Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. N. atstovo advokato A. V. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarties, kuria netenkintas O. N. atstovo advokato A. V. skundas ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-04-25 ir vyriausiojo prokuroro 2014-05-21 nutarimai,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2014-04-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, O. N. atstovas advokatas A. V. pastarąjį apskundė aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2014-05-21 nutarimu atmetė skundą ir paliko galioti 2014-04-25 prokuroro nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal O. N. 2013-11-04 pareiškimą.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutartimi netenkintas O. N. atstovo advokato A. V. skundas ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-04-25 ir vyriausiojo prokuroro 2014-05-21 nutarimai.

Atstovo teigimu, A. K. suprato ir žinojo, jog pasirašo vekselį ir duodamas parodymus meluoja. Tą patvirtina O. N. parodymai, taip pat civilinę bylą nagrinėjantis teismas, kuris pripažino, kad A. K. prieš pasirašant visus įdarbinimo dokumentus, juos perskaitė. Prokuroras R. D. 2014-04-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad A. K. dėl savo asmeninių savybių negalėjo suprasti kokį dokumentą pasirašė, tuo labiau, kad aptariamame vekselyje nurodyti elementarūs duomenys, suprantami kiekvienam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. pasirašė vekselį parašą padėdamas šalia žodžio „skolininkas“, o virš vardo ir pavardės matyti didelėmis raidėmis užrašyta „VEKSELIS NEPROTESTUOTINAS“. Manytina, kad bet kuris protingas ir atidus asmuo, net paskubomis pasirašant dokumentus, nepraleidžia pro akis tokių žodžių kaip „vekselis“, „skolininkas“, juolab, kai jie yra aiškiai matomi.

Skunde teigiama, kad A. K. yra visiškai teisus, kad niekada nesiskolino pinigų iš O. N., tačiau vekselio išdavimui nėra būdingi vien tik paskoliniai santykiai. Tą patį patvirtino ir teismas civilinėje byloje, kur be kita ko buvo įrodyta, jog vekselio išdavimo pagrindas yra teisėtas. Sprendimas civilinėje byloje yra įsiteisėjęs. Atstovo įsitikinimu, parodymai ir ikiteisminio tyrimo duomenys suponuoja išvadą, jog A. K. suprato ir žinojo, kad savo valia ir niekieno neverčiamas yra pasirašęs vekselį ir, siekdamas išvengti skolos pagal vekselį mokėjimo, melagingai įskundė O. N. ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar A. K. teikdamas melagingą pareiškimą dėl nusikalstamų veikų bei duodamas melagingus parodymus veikė nesuprasdamas savo veiksmų. Todėl manytina, kad A. K. pateikdamas pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, tokiu būdu įskusdamas O. N. ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie nebūtą nusikalstamą veiką, suprato savo veiksmų reikšmę ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad išeinant A. K. iš darbo, O. N. priminus jam apie vekselį, A. K. pareiškė, kad žino kas per daiktas yra vekselis ir kad dėl to vekselio susitiks tam tikrose institucijose. Tai patvirtina, kad A. K. ne tik žinojo, bet ir suprato vekselio reikšmę, tačiau vengdamas savo įsipareigojimų vykdymo, pateikė melagingą pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, o vėliau ir teismui, kuris A. K. ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė.

Pareiškėjos atstovo manymu, pagal pareiškėjos pateiktą informaciją ir įrodymus nebuvo ir nėra galima konstatuoti, jog BK 235 ir 236 str. numatytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai nebuvo padarytos. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog didesnė tikimybė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, todėl ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu nepradėtas nepagrįstai.

Skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos formuojamų taisyklių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo jo pradėti, nes net ir tais atvejais, kai nėra išsamių duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas, neaiškios jų padarymo aplinkybės ir pan., ikiteisminis tyrimas turi būti vis tiek pradedamas (Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-638-462/2010; Panevėžio apygardos teismo 2010-09-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-543-193/2010).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal O. N. pareiškimą, ginčijamas Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2014-04-25 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pareiškėjos atstovas skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų pagal BK 235 ir 236 str. O. N. atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos (jos atstovo) skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas bei motyvai išdėstyti ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

BK 235 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 236 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad A. K. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas, atliekamas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-00309-13 dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Šio tyrimo metu buvo tiriamos A. K. pasirašyto vekselio O. N. naudai surašymo, pasirašymo aplinkybės, kurias ištyrus, ikiteisminis tyrimas dėl BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nutrauktas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjos bei jos atstovo manymu, A. K., pasirašęs vekselį ir siekdamas išvengti skolos pagal vekselį mokėjimo, tyčia melagingai įskundė O. N. ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir davė melagingus parodymus, dėl ko jis turi atsakyti baudžiamąja tvarka. Tačiau teismas pažymi, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina nei nurodytų pareiškėjos (jos atstovo) teiginių, nei nusikalstamos tyčios A. K. veiksmuose buvimo.

Aplinkybė, kad A. K. neprisiminė, jog pasirašė vekselį, atsižvelgiant į neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, kad A. K. pinigų iš O. N. iš tikrųjų nesiskolino, šias aplinkybes vertinant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 89-1-00309-13 surinktų duomenų kontekste, taip pat atsižvelgiant į O. N. liudytojos statusą minėtoje byloje, nesudaro pagrindo A. K. veiksmus, šiam kreipiantis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei duodant parodymus, laikyti nusikalstamais, nes, šiuo atveju akivaizdu, kad A. K. neturėjo tiesioginės tyčios pateikti žinomai melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir taip melagingai įskųsti O. N., todėl A. K. veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimų, numatytų BK 235 ar 236 straipsniuose sudėties ir pareiškėjos (jos atstovo) skunduose subjektyviai dėstomi, prielaidomis grindžiami, formalūs teiginiai apie galimai nusikalstamus A. K. veiksmus to niekaip nepaneigia.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui dėl O. N. (jos atstovo) skunde nurodomų aplinkybių.

Taigi, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

O. N. atstovo advokato A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.