Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-04-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-5276-889/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-5276-889/2018Nutartis · 2018-04-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
2YT-5276-889/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02536-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5276-889/2018(Proceso Nr. 2-06-3-02536-2018-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriame prašo grąžinti nuskaičiuotas laikinojo nedarbingumo išmokas. Nurodo, kad 2018-03-20 gautas antstolio Jono Petriko 2018-03-09 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Antstolio Jono Petriko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 202 Eur ir 75 Eur išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolis, siekdamas užtikrinti skolos išieškojimus, vykdant nurodytas vykdomąsias bylas, 2018-02-28 nuo pareiškėjui priklausančios sąskaitos nuskaičiavo gautą laikino nedarbingumo išmoką. 2018-03-06 pareiškėjas kreipėsi į antstolį pateikdamas sąskaitos išrašą, iš kurio matosi apie gaunamas išmokas bei informuodamas, kad išskaita padaryta iš laikino nedarbingumo pašalpos bei prašydamas grąžinti neteisėtai nuskaičiuotą išmoką. Pareiškėjas nurodo, kad skundžia patvarkymą, kuriuo informuojama, kad 2018-03-09 antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra.

Antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018-03-23 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas ir jo netenkino. Antstolis nurodė, kad areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose kredito įstaigose, antstoliui nėra žinoma apie jose esančių piniginių lėšų kilmę, tai yra koks asmuo ar įstaiga perveda pinigus į skolininko sąskaitą, pareiga pateikti piniginių lėšų patenkančių į skolininko sąskaitą dokumentus, patvirtinančius jų kilmę, tenka pačiam skolininkui. Nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui A. M. buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta 2016-07-13 ir 2016-11-29, piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 2018-02-20 ir 2018-02-27, o skolininkas A. M. į antstolio kontorą atvyko su prašymu dėl arešto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo tik 2018-03-06, tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nurodymo nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos bei aštuonioms dienoms nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nors žinojo, jog jo piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje taikomi apribojimai, tai yra skolininkas A. M. nesikreipdamas į antstolį per 14 dienų nuo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos savo neveikimu prarado teisę reikalauti grąžinti pinigines lėšas, kurių antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje nėra, kadangi jos jau pervestos išieškotojui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nenustatyta, jog antstolis būtų viršijęs jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 202 Eur išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-05-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 Eur išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-08 vykdomąjį raštą Nr. e2-9914-889/2016. 2016-07-11 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 202 Eur sumoje bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ir išsiųstas pareiškėjui. 2016-11-28 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų 249,54 Eur sumoje ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-02-20 iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 5,12 Eur suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-02-20 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai VMI. 2018-02-27 iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 35,88 Eur suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-02-27 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai VMI. 2018-03-02 antstolio kontoroje gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui ligos išmoka pervedama į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-03-02 antstolis užklausė LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018-01-01, iš pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas. 2018-03-06 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo prašymas grąžinti ligos išmoką, taip pat pareiškėjas pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad 2018-02-19 jam buvo pervesta 104,21 Eur ligos išmoka. 2018-03-09 antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad 2018-03-09 antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra.

Pažymėtina, kad antstolio 2018-03-09 patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas antstolio atsisakymu atlikti veiksmus, kadangi antstolis atsisakė grąžinti pareiškėjui iš jo sąskaitos nuskaičiuotas ligos išmokas.

Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo (CPK 738 straipsnis). Šiuo atveju vykdomose bylose yra vykdomi 202 Eur baudos ir 75 Eur žyminio mokesčio išieškojimai. Tokiu atveju, iš skolininko ligos išmokos išieškojimas nėra galimas, antstolis neteisėtai nuskaičiavo šias išmokas iš skolininko banko sąskaitos.

Antstolis teigia, kad nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui A. M. buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta 2016-07-13 ir 2016-11-29, piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 2018-02-20 ir 2018-02-27, o skolininkas A. M. į antstolio kontorą atvyko su prašymu dėl arešto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo tik 2018-03-06, tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nurodymo nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos bei aštuonioms dienoms nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nors žinojo, jog jo piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje taikomi apribojimai, tai yra skolininkas A. M. nesikreipdamas į antstolį per 14 dienų nuo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos savo neveikimu prarado teisę reikalauti grąžinti pinigines lėšas, kurių antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje nėra, kadangi jos jau pervestos išieškotojui. Nesutiktina su šiuo teiginiu, kadangi skolininkas neskundė šių nurodymų dėl objektyvių priežasčių – nurodymų surašymo metu skolininko banko sąskaitose jam pervestų ligos išmokų dar nebuvo. Minėtos ligos išmokos skolininkui buvo pervestos jau 2018 metais ir antstoliui jas 2018-02-20 ir 2018-02-27 nurašius į savo depozitinę sąskaitą, skolininkas per protingą terminą, t. y. 2018-03-06, kreipėsi į antstolį su prašymu gražinti ligos išmokas. Antstolis taip pat teigia, kad areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose kredito įstaigose, antstoliui nėra žinoma apie jose esančių piniginių lėšų kilmę, tai yra koks asmuo ar įstaiga perveda pinigus į skolininko sąskaitą, pareiga pateikti piniginių lėšų patenkančių į skolininko sąskaitą dokumentus, patvirtinančius jų kilmę, tenka pačiam skolininkui. Nesutiktina ir su šiuo teiginiu, kadangi iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pats antstolis 2018-03-02 užsiklausė LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018-01-01, ir iš pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 38). Vadinasi, antstolis turėjo galimybę sužinoti, kad skolininkui yra pervedamos ligos išmokos.

2018-02-20 iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 5,12 Eur suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-02-20 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai VMI. 2018-02-27 iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 35,88 Eur suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-02-27 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai VMI. Antstolis nelaukdamas, kol sueis 20 dienų terminas nuo tos dienos, kai skolininkas sužinojo apie šių patvarkymų priėmimą, paskirstė šias nurašytas pinigų sumas, taip nesuteikdamas galimybės skolininkui pateikti duomenis, įrodančius jo gautų lėšų kilmę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad antstolio veiksmai atsisakyti grąžinti pareiškėjui nuo jo nuskaičiuotas ligos išmokas buvo neteisėti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir 2018-03-09 patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė grąžinti skolininkui pinigines lėšas, naikintinas ir antstolis įpareigotinas grąžinti pareiškėjui 41 Eur sumą, gautą kaip ligos išmoką (CPK 185 straipsnis, 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolio Jono Petriko 2018-03-09 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atlikti veiksmus, ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui A. M. 41 Eur sumą, gautą kaip ligos išmoką.

Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui Jonui Petrikui, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė