- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1-1897-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. kovo 22 d., apie 16.00 val., užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį restoraną (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuėjęs į antrą aukštą ir užėjęs į administracines patalpas, į kurias pašaliniams asmenims įėjimas yra draudžiamas, pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „HP Probook 450 G3“, 400 Eur vertės, ir skenerį „Epson Perfection V19“, 100 Eur vertės, tačiau svetimo turto neužvaldė ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas restorano darbuotojo, tai yra tokiu būdu, įsibraunant į patalpą, pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 500 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis buvo toje vietoje, kuri nurodyta kaltinamajame akte. Praeityje dėl sveikatos problemų pradėjo vartoti narkotikus, dėl to vykdė vagystes. Galvojo, kad prie seno gyvenimo nebegrįš. Tačiau šio įvykio metu buvo padauginęs degtinės, pragėrė visus pinigus, norėjo valgyti ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), ten pirmame aukšte buvo daug žmonių, todėl jis nuėjo į antrą aukštą, kur buvo parašyta „administracija“. Galvojo, kad ten bus koks žmogus ir galės jo paprašyti pavalgyti, bet ten nieko nebuvo. Ant stalo stovėjo kompiuteris ir daiktas, kuris buvo panašus į kompiuterį, jis paėmė tuos daiktus, įsidėjo į savo kuprinę ir išėjo iš restorano. Prie jo pribėgo jaunas žmogus ir paklausė, ar jis nieko nepaėmė, jis (A. S.) atsegė kuprinę ir pasakė, kad gali grąžinti, prašė nekviesti policijos, bet jam vis tiek iškvietė policiją. Paskutinius keturis metus jis dirbo, tačiau šįkart jam kažkas užėjo ir taip gavosi. Jis nenorėjo pavogti, bet pamatė tuos daiktus ir susidėjo, paskui kai žmogus priėjo, tada jis (A. S.) suprato, kad pasikėsino pavogti kompiuterį. Nežino, kur kompiuterį nešė, bet būtų jį pardavęs ir nusipirkęs valgyti. Jis savo veiksmus vertina neigiamai, nori dirbti ir dorai gyventi. Alkoholį jis vartoja nedažnai, kartais išgeria alaus, bet darbe alkoholio vartoti negalima. Jis gauna senatvės pensiją, nedarbingumo neturi. Nuomoja kambarį, už jį moka kas mėnesį 250 eurų. Savo butus pardavė, kai buvo narkomanas, pinigus atidavė žmonai. Jo vaikai su juo bendrauja, bet du vaikai yra užsienyje, jų prašyti pagalbos nenori, o dar vienas vaikas yra Lietuvoje, bet turi neįgalumą, jis (A. S.) jam dar turi padėti.
Kadangi kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiem proceso dalyviams pareiškus, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
2025 m. kovo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio restorano (duomenys neskelbtini) vadovės E. L. pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 15.30 val., įėjusi į administracijos kabinetą, pasigedo nešiojamojo kompiuterio „HP“ ir skanerio „Epson“. Apie tai, kad trūksta prietaisų, pranešė darbuotojams, šie pasakė, kad matė vyruką, einantį administracijos link ir greitai išbėgantį, jie jį pasivijo ir atvedė atgal į restoraną. Vyras pats prisipažino paėmęs kompiuterį „HP“ ir skanerį „Epson“ ir ištraukė šiuos daiktus iš kuprinės. Minėtų daiktų vertė apie 1000 Eur (b. l. 10).
2025 m. kovo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) restorano (duomenys neskelbtini) vadovės patikslintame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d., apie 16 val., dirbdama (duomenys neskelbtini) esančiame padalinyje, nuėjo į administracijos kabinetą ir pamatė, kad dingo nešiojamas kompiuteris „HP Probook 450 G3“, kurio vertė apie 400 Eur, ir skaneris „Epson perfection V19“, kurio vertė apie 100 Eur. Išsigandusi nusileido į pirmą aukštą ir pasakė personalui, kad dingo daiktai. Tai išgirdęs, (duomenys neskelbtini) R. išbėgo į lauką ir pasivijo vyriškį, kuris jam sukėlė įtarimą. Parvestas vyriškis iš kuprinės ištraukė ir grąžino aukščiau nurodytus daiktus. Kadangi pavogti daiktai buvo grąžinti, civilinio ieškinio neteiks. UAB (duomenys neskelbtini) interesus atstovauja L. D. (1 t., b. l. 11).
Liudytojas R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 22 d., apie 15.17 val. jis dirbo salėje, pirmame aukšte, tuo metu turėjo tik vieną aptarnaujamą staliuką, nebuvo užimtas ir tuo metu užėjo klientas, kuris jam nepasirodė įtartinas. Apie 15.27 val., būdamas restorano patalpoje, pastebėjo, kaip minėtas asmuo išeina iš kavinės. Jam tai sukėlė įtarimą, kadangi jis stebėjo tualetų zoną, o minėtas asmuo ten nebuvo nuėjęs. Taip pat per tokį trumpą laiką asmens nebūtų galima aptarnauti bei pateikti pagaminto maisto. Po kelių minučių prie jo priėjo restorano administratorė E. L., kuri nurodė, kad kažkas iš administracijos patalpų, esančių antrame aukšte, pavogė nešiojamąjį kompiuterį. Jis (R. Č.) iškart suprato, kad galimai tas asmuo, kurį matė išeinantį iš restorano, pavogė restoranui priklausantį turtą. Jis (R. Č.) iškart išbėgo iš restorano ir atsisukęs į dešinę pusę pastebėjo, kad tas vyras, kuris galimai pavogė restoranui priklausantį turtą, yra netoli sankryžos. Jis (R. Č.) nubėgo prie jo ir pribėgęs paklausė, ar nieko nepaėmė, o tas vyras nurodė, kad paėmė. Jam jau būnant prie sulaikyto vyro, prie jų priėjo kolega, kartu su kolega jie grąžino vyrą atgal į restorano patalpas. Grįžęs į restoraną, jis (R. Č.) paprašė, kad vyras atiduotų visus daiktus, kuriuos paėmė. Vyras sutiko ir iš kuprinės ištraukė nešiojamąjį kompiuterį ir skenerį, kurie priklauso restoranui. Tuo metu, kai vyras iš kuprinės ištraukė pavogtus daiktus, buvo ir administratorė E. L., kuri daiktus pasiėmė ir nusinešė į administracijos patalpas. Jo kolega paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, o jis (R. Č.) stebėjo vyrą, kuris pavogė restoranui priklausantį turtą, kad šis nepabėgtų. Į administracijos patalpas galima patekti tik pakilus į antrą aukštą, pro dešinėje pusėje esančius varstomas duris. Klientai ten nevaikšto, kadangi ten yra užrašas „Administracija“, jokių patalpų, pritaikytų klientams, nėra. Jam jokia žala nepadaryta (b. l. 29-32).
2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – restorano (duomenys neskelbtini) administracijos patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į restoraną, praėjus tiesiai matomi laiptai, vedantys į restorano patalpos antrą aukštą. Pakilus šiais laiptais matoma dar viena salė, skirta lankytojams, dešinėje pusėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į koridorių, ten matomas praėjimas, kurio dešinėje pusėje, ant sienos pakabinta lentelė su užrašu „Administracija“. Praėjus tiesiai matomos baltos spalvos durys, vedančios į tarnybinę patalpą, kabinetą. Administracinės patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos lankytojų salėje (b. l. 15-25).
2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš restorano (duomenys neskelbtini) gauti 2025 m. kovo 22 d. vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_20250322154959_20250322163324_2138353“. Įrašo apačioje dešinėje pusėje matomas lakas ir data - 2025-03-22 15:50 val. Įraše matomas filmuojamas įėjimas į restoraną (duomenys neskelbtini). 15:58:15 val. į restoraną užeina A. S. (apsirengęs tamsiais drabužiais, ant galvos užsidėjęs kepure su snapeliu, ant kairio peties kuprinę). A. S. nueina į restoraną. Tuomet 16:03 val. A. S. lėtai išeina iš restorano, ant peties pataisydamas kuprine. 16:03:52 val. matosi, kad tarp padavėjų vyksta kažkoks sujudimas. 16:03:59 val. vienas padavėjas išeina iš restorano į lauką, jam iš karto iš paskos išbėga kitas padavėjas. 16:05:36 val. padavėjai į restoraną atveda A. S., kuris iš savo kuprinės ištraukia nešiojamąjį kompiuterį „HP“ ir skenerį „Epson“. Padavėjas pradeda skambinti į policiją. A. S. prašo nekviesti policijos, matosi jam yra nepatogu ir jis yra susijaudinęs.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera2_(duomenys neskelbtini)_20250322155036_20250322165021_2138929“. Įrašo kairėje pusėje per vidurį matomas laikas ir data - 2025-03-22 15:50 val. Įraše matoma restorano patalpa – pirmas ir antras restorano aukštas, staliukai, sėdintys žmonės. 15:58:45 val. matosi kad pirmame aukšte praeina A. S. su kuprine ant peties ir nueina toliau į patalpa, toliau jo nesimato. 16:03:03 val. A. S. grįžta atgal link išėjimo su kuprine ant peties (b. l. 41-43).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad įvykio dieną užėjo į kaltinime minimą restoraną, nuėjo į antrą aukštą, kur buvo parašyta „administracija“, ten nebuvo žmonių, ant stalo stovėjo kompiuteris ir daiktas, panašus į kompiuterį, jis tuos du daiktus paėmė, susidėjo į kuprinę ir išėjo, tačiau išėjusį iš restorano jį pasivijo restorano darbuotojas, kuriam atidavė daiktus, kuriuos bandė pavogti. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimai, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., 2025 m. kovo 22 d., apie 16.00 val., užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį restoraną (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuėjęs į antrą aukštą ir užėjęs į administracines patalpas, į kurias pašaliniams asmenims įėjimas yra draudžiamas, pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „HP Probook 450 G3“, 400 Eur vertės, ir skenerį „Epson Perfection V19“, 100 Eur vertės, tačiau svetimo turto neužvaldė ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas restorano darbuotojo.
Kadangi kaltinamasis minėtą turtą pagrobė įsibraudamas į patalpą, kurioje neturėjo teisės būti – restorano administracijos patalpas, skirtas tik restorano darbuotojams, bei kadangi kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas restorano darbuotojo, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpą.
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių, kadangi jis buvo sulaikytas, pasikėsintas pagrobti turtas savininkui buvo grąžintas, todėl turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis pasikėsino pagrobti turtą įsibraudamas į patalpą, tačiau paties pagrobto turto vertė (500 Eur) yra nedidelė, neviršijanti 10 MGL (500 Eur) dydžio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. – jis pagyvenusio amžiaus, šiuo metu nedirbantis, tačiau iš SODROS duomenų matyti, kad pastaraisiais metais dirbo įvairiais laikotarpiais, paskutinį kartą UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 136), praeityje buvo teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau šie teistumai išnykę, todėl asmuo laikytinas neteistu (112-134), baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 95-114).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant didesnį už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimą jam). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga šiai kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. ankstesnis teistumas yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis įvykis buvo atsitiktinis, pastaruosius ketverius metus jis dirbo, nenori grįžti prie seno gyvenimo būdo, nori dirbti ir dorai gyventi, teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti vienerių metų laikotarpiui, neskiriant A. S. intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, nustatant kad A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo pradėti dirbti ir tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigė, jog šios nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad jis pragėrė turėtus pinigus ir neturėjo už ką pavalgyti, teismo vertinimu, tikslinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 22 d., 16.40 val. iki 2025 m. kovo 23 d., 12.59 val. (b. l. 48-53) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Ikiteisminio trimo metu kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 108,33 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. S. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo A. S. gynėju teisme buvo paskirta advokatas Rimantas Prėskienis.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo A. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, kaip teigė, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. S. nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. S. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, nustatant kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo:
1) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 22 d., 16.40 val. iki 2025 m. kovo 23 d., 12.59 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 108,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. S..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.