Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjęs V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius teisės pažeidimus nėra, dirbančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vedusio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2014 m. spalio 23 d., apie 22 val., Vilniaus rajone, Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, mikroautobusu ,,Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, nepateikė muitinės kontrolei ir paslėpęs autobuso salone tarp asmeninių daiktų gabeno įvairias automobilio detales, kurių bendra vertė 1445 Lt (418 Eur), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-10-23 vyko per Lavoriškių punktą su pažįstamu G. S.. Privažiavus muitinės posto langelį pareigūnai G. S. paklausė ar jis veža draudžiamus daiktus. Atsakė, kad neveža. Priėjęs pareigūnas, atidarė duris, pamatė prie kojų stovintį maišą su detalėmis. Pareigūnui pasakė, kad tai lengvųjų automobilio detalės. Vežė šias detales asmeniniams tikslams, nes turi ,,Ford“ automobilį. ,,Toyota“ automobilį turi draugas. Detalės buvo išimtos ir aprašytos. Detales įsigijo Rusijoje, įmonėje. Už detales mokėjo 200 eurų. Autodetalių paėmimo metu, nurodė, kad kvitas negalėjo būti išduotas, nes nebuvo vadybininko ir sutarė, kad jį gaus vėliau. Vėliau gavo tik važtaraštį. Dokumentas dėl detalių kainų atsirado po to. Važiuojant pro muitinę važtaraščio dar neturėjo. Vėliau V. G. paaiškino, kad prekių važtaraštį įsigijo prekių įsigijimo metu. Važtaraščio patikrinimo metu nerado. Inspektorius buvo nustatęs detalių kainas, klausinėjo ar sutinka su kainomis. Su kainomis nesutiko. Buvo surašytas protokolas. Šiuo metu nebedirba. Tuo metu dirbo UAB „Remvaida“. Bendrovė užsiima logistika ir pervežimu. Anksčiau įmonė užsiiminėjo detalių pervežimu. Vežami daiktai buvo maišelyje, prie durų. Kitos detalės buvo tarp asmeninių daiktų krepšiuose, bet nepaslėptos. Protokole pasirašė, parašė savo nuomonę, o dėl kainų nežinojo, kad bus tokios pasekmės. Prašo nutraukti bylą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. atstovas adv. E. R. teismo posėdžio metu nurodė manantis, kad ne objektyviai muitinės pareigūnai vertina situaciją, asmuo už pažeidimą, kuris yra inkriminuojamas neturi būti traukiamas. Vertinant faktines aplinkybes, kad daiktai yra su etiketėmis, nesuponuoja, tyčios. Vadovaujantis 2004 balandžio 16 d . Vyriausybės nutarimu Nr. 439, priimtomis keleivių vežimo taisyklėmis matyti, kad vežama daiktų, kurių vertė yra ne daugiau 1030 Lt, nereikia deklaruoti, skirta asmeniniams tikslams vežami daiktai. Daiktai vertės iki 1030 Lt traktuojami kaip nekomerciniams tikslams įvežami. Paties vairuotojo kainų sakymas, nėra prilyginamas metodams, numatytiems įstatyme. EB muitinės kodekso 29 str. 1 d. A ir D punktuose nurodyti atvejai, kada galima netaikyti sandorių metodų, nei vienas atvejis nėra tinkamas, yra specialios sąlygos, kurios nėra byloje nustatytos. Nėra jokių įrodymų, kad asmuo ir Rusijos įmonės subjektas, kuris parduoda prekes, būtų susieti. V. G. pozicija nėra ir nebuvo prieštaringa. Yra taisyklės kaip yra nustatinėjama prekių muitinė vertė. Tai yra nurodyta Muitinės kodekso 29 str. 1 d., 2A d. Turi būti vertinama sandorio vertė. Tik tada, kai kyla abejonė, gali būti remtasi kitais metodais. PREMI duomenų bazė identifikuoja tik bendrus pavadinimus. Vežtos prekės yra seniai pagamintų automobilių, dėl ko kainos nėra didelės. Yra du konkuruojantys dokumentai - važtaraštis ir muitinės dokumentas dėl prekių vertės. Prieš metus inspektorius nerado PREMI bazėje duomenų, todėl klausė V. G. kainų. Dabar muitinė teigia, kad nustatė kainas pagal šią bazę. Negalima taikyti žemesnių metodų, jei galima taikyti aukštesnius metodus. Sandorių metodas yra prioritetinis. Nėra pagrindo teigti, kad nurodytos kainos neatitinka realybės. Nuo pradžių teigta, kad V. G. turėjo dokumentą, bet jo nerado. Teismas turi vertinti pateiktą sąskaitą- faktūrą ir bet kokie neaiškumai turi būti vertinami V. G. naudai. V. G. pasirašė protokole, nurodė, kad sutinka, bet sutiko ne dėl kontrabandos, o dėl vežtų prekių. Asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn pagal tą prekių kainą, kurią pateikė šiandien muitinė. Dėl pozicijos apie įmonės reklamą, tai asmuo nepardavinėja detalių. Tai matoma iš aktualios reklamos. Jokių detalių pardavimo nereklamuoja. Sandorio vertė nebuvo ginčijama. Taisyklėse nurodyta, kad sandorio vertė nustatoma pagal sąskaitas- faktūras. Nėra reikalaujama čekių ar kasos kvitų. Jei vyksta ginčas dėl pačios sąskaitos, tik tada subjektas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų. Yra pateiktas dokumentas, kuris nustato sandorio vertę. Prašo nutraukti bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad surašant pranešimą dėl prekių kainų nustatymo buvo vertinta prekių kaina protokolo surašymo metu. Kilo klausimas dėl prekių kainų protokolo surašymo metu. Dėl to nebuvo vertintas šis važtaraštis. Buvo kreiptasi į Kauno muitinę, jai buvo pridėtas važtaraštis. Nėra jokių kvitų, pagrindinės sutarties dėl prekių. Nebuvo remtasi važtaraščiu, nes buvo apskaičiuojama prekių vertė protokolo surašymo metu. Važtaraštis neturėjo būti pateiktas. Pateikė galutinę išvadą dėl prekių kainų. Iš jos negalima identifikuoti kurios prekės yra naudotos, o kurios naujos. Prekių vertė yra nustatyta PREMI duomenų baze. Liudytojas K. K. nurodė, kad lygino kainas. Muitinė mano, jog V. G. pagal jam surašytą protokolą trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., nes pažeidimas yra įrodytas, yra nustatyta, kad asmuo vežė prekes, asmuo prisipažino. Protokolo surašymo metu asmuo neginčijo prekių vertės. Abejonės dėl prekių vertės jam kilo tik teisme. Inspektoriaus parodymais V. G. pats nurodė prekių kainas. Kyla klausimas dėl pateikto važtaraščio, kuris nėra įrodytas pagrindine sutartimi ir kvitais. Prekių kainos buvo nustatytos PREMI duomenų baze. Teismo įpareigota muitinė pateikė prekių vertę. Paklaida nėra didelė. Tai įrodo pažeidimą, kadangi prekių vertė viršija 300 eurų. Prekės buvo vežamos komerciniais tikslais, nes jų kiekis buvo nemažas. V. G. pats nurodė, kad anksčiau užsiiminėjo detalių prekyba. Muitinės nuomone yra paneigta pozicija dėl to, kad detalės buvo vežamos asmeniniams tikslams. Prašo vertinti prieštaringą V. G. poziciją. Muitinė iš pat pradžių užginčijo važtaraštį, kuris nėra laikytinas įrodymu byloje, kadangi jis nėra pagrįstas pagrindine sutartimi ir kvitais. Vertė buvo nustatoma pagal tinkamą metodą, kuris yra nurodytas pateiktame rašte. Lietuvoje yra remiamasi PREMI duomenų baze. Prašo patraukti V. G. administracinėn atsakomybėn ir skirti jam baudą sankcijos ribose.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, inspektoriumi. V. G. atvyko su kitu piliečiu. V. G. buvo keleivis. Jis atvyko į tuščią krovininių automobilių kanalą su mikroautobusu, žodžiu deklaravo, kad nieko draudžiamo neveža. Buvo nuspręsta patikrinti transporto priemonę. Priėjus prie jų dar kartą buvo paklausta ar jie neturi draudžiamų daiktų, jie atsakė, kad neturi. Tada pradėjo tikrinti mašiną. Kabinoje buvo rastos lengvųjų automobilių detalės. Jos buvo sudėtos krepšiuose. Buvo ,,Ford“, ,,Toyota“ automobilių detalės. Detalės buvo sudėtos tarp asmeninių daiktų. Naujos detalės buvo susuktos į drabužius, kai kurios išimtos iš pakuočių, o kai kurios pakuotėse. V. G. prisipažino, kad tai jo detalės. V. G. nieko neaiškino. Jis pasakė, kad tai jo prekės ir jis nežinojo, kad jas reikia deklaruoti. V. G. nepateikė šių prekių įsigijimo dokumentų. V. G. pasakė, kad tokių dokumentų neturi. V. G. ieškojo dokumentų, bet pasakė, kad jų neturi. Paprašė žodžiu deklaruoti prekių vertę, palygino prekių vertę su muitinės PREMI duomenų baze. Ieškojo prekių kainų ir internete. Rado prekių rinkos kainas. Vadovavosi V. G. deklaruotomis žodžiu prekių kainomis. Protokole nurodytas kainas gavo iš V. G.. V. G. žodžiu deklaravo prekių kainas, jis jas lygino su PREMI duomenų bazės kainomis, jos buvo panašios. V. G. sutiko su tokiomis prekių kainomis. Prekių rinkos kainos buvo žymiai didesnės. V. G. aiškino, kad veža prekes savo tikslams, bet prekių kiekis neįtikino, kad vežė jas savo tikslams. Prekės buvo skirtos kelių markių automobiliams dėl to nustatė, kad detalės buvo skirtos ne asmeniniam naudojimui. Detalės buvo originalios, naujos, įpakavimuose. Buvo ir naudotų detalių. Protokolo surašymo metu V. G. neminėjo jokio važtaraščio. Paprašius pateikti prekių įsigijimo dokumentus, V. G. nuėjo jų ieškoti į mašiną, grįžęs pasakė, kad tokių dokumentų jis neturi. Jis pasidomėjo, kad V. G. yra UAB ,,Remvaida“ atstovas, o bendrovė užsiima automobilių dalių prekyba. Nustatant prekių vertę, vadovavosi šeštu metodu. V. G. pateikus automobilių dalių įsigijimo dokumentą, galėjo taikyti prekių gabenimo pirmą dalių kainų nustatymo metodą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: V. G. paaiškinimu protokolo surašymo metu ir teismo posėdžio metu, kad detales vežė asmeniniams tikslams, automobilio remontui, nežinojo, kad jas reikėjo deklaruoti; administracinio teisės pažeidimo bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais; prekių važtaraščiu; UAB ,,Remvaida“ veiklos išrašu iš interneto; UAB ,,Remvaida“ įstatais; UAB ,,Remvaida“ reklama; tarptautiniais krovinių transportavimo važtaraščiais; tarnybiniu pranešimu dėl sulaikytų prekių muitinės vertės nustatymo, kuriuose nurodyta gabentų prekių pavadinimai ir vertė, ir kur jos buvo paslėptos bei UAB ,,Remvaida“ veikla.

Visi surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad V. G., nepateikęs muitinės kontrolei ir tyčia įvežė per valstybės sieną privalomas deklaruoti prekes, kurių vertė 418 Eur, t.y. neviršija 50 MGL, ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas), 40-41 str., asmuo, įvežantis prekes į Bendrijos muitų teritoriją, privalo jas pateikti muitinės kontrolei ir sumokėti už jas importo muitus ir mokesčius. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. prekių nepateikė muitinės kontrolei ir paslėpęs autobuso salone tarp asmeninių daiktų gabeno įvairias automobilio detales. Tuo tarpu, atvykstančių į Lietuvos Respubliką keleivių asmeniniame bagaže gabenamoms prekėms muitų ir mokesčių lengvatos taikomos vadovaujantis Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muito taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968, 4.5 punktu ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, kurių 4 punkte nustatyta, jog Keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai atitinka dvi sąlygas, t.y. jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir jų vertė ar kiekis neviršija taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais.

Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkte numatyta, jog prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai ir yra skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos, o tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Vilniaus teritorinės muitinė pateikė pažyma dėl UAB ,,Remvaida“ veiklos, iš kurios matyti, kad UAB ,,Remveida“ veiklos sritys – naujų europietiškų, japoniškų, amerikietiškų lengvųjų automobilių atsarginių dalių prekyba bei naudotų detalių pervežimas ir išmuitinimas į Baltarusiją ir Rusiją. Be to, UAB ,,Remvaidos“ įstatų 2 skirsnio 45.31 ir 45.32 punktuose nurodytos ir tokios bendrovės komercinės-ūkinės veiklos sritys: variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė ir atitinkamai mažmeninė prekyba. Taip pat liudytojas K. K. paliudijo, kad jam sukėlė abejonių įvežamų prekių paskirtis, kadangi dalys buvo skirtos kelių markių automobiliams, o V. G. buvo UAB „Remvaida", kuri užsiima automobilių dalių prekyba, direktorius, todėl jos galėjo būti vežamos komerciniais tikslais. Nors V. G. teigė vežęs automobilių detales asmeniniams automobiliams, tačiau nepateikė duomenų apie turimus automobilius ir jų gedimus, kas pagrįstų tokio kiekio detalių įvežimo būtinumą. Todėl teismas mano, kad tai yra V. G. gynybinė pozicija ir laikytina, kad V. G. automobilių detales vežė komerciniais tikslais.

Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 6.3 punkte nustatyta 300 eurų prekių vertės riba, iki kurios gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais. Iš byloje turimų duomenų matyti, kad V. G. gabeno automobilių detales, kurių vertė 418 Eur ir viršijo leidžiamų įvežti be importo muitų ir mokesčiu prekių vertės ribą. Muitinės pareigūnas, sulaikydamas prekes, jas vertino vadovaudamasis reglamentuotais prekių įvertinimo metodais ir tvarka. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Nors V. G. nurodė, jog pateikė muitinei dokumentus, kuriuose nurodyta daiktų vertė Rusijos rubliais, o muitinės darbuotojai šių dokumentų nevertino, tačiau teismo posėdžio metu V. G. pripažino nepateikęs prekių įsigijimo dokumentų patikrinimo metu, nes negalėjo jų rasti. Muitinės pareigūnas K. K. paliudijo, kad V. G. nepateikė prekių įsigijimo dokumentų. Dėl ko, vertinant prekes negalėjo būti taikomas sandorio vertės metodas. V. B. muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas, muitinė vertė turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies a. b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Nustatant prekių muitinę vertę, taip pat vadovaujamasi 2004-04-28 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, kurių 14.3 punktas reglamentuoja sulaikytų ne Bendrijos prekių muitinį įvertinimą ir nustato, jog nesant galimybės šių prekių muitinės vertės nustatyti sandorio vertės metodu (Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnis), taip pat muitinio įvertinimo metodais, nurodytais Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnyje, ji nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu ir remiantis Bendrijoje turimais (importuojančioje šalyje prieinamais) duomenimis. Muitinės pareigūnas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad negalėdamas taikyti prekių sandorio vertės bei kitų sekančių prekių muitinės vertės nustatymo metodų, nustatydamas prekių vertę rėmėsi V. G. žodžiu nurodytomis detalių įsigijimo kainomis, jas preliminariai palygindamas su muitinės turimais duomenimis prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje PREMI, kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių patvirtintus sandorius, ir laikė, jog asmens pateiktos kainos yra muitinei priimtinos. Teismo nuomone, V. G. pažeidimo fiksavimo metu pačiam nurodžius tokias automobilių detalių įsigijimo kainas, o naujai pateiktos kainos tris kartus mažesnės už anksčiau nurodytąsias bei mažesnės už paprastai rinkoje taikomas kainas parduodant automobilių detales, vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas dokumentas su prekių kainomis negali būti laikytinas įrodymu patvirtinančiu prekių kainą. Šis dokumentas pateiktas jau po muitinio įforminimo, todėl jį pateikusiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti pateikto dokumento egzistavimą pažeidimo nustatymo metu ir išsklaidyti abejones dėl duomenų neatitikimo. V. G. nepateikė apmokėjimo dokumentų, kurie pagrįstų, kad tikrai už prekes buvo sumokėta kaina nurodyta prekių važtaraštyje, o ir pats dokumentas nėra pažymėtas trečiosios šalies spaudu, kas galėtų įrodyti, jog prekės buvo išvežtos būtent su šiuo dokumentu.

V. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą visuomenei, (t. y. kad kontrabanda įvežamos prekės daro didelę žalą valstybės ūkio ir finansų sistemai bei yra vienas pavojingiausių pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse), į kontrabanda gabentų prekių kiekį, vertę ir jų slėpimo vietą automobilyje, į pažeidėjo asmenybę, duomenų apie administracinius teisės pažeidimus nėra, todėl atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

Klausimas dėl transporto priemonės, kuria gabentos kontrabandinės prekės konfiskavimo nespręstinas, nes ši transporto priemonė, kaip teisės pažeidimo padarymo įrankis, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, muitinės pareigūnų sulaikyta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti jam 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą su kontrabandos daiktų (automobilio detalių, nurodytų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 4VK1007342) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.11.-1520-298/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.