki įvykio galėjo išgerti apie 5 litrus degtinės. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vienu metu, kelinta tai buvo valanda, nežino, iš rūsio išgirdo moters klyksmą, paskui pagalbos šauksmą ,,padėkit“ ar kažką panašaus. Nesuprato, kad rūsyje šaukėsi pagalbos E. F. sesuo. Ar E. atpažino sesers balsą, jis nežino. Jie abu su E. nuėjo į rūsį, pažiūrėti, kas vyksta. Klyksmas girdėjosi, nes namo durys ir rūsio durys buvo praviros. Užėjęs į rūsį pamatė, kaip jam nepažįstamas vyras, kaip iš įtarimo sužinojo - D. J. buvo užsisėdęs ant E. sesers L. ir šiek tiek palinkęs virš jos. D. J. rankos buvo priekyje, tiksliau, kur jis laikė rankas, nesimatė. Kur buvo L. rankos, nepastebėjo, nes buvo D. J. už nugaros ir jis savo kūnu užstojo vaizdą. Ar jiems būnant rūsyje L. dar ką nors sušuko, neatsimena. Tačiau E. staigiai sureagavo ir sugriebęs D. J. kaire ranka už striukė nugaros, kita dešine ranka už dešinės rankos ir nuvertė į kairę pusę ant grindinio. L. iš karto atsistojo ir stovėjo šalia, niekur nesišalino. Kaip atrodė L., ar rūbai buvo tvarkingi, neatkreipė dėmesio. D. J. atsistojo, tada E. dešinės rankos kumščiu smogė D. J. į krūtinė, nuo smūgio D. J. nugriuvo, atrodo ant nugaros ir tuoj pat pradėjo keltis. Tuomet pamatė, kad jo, atrodo, dešinėje rankoje, buvo daiktas, panašus į peilį. Jam atrodo, kad tai buvo peilis, nes matė geležtę, rankena buvo juoda ar ruda, jam atrodo, toks buitinis, maistui pjaustyti. Galėtų atpažinti. D. J. tą daiktą panašų į peilį laikė nukreiptą geležte žemyn ir stodamasis ją kažkiek nukreipė į priekį. Neatrodė, kad jis ketintų pulti juos su tuo peiliu. Jis stovėjo nuo D. J. maždaug 2 žingsnių. Kai D. J. stojosi, jis iš karto nepastebėjo to daikto, panašaus į peilį ir ėjo link jo, nežino dėl kokių priežasčių, ir prisiartinus atsitiko taip, kad D. J. gręžtelėjo jam geležte dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį. Liko nedidelis įbrėžimas. Jis tikrai nešaukė, kad D. J. turi rankoje peilį, ar E. ką nors būtų sakęs apie peilį, neatsimena. E. staigiai ranka išmušė D. J. iš rankos tą daiktą, panašų į peilį ir tuo pačiu smūgiu pargriovė ant grindų, ant nugaros. Tada E. kojomis pradėjo spardyti D. J., daugiausia į šoną, atrodo kairį. Kiek smūgių jis sudavė, neatsimena. Tada jis, norėdamas padėti E., stovėdamas priešingoje- dešinėje, nei E. pusės, atrodo, du kartus spyrė D. J.: vieną kartą į koją ir į šoną prie pilvo. Avėjo sportinius batus. Dėl kokių priežasčių spyrė, negali pasakyti. Po kelių smūgių, pamatęs, kad D. J. nekelia grėsmes, nustojo spardyti. E. F. irgi nebespardė. Jiems spardant D. J. neprašė sustoti jį mušti, jis nieko nekalbėjo. D. J. tuomet persivertė ant šono, nesikėlė. A. L. iškvietė policiją. Negirdėjo, ką apie įvykio aplinkybes jiems nurodė L., nes jis buvo nuėjęs toliau. Jam atrodo, kad D. J. buvo neblaivus, jam atrodo jis svirduliavo, be to L. tai minėjo, ką konkrečiai sakė, neatsimena. Ar L. buvo blaivi, nežino. L. vyro J. (jį žino iš matymo) rūsyje nebuvo. Kol su E. gėrė prie namo, J. vaikštant nepastebėjo. Atvykę pareigūnai su juo nekalbėjo, apie įvykį jis jiems nieko neaiškino. Paskui atvyko greitoji med. pagalba. Į ją nesikreipė dėl sužalotos rankos, nes nevertino jo rimtu sužalojimu. Po įvykio jam buvo leista eiti namo. Kitą dieną buvo nuėjęs E. namų, kur jį sulaikė policijos pareigūnai dėl minėto įvykio. Jis neatsimena savo pirminių parodymų, duotų pirmos apklausos metu policijos komisariate. Įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip dabar nurodė. Iš jam parodyto peilio, gali pasakyti, kad pagal ilgį jis panašus į daiktą, matytą D. J. rankoje, tačiau, ar tai tas pats įrankis, negali pasakyti. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai apgailestauja. Savo veiksmus vertina itin labai neigiamai, 2021 m. lapkričio 12 d. įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio, supranta savo veiksmų pavojingumą, pasižada daugiau nenusikalsti. Nuo 2022 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) darbuotoju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ , drausminių nuobaudų neturi (t. 3, b.l. 84-85, 96-98, 99-102).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d., apie 20:00 val., nusileido į savo laiptinės rūsį, kuris yra pirmame namo aukšte, bet rūsio durys buvo užrakintos ir jis negalėjo jų atrakinti savo raktu, todėl pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Norėjo paprašyti pas kaimynus raktų nuo rūsio. Laiptinėje buvo kaimynės L., gyvenančios (duomenys neskelbtini) bute, dukra. Jis jos paprašė pakviesti tėvą - jo kaimyną J., gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini) bute, kad jis išeitų su savo raktais nuo rūsio ir atrakintų rūsio duris. J. išėjus ir bandant atrakinti rūsio duris, durų spyna užsikirto, todėl jis, J. ir dar vienas kaimynas išrinko seną rūsio durų spyną ir pastatė naują. Po spynos remonto kaimynas grįžo namo, o jis su J. nusileido į rūsį, kur pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė degtinę. Neužilgo į rūsį atėjo ir J. žmona L.. Jie trise vartojo alkoholį. Apie 21:00 val. J. nuėjo namo, kad atnešti dar alkoholio, nes jų gertas jau baigėsi. J. nebuvo gal penkias minutes. Likęs su L. jokių incidentų nebuvo. Jie tiesiog kalbėjosi. Jis prie jos nelindo ir jos nelietė, juo labiau jos nežagino ir seksualinių santykių su ja neturėjo. Jie nesipyko. Kai grįžo J. su degtine ir alumi, jie toliau trise gėrė. Kiek vėlė prie jų prisijungė ir L. brolis E., kuris gyvena kartu su L. ir J.. Nei vieno jų pavardžių jis nežino. Anksčiau nei su vienu iš jų konfliktų nebuvo. Tiksliau, gal prieš kokius dešimt metų, buvo vienas konfliktas su E., bet po to jie susitaikė ir normaliai bendravo. Jo ir kainynų iš (duomenys neskelbtini) buto santykiai normalūs. Jie nekonfliktavo. Bendrauja kaimyniškai, bet nesibičiuliauja. Retai susitinka pasėdėti ir išgerti. Sveikinasi, kai matosi laiptinėje ar prie namo. Kai į rūsį atėjo E., jis buvo ne vienas. Buvo su draugu, kurio jis anksčiau nėra matęs. Draugas buvo apie (duomenys neskelbtini) cm, liekno kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos sportinę striukę. Jį galės atpažinti pamatęs. Nors ant E. draugo kūno ir veido nebuvo randų, tatuiruočių ar ypatingų apgamų, jis neturėjo barzdos ir ūsų, jis gerai įsidėmėjo jo veidą ir atpažinti jį galės pagal veido ovalą, nosies, lūpų, akių ir ausų formą. Jie visi kalbėjosi tarpusavyje rusų kalba. E. draugas taip pat kalbėjo švaria rusų kalba. Išgertuvių meta ne iš šio, ne iš to L., būdama gerokai apsvaigusi, pradėjo jį kaltinti tuo, kad jis, neva, ją išžagino, kai jie buvo likę rūsyje, kai J. buvo nuėjęs namo atnešti alkoholio. Jis pradėjo tai neigti, prašė jos atsipeikėti, bet ji nesiliovė. Tada prie jo priėjo E. ir tyčia iš visų jėgų vieną kartą kumščiu jam trenkė į pilvo sritį. Tuo pat metu E. draugas jį pastūmė ir jis nukrito. Kai nukrito, suprato, kad būsi mušamas. Jau po to, kai E. prie jo priėjo, dar prieš jam suduodant jam pirmą smūgį, suprato, kad bus muštynės. Tai suprato iš E. aršaus nusiteikimo, pykčio jo balse. Kai E. jam sudavė pirmąjį smūgį, jie abu stovėjo vienas priešais kitą. Viskas vyko rūsyje, kur ir gėrė visi alkoholį. E. sudavus pirmą smūgį kumščiu jam į pilvo sritį (kuria ranka jis jam trenkė, nežino, neįsidėmėjo), jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Pagal skalę nuo 1 iki 10, smūgis buvo maždaug 7 balų. Po to, kai jį pastūmė E. draugas, jis, kaip jau minėjo, nukrito. Nukritęs iš karto pradėjo dengtis rankomis galvą, susirietė ir nieko nematė, tik juto spyrius. Spyrių buvo ne mažiau trisdešimties. Spardė jį, kaip suprato, E. ir jo draugas. Po kiekvieno spyrio juto stiprų fizinį skausmą. Jis negali pasakyti kiek tiksliai kartų jam spyrė E. ir kiek kartų spyrė jo draugas, nes visą laiką dengėsi galvą. Tuo metu vilkėjo tamsią striukę, kurią norėtų pateikti kaip tyrimui reikšmės turintį daiktą. Neprisimena kokia avalyne avėjo E. ir jo draugas, bet jie tikrai nebuvo su šlepetėmis. Spardė jį į įvairias kūno vietas, bet daugiausia smūgių kliuvo į kairės pusės šoną ir į kojas. Nežino kiek laiko viskas tesėsi. Jam tai atrodė kaip amžinybė. Po to jie liovėsi. J. jo nemušė. Jam neturi pretenzijų. L. taip pat jo nelietė. Vėliau atvažiavo policija. Kaip suprato, policiją iškvietė L., kuri buvo labai girta. Prie policijos pareigūnų L. elgėsi neadekvačiai. Ji šaukė, kad jis ją išprievartavo. Policininkai paklausė, ar ji rašys pareiškimą, L. pasakė, kad nerašys. Pasinaudojęs proga, kol buvo policija, jis grįžo namo, nes galvojo, kad jei policija išvažiuos, jį užmuš. Grįžęs namo, nuėjo gulti. Skaudėjo visą kūną, sunkiai kvėpavo. Ryte nuvažiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatytas čiurnos lūžis ir trijų šonkaulių lūžiai. Muštynės vyko, t.y. mušamas buvo jų namo (duomenys neskelbtini) laiptinės bendrojo naudojimo rūsyje, kur vyko išgertuvės. Tai buvo 2021 m. lapkričio 13 d. apie 01:30 val. Negali tiksliai pasakyti kur buvo J. ir L., kai E. su draugu jį mušė. Spėja, kad jie tiesiog stovėjo šalia ir nieko nedarė. Dėl šio įvykio turi pretenzijų E. ir jo draugui, kurio jokių duomenų nežino. L. ir J. pretenzijų neturi. Jie jo nemušė. Jaučiasi nukentėjusiuoju, nes patyrė fizinę žalą. Ikiteisminio tyrimo meta reikš civilinį ieškinį, tačiau pareikš jį tik po to, kai bus baigtas gydymas, nes šiai dienai nežino kokias išlaidas patirs dėl šio sveikatos sutrikdymo, be to, neatmeta tikimybės, kad reikš civilinį ieškinį ir dėl patirtos neturtinės žalos. Jis neprieštarautų tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jei kaltininkai atlygins jam padarytą žalą (t. 2, b.l.19-23).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. papildomai parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų, tik nori papildyti anksčiau duotus parodymus, kad kaimyno, su kuriuo 2021 m. lapkričio 12 d. keitė rūsio spyną, duomenų nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad įvykio metu peilio į vaikinus - E. F. ir jo draugą E. nebuvo nukreipęs. Konflikto metu rankose nei peilio, nei kokio kito duriančio įrankio nelaikė ir nebuvo nukreipęs į E. ir E.. Apie šią aplinkybę jie meluoja, mano, taip bandydami išvengti atsakomybės dėl to, kad jį sumušė. Kadangi yra (duomenys neskelbtini), jo rūsyje yra tik darbo ((duomenys neskelbtini)) įrankiai. Virtuvinio peilio rūsyje neturi ir įvykio metu virtuvinio peilio nebuvo. Užkandą pjaustė statybiniu peiliu juoda plastmasine rankena. Su rankena peilis būtų apie 20 cm ilgio. Po įvykio rūsyje nė karto nebuvo, jei ras minėtą statybinį peilį, pateiks tyrimui. Jam parodytas virtuvinis peilis juoda plastmasine rankena yra ne jo, jis tokio peilio rūsyje neturėjo, iš kur tas peilis, nežino, jis jam nematytas. Dar kartą nori pabrėžti, kad L. nepuolė ir nebandė prievartauti, ji tai išsigalvoja. Atvykus policijos pareigūnams ir išsiaiškinus situaciją iš karto nuėjo namo. Iš karto po įvykio nesikreipė į atvykusius medikus, nes neįtarė, kad jam padaryti tokie rimti sužalojimai, matomai, būdamas šoke iš karto labai stipraus skausmo nejuto. Šiuo metu dar negali pasakyti, kokia turtinė žala jam padaryta, praneš, kai paskaičiuos ir pareikš civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 27-30).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. papildomai parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus dėl jam padarytos turtinės žalos ir civilinio ieškinio. Kadangi dėl jam padarytų kūno sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d., sumažėjo jo pajamos. Už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. būtų gavęs 699,35 Eur atlyginimo. Sodros išmokos už šiuos mėnesius sudarė: nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. - 123,84 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. - 49,54 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. - 210,53 Eur. Taigi pinigų skirtumas, kurį būtų uždirbęs, būtų 315,44 Eur (699,35-383,91=315,44). Šiai sumai pagrįsti pateikia dokumentus: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 28 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 1 lapas; ,,Mano SoDra“ išrašus, 3 lapus. Be to, patyrė išlaidų, susijusių su vykimu į Valstybinę teismo medicinos tarnybą - taksi paslaugos jam kainavo 24 Eur (prideda 2021 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitą), taip pat gydymo išlaidas ( pirko vaistus) - 152,94 Eur (prideda vaistinių kasos kvitus), viso -176,94 Eur. Sudėjus dėl nedarbingumo negautas pajamas ir gydymo išlaidas, iš viso patyrė 492,38 Eur turtinę žalą, todėl prašo pripažinti civiliniu ieškovu 492,38 Eur sumai (t. 2, b.l. 31-34).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. F. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo šeima, kartu su kais bute gyvena mama O. F., tėvas G. F., sesuo L. V. su savo vyru J. V. ir brolis E. F.. Jų santykiai su broliu paskutiniu metu yra labai įtempti, nes jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o, būdamas neblaivus, dažnai namuose sukelia konfliktines situacijas, taip pat keikiasi necenzūriniais žodžiais, o į pastabas labai agresyviai reaguoja. 2021 m. birželio 24 d., apie 18.30 val., jos brolis atėjo į namus, jis buvo labai girtas, nes jį į namus atvedė jo du draugai, kurių jis nepažįsta, ir paguldė miegoti. Apie 22.50 val. jai kartu su vyru ir vaikais nuėjus miego, į jų kambarį užėjo jos brolis E., kuris buvo labai girtas ir pradėjo reikalauti jos ir jos vyro mokėti pinigus už butą, kuriame jie gyveno. Ji nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. įsidarbins ir pradės mokėti pinigus už butą, tačiau jos brolis buvo ant tiek girtas, kad norėjo ją sumušti ir keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu. Jos vyras sustabdė brolį ir E. pradėjo stumdyti jos vyrą. Jiems besistumdant, tai pamatė jų mažamečiai vaikai ir labai išsigando. Tuo metu į kambarį užėjo jos sesuo L. ir bandė vyrus išskirti, tada ji padarė broliui pastabą ir brolis kaip ir nustojo stumdytis su jos vyru. Jos vyras ir jos sesė nuėjo į kitą kambarį ir tuo metu brolis priėjo prie jos ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris smūgius, vienas smūgis pataikė jai į pilvo kairiąją pusę, o du smūgiai pataikė į krūtinės kairiąją pusę, į širdies plotą. Ji išsigando ir su vaikais pabėgo iš namų, išbėgusi į lauką, ji apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Po brolio smūgių ji pajuto labai stiprų skausmą krūtinės ir pilvo srityje. Jos brolis smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, tačiau iki šiol ji broliui atleisdavo. Į teismo medicinos tarnybą kūno tyrimui nevyks (t. 1, b.l. 83-86, 110).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 22.00 val., ji su savo trimis vaikais ir vyru grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jos mama O. F. iškvietė policiją jos vyrui J. V., dėl to, kad vyrą policijos pareigūnai išvežtų, kadangi vyrui skirta kardomoji priemonė, nors konflikto tarp abiejų nebuvo. Atvykę pareigūnai pažeidimų jokių nepastebėjo, tik pamatė, kad jos mama, kuri kvietė policiją, buvo neblaivi. Tuomet jos mama pažadino E. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris būdamas neblaivus visuomet būna agresyvus. E. F. iš miegamojo nubėgo į sesės M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., kambarį. Nubėgęs iš niekur nieko trenkė sesers vyrui vieną kartą į veido sritį ir du kartus į kaklo sritį. Jos vyras J. atitraukė E. ir tuo metu, kaip jos vyras laikė E., šis spardė vonios kambario ir tualeto duris, kurios yra sugadintos. J. laikė E. iki kol atvyks policija. Įvykio metu jai nepadaryta nei turtinė, nei fizinė žala (t. 1, b.l. 96-99).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d., apie 20-21 val.. į buto duris, (duomenys neskelbtini), paskambino kaimynas D. J. ir paprašė rakto nuo rūsio durų. Jis jau buvo neblaivus ir nenorėjo lipti į (duomenys neskelbtini) aukštą į namus ir pyktis su žmona T. Su D. nuėjo jos vyras J. V. ir atrakino rūsį. Žino, kad rūsio spyna buvo sugedus ir vyrai dar pakeitė spyną. Jos vyras buvo blaivas. Jis su D. rūsyje išbuvo apie 40 min. Žino, kad D. rūsyje būna kiekvieną vakarą, ten turi kompiuterį, taigi sėdi prie kompiuterio ir išgėrinėja. Su J. visada jų santykiai buvo draugiški. Kai vyras grįžo namo (iš rūsio vyras grįžo normalus, neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio kvapo nepajuto), vyras turėjo nueiti pas draugą laidų (namuose darosi remontą). Prieš išeidamas, pastebėjo, kad rūsyje pamiršo raktus, pasakė, kad nueis pati ir paims raktus. Vyras išėjo pas draugą, ji nuėjo į rūsį. Rūsyje sėdėjo D., pasisveikino, nuėjo ištraukti rakto iš jų rūsio durų (jos ir D. rūsiai šalia, bendra siena). Pakalbėjo su D. Pokalbis truko apie 5 min. Jis tuo meta gėrė alų, dar jai pasiūlė, bet ji atsisakė. Matė tuščią mažą butelį trauktinės, atrodo ,,Dainava“. D. matėsi akivaizdžiai neblaivus. Ji buvo blaivi. Rūsyje buvome tik dviese. S. D. atsistojo ir puolė ją: dešine ranka griebė už gerklės ir pradėjo smaugti ir kairės rankos kumščiu du kartus smogė jai į dešinę pilvo pusę (vilkėjo juodas kelnes ir tik trikotažinius marškinėlius). Nuo smūgių ji nugriuvo ant grindinio ant nugaros, D. užgriuvo ant jos ir toliau ta pačia ranka smaugė. Pajuto skausmą tiek kakle, tiek pilve nuo smūgių. Pradėjo šauktis pagalbos, klausti, ką jis daro. O jis pasakė rusų kalba ,,T., aš tave užmušiu“. Tuomet į rūsį įbėgo jos brolis E. F. su draugu E. K.. Brolis sugriebęs D. iš už nugaros atplėšė, nuo jos. Tada gulėdama pamatė, kad nuo lentynėlės prie kompiuterio D. paėmė į dešinę ranką peilį apie 28 cm ilgio peilį (jis tose patalpose būdamas ir valdo, taigi buitinių įrankių ten yra), staigiai sugriebė brolį už dešinio peties ir smūgiavo į kairį šoną, tačiau brolis sureagavo ir staigiai atšoko ir smūgio peiliu išvengė. T. D. peiliu puolė E., o ji tuo metu išbėgo iš rūsio kviesti policiją. Vėliau sužinojo, kad D. šiek tiek įpjovė E. į ranką, nežino kurią. Ji iš savo mobilaus telefono paskambino 112 ir pranešė, kad kaimynas kitą kaimyną užpuolė peiliu. Kas vyko toliau rūsyje, nematė. Belaukiant policijos, vieną kartą žvilgtelėjo į rūsį, matė E. su E. stovinčius, o D. gulėjo ant grindinio ant pilvo ar šono, tiksliai nežino. Policija atvyko pakankamai greitai. Tada su pareigūnais nuėjus į rūsį, nuo grindų atsikėlė ir atsisėdo D. ir pasakė, kad ją su maišė su savo žmona, jos atsiprašė. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad D. ją užpuolė, kad norėjo išprievartauti. Tada būnant šoko būsenoj, nes nesitikėjo tokių D. veiksmų, bet suvokė, kad iš tiesų jis taip nebūtų padarę. Suprato, kad jis būdama stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai ją sumaišė su savo žmona T. Būdama rūsyje broliui neskambino, nesakė, kad ją kaimynas bandė išprievartauti. Su E. lauke nebuvo ir nekalbėjo. Brolis lauke prie rūsio buvo atsitiktinai ir labai laiku. Ką jis veikė tuo metu lauke, nežino. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai med. pagalbai, greitoji tik sutvarstė E. ranką. Pareiškimo ji nerašė ant D., nes jis labai atsiprašinėjo ir sakė, kad ją sumaišė su žmona. Brolis su E. matomai nesureikšmino to įvykio. Tiesiog, jos nuomone, įvyko nesusipratimas su neblaiviu kaimynu, su jų šeima visada santykiai buvo geri. Nepagalvojo, kad D. galėjo parašyti pareiškimą ant jos brolio. Ji nematė, ar D. rūsyje buvo mušamas, kas ir kokius veiksmus atliko jo atžvilgiu, nes, kaip minėjo, pabėgo iš rūsio kviesti policijos. Kaip minėjo, įvykio metu buvo blaivi, alkoholinių gėrimų rūsyje su D.nevartojo ir jos vyro rūsyje, kai ji atėjo į rūsį paimti raktų, nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nematė reikalo, nes buvo blaivi ir pati kvietė policiją. Peilį, kuriuo D. puolė jos brolį ir vėlė E., ji paėmė ir įdėjo į maišelį, peilio neliesdama (t. 2, b. l. 75-78).
Ikiteisminio tyrimo metuliudytojas J. V. parodė, kad 2021 m. birželio 24 d., apie 22.00 val., kartu su savo žmona L. V. ir trimis jų vaikais grįžo į savo gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems grįžus į butą, jame rado O. F. ir E. F., bei dar du vyrus, kurie namuose girtavo. Jiems sugrįžus namo jo žmonos mama O. iškvietė policiją, nes jai nepatiko, kad jis grįžo namo, o pastaroji buvo labai neblaivi. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino viską vietoje ir visi toliau liko namuose. Po kurio laiko apie 23 val. jo žmonos mama pažadino savo sūnų E. F., kuris atsikėlė, būdamas neblaivus ir labai agresyvus iš savo kambario, nubėgo į jo žmonos, sesės M. F. kambarį, kuriame buvo pastaroji ir jos vyras A. Z.. E. F. nubėgęs į šį kambarį, nieko nesakęs sudavė smūgius A. Z.. Po to jis sugriebė E. ir pabandė pastarąjį atitraukti nuo A., tačiau E. ištrūko ir nubėgo į jų miegamąjį. Tuo metu jis irgi nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko E. vėl nubėgo į M. kambarį, ir nubėgus į tą kambarį, jis išgirdo M. riksmą ir vėl nubėgo į M. kambarį ir iš to kambario ištraukė E. į koridorių ir koridoriuje jis E. vėl laikė, kol atvažiuos policija. Kol jis E. laikė, pastarasis šaukė ir kojomis spardė, vonios ir tualeto duris, taip apgadindamas. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė E. ir išsivežė į policijos komisariatą. Įvykio metu jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jis asmeniškai jokios žalos nepatyrė (t. 1, b.l. 102-105).
Ikiteisminio tyrimo metuliudytojas J. V. parodė, kad D. J. yra jo kaimynas, kaimynystėje gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, tarpusavio santykiai deri, kaimyniški. 2021 m. lapkričio 13 d. po 20.00 val., pas jį į butą atėjo D. J., kad jam atrakintų jo rūsį. Akivaizdžiai matėsi D. esantis neblaivus. Bandant atrakinti, paaiškėjo, kad spyna sugadinta, todėl spyną išlaužė ir D. nuėjo į savo rūsį. Maždaug per valandą pakeitęs spyną, nuėjo į rūsį pasidėti darbo įrankių. Jo ir D. sandėliukai yra vienas šalia kito. D. rūsyje klausėsi muzikos, gėrė alkoholinius gėrimus: matė, kad buvo alaus butelis, pradėtas gerti degtinės butelis. D. jam pasiūlė išgerti stikliuką degtinės. Jis sutiko, išgėrė. Prieš tai nebuvo vartojęs alkoholio. Su D. rūsyje sėdėjo ir šnekučiavosi apie 40 min. Grįžęs namo turėjo eiti pas draugą pasiimti darbo instrumentų ir pasakė žmonai L. V., kad rūsyje, jų sandėliuke pamiršo rūsio raktus, kad ji nueitų paimti. Jo žmona buvo blaivi. Maždaug prieš 23.00 val. grįžo ir pamatė, kad prie jų namo stovi policija ir greitoji med. pagalba. Jis nieko neįtardamas, nebuvo priėjęs artyn, nesidomėjo, kas vyksta, o iš karto nuėjo namo. Žmonos namuose nebuvo. Pagalvojo, gal ji kur nors pas kaimynę, todėl jos neieškojo. Po tam tikro laiko grįžo jo žmona (kelintą valandą tai buvo, kiek laiko buvo praėję po jo grįžimo, negali pasakyti). Sakytų, kad jo žmona buvo blaivi. L. papasakojo, kad rūsyje įvyko muštynės tarp D. J., E. F. ir E. Dėl kokių priežasčių kilo muštynės, žmonos neklausinėjo, ji tik užsiminė, kad E. buvo neblaivus, kad buvo kviesta policija ir greitoji med. pagalba. Kas kvietė, nesidomėjo. Nieko žmonos apie įvykį daugiau neklausinėjo, nes pagalvojo, kad tai tik girtų žmonių konfliktas, žmona nieko daugiau nepasakojo. Kitą dieną E. F. jam papasakojo, kad D., būdamas labai girtas, šoko ant jo ir E. su peiliu, dėl tos priežasties jis su E., gindamiesi sudavė keletą smūgių D. D. peiliu šiek tiek sužalojo E. ranką. Daugiau jis jam nieko nepasakojo, jis neklausinėjo. Dėl kokių priežasčių D. juos puolė peiliu, kokiomis aplinkybėmis E. su E. atsirado jų namo rūsyje, nieko nežino, jis neklausinėjo, E. jam nepasakojo. Kad įvykio metu rūsyje prie jo žmonos L. D. būtų kabinėjęsis, siekęs lytinių santykių, neminėjo nei žmona, nei E. neminėjo, apie tą faktą niekas nekalbėjo. Tokias aplinkybes sužinojo šiandien policijoje. Gali pasakyti, kad D., būdamas neblaivus, tampa bjauraus būdo, tad gali būti, kad bandė lįsti prie jo žmonos, tačiau, jeigu taip ir buvo, nemano, kad turėdamas blogų kėslų. D. po įvykio nematė, su juo nebendravo (t. 2, b. l. 81-84).
Ikiteisminio tyrimo metuliudytoja T. J. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 20 val., jos sutuoktinis D. J. nuėjo į rūsį. Jis ketino ten išgerti. Namuose gerti ji jam neleidžia, nes kartu gyvena vaikai ir ji nenori, kad jie matytų, kaip D. geria. D. išėjus, po kurio laiko, galimai apie 20:30 val., išvedė šunį prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės įėjimo durų, matė stovinčius kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto J. ir E.. Jie kažką tarpusavyje kalbėjo. Pamatęs ją J. pasisveikino, o E. - ne. Ją toks E. elgesys nustebino, nes anksčiau jis visada su ja sveikindavosi. Pasivaikščiojusi su šuniu ji grįžo namo, D. prie laiptinės nematė, jo nebuvo ir namuose, todėl suprato, kad D. rūsyje geria. Nori patikslinti, kad eidama namo ji negirdėjo, kad iš rūsio sklinda garsai, barniai, negirdėjo ir grumtynių garsų. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 02:00 val., D. grįžo namo, jis nusirengė ir atsigulė šalia jos. Jautė, kad jis buvo išgėręs. A. D. nieko nepasakojo. Jam grįžus ir atsigulus, ji įmigo. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 05:00 val., D. jąpažadino ir pasakė, kad jam labai bloga. Atsikėlusi ir įjungusi šviesą pamatė, kad jis visas išbalęs, ištinęs, kad jo veidas sumuštas. Kaktos dešinėje pusėje matėsi sumušimas, jis labai sunkiai kvėpavo, skundėsi aštriu skausmu kairiame šone, negalėjo atsikelti ir negalėjo vaikščioti, nes be skausmų kairės pusės šone jam stipriai skaudėjo ir dešinę koją. Ji paklausė D., kas atsitiko ir jis jai papasakojo, kad jam geriant su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, jį sumušė minimo buto gyventojas E. su kažkokiu D. nepažįstamu asmeniu. Jai paklausus D. dėl kokių priežasčių jis buvo sumuštas, pastarasis papasakojo, kad jam kaimynei L. (iš (duomenys neskelbtini) buto), L. vyrui J., L. broliui E. ir E. draugui geriant rūsyje, L. jį apkaltino, kad jis, ne va, išprievartavo L. ir ją smaugė. Dėl to J. ir J. draugas jį sumušė. Ji paklausė D., ar jis turėjo lytinių santykių su L.. D. tai neigė. Jos turimais duomenimis D. niekada nerodė vyriško dėmesio L., kaip ir L. jam. Jos ir D. santykiai su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto yra kaimyniški, jos niekada nekonfliktavo ir visada pasisveikindavo, kai pamatydavo vieni kitus. Kas tiksliai įvyko rūsyje išgertuvių metu ji nežino, nes tuo metu buvo namuose. Po D. pasakojimo, matydama, kad D. tikrai labai blogai jaučiasi, nuvežė jį į ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai diagnozavo: dešinės čiurnos kulkšnies lūžį ir kairės pusės šonkaulių lūžį. Po šio įvykio, nei L., nei kiti jos šeimos nariai su ja susisiekę nebuvo ir ji iki šiol nežino, kas tiksliai įvyko rūsyje (t. 2, b.l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. G. ir A. A., apie 23.27 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje išgertuvių metu, kilus ginčui tarp vyrų, vienas jų buvo sužalotas peiliu. Nuvykus į vietą, jas pasitiko pranešėja L. V., kuri paaiškino, kad išgertuvių metu sugėrovas D. J. lindo prie jos, bandė ją išprievartauti. Jai į pagalbą atbėgo jos brolis E. F. su draugu E. K. ir tuomet D. J. juos puolė peiliu, vieną jų sužalojo. L. V. paaiškino, kad peilį, kuriuo D. J. puolė vaikinus, ji paėmė. L. V. matėsi esanti neblaivi, tačiau blaivumą pasitikrinti atsisakė. Paklausus, kokiu tikslu ji atėjo į rūsį, L. V. aiškaus atsakymo nedavė. Rūsyje prie sienos gulėjo vyras, kaip paaiškėjo - D. J., kuris, joms aiškinantis situaciją, atsipeikėjo, atsisėdo, vėliau atsiklaupė, atsiprašinėjo. D. J. matėsi esantis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kalba buvo nerišli, sunkiai kalbėjo (nustatytas 1,54 promilių girtumas). Dėl kokių priežasčių jis atsiprašinėjo, nebuvo galima suprasti. L. V. nurodė, kad būtent D. J. prie jos lindo ir paskui puolė peiliu E. F. ir E. K.. Su E. F. ir E. K. bendravo kolega A. A., ką jie aiškino apie įvykį, mažai girdėjo. Tačiau apibendrinant situaciją, gali pasakyti, kad E. F. ir E. K. pripažino, kad sudavė smūgiu D. J., tačiau paaiškindami, kad buvo už ką, nes pastarasis lindo prie L. V. ir puolė juos peiliu. Visi keturi įvykio vietoje buvo asmenys kalbėjo nerišliai, jų parodymai skyrėsi. E. K. nustatytas 1,87 promilių girtumas. Jis painiojosi parodymuose. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji med. pagalba, tačiau nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo medikų pagalbos nesikreipė. Nei L. V., nei D. J., nei ant E. F., ar E. K. nenurodė, kad buvo sužaloti, akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Kadangi įvykio vietoje nė vienas asmenų neturėjo pretenzijų, niekas nenorėjo rašyti pareiškimo, visiems buvo liepta skirstytis. Kiek pamena, L. V., E. F., D. K. išėjo iš rūsio, sakė eina namo. Ar iš rūsio išėjo D. J., neatsimena, atrodo, kad ir jis išėjo (t. 2,b.l. 87-90).
Ikiteisminio tyrimo metuliudytojas A. A. parodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d., patruliuojant su vyriausiaisiais patruliais R. B. ir R. G. apie 23.207 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinės rūsyje konflikto tarp vyrų meta vienas jų buvo sužalotas peiliu. Body kamera buvo tik pas R. B.. Kadangi įvykis buvo pakankamai seniai, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Gali pasakyti, kad nuvykus nurodytu adresu, namo duris atidarė vienas vaikinas, duomenų nežino. Buvo matyti laiptai žemyn į rūsio patalpas. Rūsyje po kairę pusę matėsi kitas vaikinas, toliau moteris, prie sienos matėsi gulintis dar vienas vyras. Visi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Porininkė R. B. nuėjo aiškintis situacijos su moterimis. Jisliko bendrauti su vaikinais. R. G., jam atrodo, nuėjo prie moters. Atsimena tiek, kad vaikinai paaiškino, kad vyras, gulintis rūsyje, puolė vieno iš jų sesę (kokiu būdu, kokius veiksmus atliko jos atžvilgiu, neatsimena), jie puolė ginti moterį, ir tada vyras nuo lentynose rūsyje paėmė peilį ir juos puolė. Ar peilis buvo nukreiptas į vaikinus, pastarieji nepaaiškino. Jie atėmė iš vyro peilį ir gindamiesi sudavė kelis smūgius. Kuris tų vaikinų atėmė peilį, kuris vaikinų kiek smūgių, į kurias kūno vietas sudavė, nežino, jam atrodo šių aplinkybių jie nenurodė. Vaikinai parodė ant betoninės sienos gulintį virtuvinį peilį, nedidelį, apie 16 cm ilgio, rankena apvyniota juoda izoliacine juosta, kuriuo, pasak jų, jie buvo užpulti. Kraujo žymių ant peilio nesimatė. Moters paaiškinimų negirdėjo, nes, kaip minėjo, bendravo su vaikinais. Aiškinantis situaciją, rūsyje gulėjęs vyras, atsisėdo, nerišliai pradėjo aiškinti, kad jį sumušė tie du vaikinai, kad jis prie nieko nelindo, nieko nedarė. Kiek ir kur jam buvo suduota smūgių, negalėjo paaiškinti dėl girtumo. Sužalojimais ir skausmais nesiskundė, akivaizdžių kūno sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Aiškinantis situaciją atvyko greitoji med. pagalba, tačiau niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų į medikus nesikreipė. Nė vienas iš vaikinų, su kuriais bendravo, jam neminėjo, kad buvo sužalotas peiliu, ant jų rankų, ar kitų atvirų kūno vietų sužalojimų nesimatė. Moteris blaivumą pasitikrinti atsisakė. Vyrui, kuris neva puolė moterį, ir vienam iš vaikinų buvo nustatytas girtumas. Kitas vaikinas galimai irgi atsisakė pasitikrinti blaivumą. Įvykio dalyvio duomenų ir koks girtumas nustatytas įvykio dalyviams, neatsimena, viskas užfiksuota PRIR kortelėje. Kadangi nė vienas įvykio dalyvis nepageidavo rašyti pareiškimo ir medikų apžiūros, buvo pasakyti skirstyti. Palaukė, kol asmenys išsiskirstys. Vyras, kuris, pasak vaikinų puolė juos peiliu, išėjo pirmas (užlipo laiptais). Kada išėjo moteris ir vaikinai, neatsimena, galimai jos išvažiavo pirmi (t. 2, b.l. 93-96).
BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenų matyti, kad2021 m. birželio 24 d., 23.05 val., BPC registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja O. V. paaiškino, kad bute mušasi ir nurodė E. F., gim. (duomenys neskelbtini), kaip smurtautoją. Anot pranešėjos, E. F. trenkė kumščiu savo sesei M. F., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinės sritį, kiek kartų - neaišku <...> (t. 1, b.l. 23).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), smurtą galimai patyrė M. F., smurtą patyrusio asmens būsena - šokas, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Akivaizdžių sužalojimų nefiksuota (t. 1, b.l. 28-31).
M. F. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 24 d., 22.50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), brolis E. F., būdamas neblaivus sukėlė šeimyninį konfliktą, kuriuo metu ją sumušė, suduodamas savo rankos dešiniuoju kumščiu vieną smūgį į pilvo kairiąją pusę ir du smūgius į krūtinės kairiąją pusę, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą (t. 1, b.l. 32-37).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašai dėl 2021 m. birželio 24 d. įvykio. Įrašų pavadinimai: 2021_0624_230922_010; 2021_0624_230922_011. Įraše 2021_0624_230922_010 filmuojama kaip policijos pareigūnas vyksta į įvykio vietą, po to, kaip yra sulaikomas įtariamas asmuo. Moteris aiškina, kad įtariamas asmuo mušėsi, sudavė jai į pilvą. Po to filmuojama kaip dvi moteris tarpusavyje ginčijasi dėl sulaikyto asmens. Sumušta moteris atsisako rašyti pareiškimą, pageidauja, kad ikiteisminį tyrimą pradėtų pati policija. Įraše 2021_0624_230922_011 filmuojamas sulaikytas asmuo, kuris ginčijasi su moterimi, keikėsi. Kviečiama greitoji pagalba. Sulaikytas asmuo išvedamas iš buto (t. 1, b.l. 71-75).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad2021 m. birželio 25 d., 00.41 val., E. F. nustatytas 1,68 promilės neblaivumas (t. 3, b.l. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinės bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Minimas daugiabutis gyvenamasis namas turi keturias laiptines, yra penkių aukštų. Lifto name nėra, įėjimas į laiptinę galimas tik per vienas duris. Apžiūrimas bendrojo naudojimo rūsys yra (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Įėjimo į laiptinę durys – šarvo, rakinamos kodine spyna. Įėjimo į (duomenys neskelbtini) laiptinę durys – be pažeidimų, rakinama spyna nėra sugadinta. Įėjimas į laiptinę yra nuo šalia namo esančios vidinės automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Į laiptinę patenkama per šarvuotas metalines duris, durų kodas (duomenys neskelbtini). Įėjus į laiptinę patenkama į laiptinės bendrojo naudojimo koridorių. Pirmajame aukšte, iš karto už įėjimo į laiptinę durų, dešinėje pusėje yra laiptai, vedantys į daugiabučio namo trečiosios laiptinės butus. Kairėje pusėje, ties laiptais yra medinės, rakinamos įleidžiama spyna durys. Įėjimo į rūsį durys – be pažeidimų, spyna sutvarkyta, veikianti. Atrakinus įėjimo į rūsį duris, matomi laiptai žemyn. Nusileidus minimais laiptais, patenkame į T formos koridorių. Dešinėje šio koridoriaus pusėje yra daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sandėliukai. Kairės pusės rūsio sparne esantys sandėliukai atskirti medinėmis rakinamomis tiek įleidžiama, tiek ir pakabinama spyna. Atrakinus kairės pusės rūsio sparno duris, patenkame į nedidelę netaisyklingos keturkampio formos patalpą. Joje, priešais įėjimo duris, prie sienos sumontuotos medinės lentynos, kurios užkrautos įvairiais buitiniais daiktais. Patalpų dešinėje ir kairėje pusėse yra nišos. Dešinėje pusėje esančioje nišoje prie dešinėje pusėje esančios plytinės sienos atremtos medinės lentos, kastuvas bei medinis staliukas. Minimos nišos prie kairėje pusėje esančios sienos sudėtos įvairios statybinės medžiagos ir buityje naudojami daiktai. Kitoje nišoje, t. y. kairėje pusėje esančioje nišoje, ant žemės guli sidabrinės spalvos televizorius, į galinę sieną paremtos medinės durys, kelios kartono plokštės, o į kartoną paremti du vaikiški rožinės ir juodos spalvos dviračiai. Tarp šių dviejų nišų, kairėje pusėje nuo užėjimo į minimą sparną durų, yra užrakintas sandėliukas. Prie šio sandėliuko durų ant žemės guli penki metaliniai iešmai, žalia kartoninė pakuotė. Po ja guli metalinis veržliaraktis ir sudaužyto alkoholinio gėrimo stiklinio butelio šukės. Ant betonuoto grindinio matosi cigarečių filtrai. Namo kieme, apžiūrimame rūsyje, laiptinėje ir namo prieigose vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Įvykio vietos apžiūros metu raudonų dėmių vizualiai nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros metu, nuo grindų buvo paimta: Sudaužyto butelio gulėjusio prie užrakintų durų šukės (supakuota į voką) Nr. 1.; Cigarečių nuorūkos gulėjusios ant betono grindinio bendrojo naudojimo rūsio patalpose, kiekviena jų supakuota į atskirus vokus pažymėtus nuo Nr. 2-13. Prie apžiūros protokolo pridėtos įvykio vietos nuotraukos (t. 2, b.l. 1-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3141/2021(01) nurodyta, kad: 1. D. J. nustatyta kairiųjų VII - IX šonkaulių, dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiai, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairiame žande, pilvo-kairio šono srityse, krūtinės kairėje pusėje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 13 d. 2. Sužalojimai dėl šonkaulių ir šeivikaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. D. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžis galėjo būti padarytas griūnant. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiais kietų bukų, ribotą paviršių turinčių daiktų poveikiais. 5. D. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 2, b.l. 53-54).
Apžiūros protokole nurodyta, kad „Body“ kameros įrašas 2021_1112_233726_007, (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip pareigūnai lipa į daugiabučio namo rūsio patalpas. Patalpoje prie sienų sustatyto lentos, buitiniai rakandai. Ant grindų prie sienos matyti gulintis vyras (D. J.). Kairėje pusėje moteris (L. V.), vilkinti violetine ilga striuke, basomis kojomis įsispyrusi į Crocsus. L. V. policijos pareigūnams situaciją pasakoja rusų ir lietuvių kalbomis. L. V. rusų k. pasako, kad ,,vos nepripjovė trijų ir išprievartauti norėjo, tikrai sakau“ (kalba apie D. J.) bei gestai rodydama sako jis (D.) ,,paėmė peilį ir vieną norėjo pripjauti, ir kitą“. Peilį paėmė iš už grotelių. Pripažįsta, kad ji D. J. spyrė. Pareigūnei paklausus, kur jis yra, nurodo į gulintį ant grindų D. J., sako, kad pastarasis apsimeta. Pareigūnei paklausus, ką norėjo padurti, L. V. paaiškina, kad nespėjo nieko padurti, nurodo tarpdury žmones. Sako, kad jie išgėrinėjo, ji atėjo į rūsį. Ir D. ką užpuolė, kol vyrai buvo išėję į parduotuvę ar kažkur. Peilį jį paėmė. Žino kaip paimti, nes dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad tada D. buvo sumuštas ( „tada irgi davė“). Pareigūnei paklausus, kodėl D. J. guli, L. V. atsako, kad guli, nes girtas. Pareigūnas tarpdury bendrauja su dviem vyrais, pokalbio nesigirdi. Toliau L. V. aiškina, kad neva „gerai, kad vaikinai jį atstūmė šen - ten, visi būtų papjauti“. Atsigauna D. J., atsisėda ant grindų, pasako pareigūnas, kad buvo mušamas., kol atvažiavo policija. L. V. kaltina D. J., kad pastarasis ją smaugė. Pasako, kad „mažai dar gavo“, „su peiliu nešokinės“. L. V. sako D. J., kad jis jos vos neišprievartavo, kai ji atėjo į rūsį, kad ją smaugė, kad jie buvo „vienas ant vieno“. Sako, kad yra įrašas ir jis dar per mažai gavo. Kol nepašaukė brolio, neva D. J. norėjo ją išprievartauti. D. J. paklausia, kodėl jis čia gulėjo. L. V. necenzūriniais žodžiais atsako, kad kadangi jis buvo sumuštas. Pareigūnas liepia D. J. keltis. Įrašo pabaiga (t. 2, b.l. 130-136).
BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d. 10.20 val., BPC gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du kaimynai sandeliuke sumušė pranešėjos T. J. vyrą - D. J., sumušti šonkauliai. Dabar pranešėja pati veža vyrą į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b.l. 42).
Šalies argumentai
D. J. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d., apie 01.30 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinės bendrojo naudojimo rūsyje, išgertuvių metu su kaimynais, gyvenančiais adresu (duomenys neskelbtini), t.y. L., pastarosios vyru J., ir L. broliu E. bei pastarojo draugu, L. melagingai apkaltinus pareiškėją tuo, kad jis neva išgertuvių metu ją išžagino ir, dėl to kilus žodiniam konfliktui su E. ir jo draugu, pastarieji, be jokios pateisinamos priežasties pargriovė pareiškėją ant grindų ir tyčia ne mažiau trisdešimties kartų spyrė į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė pilvo sienos sumušimą, dešinės čiurnos lateralinės kulkšnies lūžį ir kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžius. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b.l. 49-53).
Motyvuojamoji dalis
Dėl E. F. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. F. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis E. F. tiek teisiamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Kaltinamasis nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. jo sesė. M. sudavė kumščiu į pilvą, pripažįsta visus smūgius. Buvo išgėręs. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios M. F. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų L. V. ir J. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. E. F. suduodamas vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvą, du kartus dešinės rankos kumščiu į krūtinę, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiajai M. F. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, todėl ji laikytina šeimos nariu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl E. F. ir E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. F. ir E. K. veikdami kartu, panaudoję smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. F. savo kaltę pripažino. Jis nurodė, kad K. pastūmė D., jam mušė du kartus į galvą, jis nukrito, jam du kartus spyrė į nugarą. Jis sudavė J. į pilvo sritį. Po to smūgiavo ir J. nukrito, sudavė į veidą du kartus, J. prarado sąmonę. T. E. nukentėjusįjį spardė kojomis į nugarą. Savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamasis E. K. taip pat tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Kaltinamasis nurodė, kad tyrimo metu viską atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, kad ,,D. J. atsistojo, tada E. dešinės rankos kumščiu smogė D. J. į krūtinė, nuo smūgio D. J. nugriuvo, atrodo ant nugaros ir tuoj pat pradėjo keltis. Tuomet pamatė, kad jo, atrodo, dešinėje rankoje, buvo daiktas, panašus į peilį. Jam atrodo, kad tai buvo peilis, nes matė geležtę, rankena buvo juoda ar ruda, jam atrodo, toks buitinis, maistui pjaustyti. E. staigiai ranka išmušė D. J. iš rankos tą daiktą, panašų į peilį ir tuo pačiu smūgiu pargriovė ant grindų, ant nugaros. T. E. kojomis pradėjo spardyti D. J., daugiausia į šoną, atrodo kairį. Kiek smūgių jis sudavė, neatsimena. Tada jis, norėdamas padėti E., stovėdamas priešingoje- dešinėje, nei E. pusės, atrodo, du kartus spyrė D. J.: vieną kartą į koją ir į šoną prie pilvo. Avėjo sportinius batus. Dėl kokių priežasčių spyrė, negali pasakyti. Po kelių smūgių, pamatęs, kad D. J. nekelia grėsmes, nustojo spardyti. E. F. irgi nebespardė“.
Kaltinamųjų minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų T. J., L. V., J. V., R. B., A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Taip pat valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3141/2021(01) nurodyta, kadD. J. nustatyta kairiųjų VII - IX šonkaulių, dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiai, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairiame žande, pilvo-kairio šono srityse, krūtinės kairėje pusėje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 13 d.; Sužalojimai dėl šonkaulių ir šeivikaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. D. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; Sužalojimai padaryti nemažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu; Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžis galėjo būti padarytas griūnant. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiais kietų bukų, ribotą paviršių turinčių daiktų poveikiais;D. J. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 2, b. l. 53-54).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems E. F. ir E. K. pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.
Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos J. K. atsakomybėn (t.4, b. l. 29-31). E. K. jame nurodo, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavio jis apibūdinamas teigiamai, kaip kruopštus, atsakingas ir pareigingas darbuotojas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai pergyvena, jaučia gėdą, suprato, kad pasielgė netinkamai. Po įvykio jis pasikeitė, tapo atsakingesnis. Jis atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajam dalį civilinio ieškinio, likusias žalas įsipareigoja atlyginti. Asmuo pateikęs prašymą būti laiduotoja yra jo sesuo, kuri šiuo metu dirba, ji charakterizuojama teigiamai. Ji yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Su J. K. jis ne kartą kalbėjo apie tokį jo neigiamą elgesį, apie galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į jų artimą ryšį darytina išvada, kad ji darys teigiamą įtaką (t.4, b. l. 29-32).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja J. K. prašo būti laiduotoja savo brolio E. K.. Ji prisiima atsakomybę jį prižiūrėti. Jie beveik visą gyvenimą gyvena kartu. Jie daug kalbėjo, jis supranta, kad labai blogai padarė. Alkoholis buvo kliūtis, tai padarė labai didelę įtaką, jis ramus, nėra konfliktiškas. Dabar nėra stipraus piktnaudžiavimo. Jie gyvena jos vyro namuose. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis atvažiuodavo savaitgaliais ir nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena kartu su ja. Ji yra autoritetas, nes jis daugiau nieko neturi. Jis pats ryte pasakė apie įvykį. Jie tuo klausimu kalbėjo. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Panašūs argumentai nurodyti ir J. K. prašyme dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t.4, b. l. 33-34).
Prokurorė teisiamojo posėdžio pritarė kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sesers J. K. atsakomybėn.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasispadarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą būdamas neblaivus nuo alkoholio. Nors E. K. praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau jo teistumas išnykęs, todėl laikoma, kad kaltinamasis neteistas. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala atlyginta dalinai, tačiau įsipareigojo likusią dalį atlyginti.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, dar kartą paminėtina, kad jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (t.3, b. l. 116), dirbantis. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, J. K., kuri prašė perduoti E. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo sesuo, neteista (t.4, b. l. 55), nors administracine tvarka bausta, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nepadarė (t.4, b. l. 59-63), dirbanti. Ji yra kaltinamojo sesuo, jie kartu gyvena, todėl palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, J. K. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. verta teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajamE. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio straipsnio 4 dalis).
Dėl bausmės skyrimo E. F.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės –laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas E. F. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – E. F. tyčia padarė 2 baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė bendrai su E. K. kaip vykdytojai darant nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo E. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors prokurorė prašo pripažinti sunkinančia aplinkybę ir tai, kad ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau jokiais bylos duomenimis šis faktas nėra nepagrįstas, dėl to negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. F. anksčiau neteistas (t.3, b. l. 67-70), administracine tvarka baustas, dauguma baudų sumokėtos (t.3, b. l. 61-65), nedirbantis (iš jo žodžių).Duomenų apie E. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. F. už nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmės dydžiai yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį (7 mėnesius) švelnesnės bausmės skirtina subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamasis E. F. nuo 2021 m. birželio 24 d., 23.10 val. iki 2021 m. birželio 25 d., 11.48 val. ir nuo 2021 m. lapkričio 13 d., 20.10 val. iki 2021 m. lapkričio 13 d., 23.43 val. (t.3, b. l. 30, 39) (dvi paras) buvo laikinai sulaikytas (t.3, b. l. 5, 20). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 195,55 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas D. J. (t.2, b. l. 152-155). Pateiktas ,,Perlo“ terminalo mokėjimo kvitas, kad E. K. sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 196,55 Eur už D. J. gydymą (t.2, b. l. 162). Gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas, kad E. K. sumokėjus žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasa civilinio ieškinio atsisako (t.2, b. l. 166, t.4, b. l. 12, 48). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 485,97 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų D. J. buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos dėl nedarbingumo (t.2, b. l. 179, 182, 183, 185-187). Civilinis ieškovas prašė civilinio ieškinio klausimą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 4, b. l. 9,52). Abu kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko. Šis ieškinys laikytinas pagrįstu byloje esančiais dokumentais, todėl solidariai priteistinas iš kaltinamųjų E. K. ir E. F..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 492,38 Eur turinės žalos atlyginimo (t.2, b. l. 35-43). Žala grindžia tuo, kad nori atgauti pajams kurias parado nedirbdamas, dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu D. J. atsisakė dalies civilinio ieškinio, kurią atlygino vienas iš kaltinamųjų, t. y. 246,19 Eur atlygino E. K.. Byloje pateiktas civilinio ieškovo atsisakymo nuo reikalavimo priteisti 246,19 Eur – t.y. dalies turtinės žalos, kurią atlygino E. K. (t.4, b. l. 27). Mokėjimo nurodymo išrašo duomenimis nustatyta, kadgynėjas advokatas A. L. už E. K. nukentėjusiajam D. J. sumokėjo 246,19 Eur (t.3, b. l. 144).Nors nukentėjusysis aiškiai neišreiškė raštu, tačiau teismas iš visų nukentėjusiojo paaiškinimų sprendžia, kad jis 246,38 Eurdydžio turtinę žalą prašo priteisti tik iš kaltinamojo E. F., tai matyti ir iš jo patikslinto civilinio ieškinio(dėl2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ).
Taip pat civilinis ieškovas D. J. pateikė civilinį ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o jo darbas yra stovimas,visą dieną būna ant kojų ir kilnoja sunkią (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos ištisai jaučia kojos bei šonkaulių skausmus. Be nuskausminamųjų tablečių negali dirbti. Atsirado šlubavimas, o tai kelia diskomfortą, nes negali užsiimti mėgstamais dalykais (sportas, ilgi pasivaikščiojimai su šuniu). Po traumų suprastėjo jo gyvenimo kokybė, jaučia baimę ir stresą. Gydytojai patarė lankyti baseiną bei darytis masažus. Naktimis prabunda nuo blogų sapnų, kaskart prisimena kaip buvo mušamas be pasigailėjimo. Po tokių sapnų jaučia nerimą, atsiranda dirglumas. Visi patirti išgyvenimai, moraliniai ir fiziniai atsiliepė blogai jo sveikatai. Nori pabrėžti, kad kaltinamasis E. F. iki šiol taip ir neatlygino jam materialinę žalą už vaistus ir jo nedarbingumą, nei vienas iš jų neatsiprašė (t. 4, b. l. 28). Civilinis ieškovas D. J. pateikė medicininį išrašą iš poliklinikos su nustatytomis diagnozėmis (t.4, b. l. 65-69).
Byloje nustatyta, kad E. K. ir E. F. bendrais veiksmais padarė D. J. įvairius sužalojimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3141/2021(01) nurodyta, kad D. J. nustatyta kairiųjų VII - IX šonkaulių, dešinio šeivikaulio apatinio galo lūžiai, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairiame žande, pilvo-kairio šono srityse, krūtinės kairėje pusėje, kairėje rankoje.Akivaizdu, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Pateikti duomenys patvirtinantys žalos dydį ir jo skaičiavimą (t.2, b. l. 35-43).
CK 6.279 straipsnis numato, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013).
Įvertinus tai, kad nukentėjusysis atsisakė dalies turtinės žalos reikalavimų iš kaltinamojo E. K., D. J. civilinis ieškinys dalyje dėlturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš kaltinamojoE. F. priteistina 246,19 Eur turtinei žalai atlyginti (492,38 Eur -246,19 Eur (atlyginta kaltinamojo E. K.) =246,19 Eur).
Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, jo teigimu, negalėjo dirbti, nuolatos jaučia skausmą, nerimą, stresą. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamųjų E. K. ir E. F. veiksmų nukentėjusysis D. J. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams. Teismas taip pat atsižvelgia ir į paties kaltinamojo rizikingą elgesį – pats savo noru, neverčiamas ėjo piktnaudžiauti alkoholiu į namo rūsį, neįvertino, kad alkoholio poveikis gali sukelti sugėrovų agresiją. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 900 Eur nukentėjusiajam D. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).
Taigi D. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies iš kaltinamųjų E. K. ir E. F. solidariai priteisiant 900 Eur neturtinės žalos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. F.
2022 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 198,33 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą E. F. (t. 4, b. l. 28-21).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas S. L..
Šioje byloje, vertinant E. F. turtinę padėtį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, apie gerą kaltinamojo turtinę padėtį. Jis šiuo metu niekur nedirba, jam priteistas žalos atlyginimas, byloje nėra duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas, todėl manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
E. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b. l. 21, 53). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b. l. 105). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) 12 cigarečių nuorūkų, kurios supakuotos į 12 vokų ( Nr. 2 - Nr. 13) bei stiklinio butelio nuo alkoholio šukės, kurios supakuotos į voką ( Nr. 1) 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu perduotini saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. gruodžio 10d kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 14-16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) peilis su maišeliu ,,IKI“, kurį savanoriškai pateikė liudytoja L. V., 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (2022 m. balandžio 25 d. kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 125-127), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. F. (E. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
E. F. (E. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį:
1. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
2. pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3. per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
4. nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. F. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį:
1. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
2. pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3. per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
4. nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 24 d., 23.10 val. iki 2021 m. birželio 25 d., 11.48 val. ir nuo 2021 m. lapkričio 13 d., 20.10 val. iki 2021 m. lapkričio 13 d., 23.43 val. (dvi paras), vieno laikino sulaikymo dieną prilyginant2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. F. atmesti.
E. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukti.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš kaltinamojo E. F. priteisti nukentėjusiajamD. J. 246,19 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir devyniolika euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Iškaltinamųjų E. K. ir E. F. solidariai priteisti nukentėjusiajam D. J. 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų E. K. ir E. F. solidariai priteisti 485,97Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos.
Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies punktu daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) 12 cigarečių nuorūkų, kurios supakuotos į 12 vokų ( Nr. 2 - Nr. 13) bei stiklinio butelio nuo alkoholio šukės, kurios supakuotos į voką ( Nr. 1) 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu perduotini saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. gruodžio 10d. kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) peilį su maišeliu ,,IKI“, kurį savanoriškai pateikė liudytoja L. V., 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (2022 m. balandžio 25 d. kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, saugomus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.