Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Nr. 4-52-3-01990-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 50.15.2.

2015 m. gegužės 7 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas T. V.,

išnagrinėjęs V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, dirbančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.11.-2-269/2015 (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą 2014-10-24 Nr. 4VK 1007342 (toliau-protokolas) jį kaltinant tuo, kad jis, 2014 m. spalio 23 d., apie 22 val., Vilniaus rajone, Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, krovininiu mikro autobusu ,,Iveco“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Syland“, valst. Nr. FUO41 be krovinio, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos bei deklaruodamas, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, nepateikė muitinės kontrolei ir, paslėpęs krovininio mikro autobuso salone tarp asmeninių daiktų, gabeno įvairias automobilio dalis, kurių bendra vertė 1445 Lt (418, 5 EUR), t.y. kaltinamas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. (b.l. 1-2).

V. G. paaiškinimu protokolo surašymo metu nuoširdžiai gailėjosi dėl jam inkriminuoto pažeidimo (b.l. 1-2).

Iš V. G. rašytinio paaiškinimo pateikto teismui suprantama, kad jis laiko, kad automobilio dalys nebuvo skirti komerciniam naudojimui, nes įvežamos nereguliariai, skirtos keleivių asmeniniam naudojimui ir jų vertė yra 476, 5 Lt (138 EUR). Jeigu muitinė nenustatė, kad jo prekės nebuvo įvežamos reguliariai, tai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. Nr. 439 nutarimo „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ (toliau-nutarimas Nr. 439) 6. 3 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. Nr. 729 nutarimu, jo minėtos dalys buvo įvežamos ne komerciniam naudojimui ir bendra tokių prekių vertė neviršija 1030 Lt (298, 3 EUR), todėl prašo nutraukti bylą (b.l. 13-19, 21).

Liudytojas K. K. parodė, kad jis kaip muitinės pareigūnas atlikto V. G. gabenamų prekių muitinį patikrinimą. Mutinio patikrinimo metu V. G. jam žodžiu deklaravo, kad negabena prekių kurių būtina deklaruoti. Apžiūrėjus automobilį jo salone rastos ir išimtos pagrinde automobilių „Ford“, „Toyota“ dalys be įpakavimo dėžučių. Įpakavimo dėžutės buvo

padėtos atskirai nuo dalių. V. G. pasakė, kad gabenamos dalys kurios turėjo būti deklaruojamos pastarajam priklauso, buvo su etiketėmis kuriose buvo parašyta rusų kalba ir joms neturi įsigijimo dokumentų. Prekių kainų ant etikečių nebuvo. Ant etikečių buvo dalių gamintojo prekiniai ženklai, barkodai, kodai bei nurodyta dalių pagaminimo vieta: Rusija. Jis nustatė šių dalių kainą taikant muitinės kodekso 31 str. numatytą prekių muitinės vertės nustatymo metodą, t.y. dalių kainas esančios Lietuvos Respublikos ir E. S. bendrijos teritorijoje. Dalys galėjo būti skirtos komerciniams tikslams, nes jos tinka kelių markių automobiliams. Jis pasidomėjo, kad V. G. yra UAB ,,Remvaida“ atstovas, o bendrovė užsiima automobilių dalių prekyba. Jeigu V. G. pateiktų dalių įsigijimo dokumentą, tai jis galėjo taikyti prekių gabenimo pirmą dalių kainų nustatymo metodą (b.l. 27-31).

Protokolas pagrindžiamas administracinio teisės pažeidimo bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-6).

Visi surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad V. G. nepateikęs muitinės kontrolei įvežė per valstybės sieną neprivalomas deklaruoti prekes. Prekės buvo išimtos iš įpakavimo dėžučių, paslėptos tarp drabužių. Muitinės pareigūnas vertino prekes taikant ne sandorio vertės, o kainų galiojančių Europos sąjungos teritorijoje, metodą. V. G. advokato pateiktas prekių kainos dokumentas negali būti laikytinas įrodymu patvirtinančiu prekių gabenamų kainą, nes šis dokumentas nebuvo pateiktas muitinės patikrinimo metu ir galėjo būti surašytas bet kurio laiku. Nutarimas Nr. 439 nenumato teisės ar pareigos asmens gabenusio prekes per muitinės postą muitinės patikrinimo metu jų nedeklaruoti, o komentuoja asmens atleidimą nuo mokesčių ar akcizų.

Sutinkamai su nutarimu Nr. 439 V. G. bylos nagrinėjimo atveju buvo keleivis, nes jis buvo fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos. Nutarimo Nr. 439 4., 4.1. p. pažymėta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Nutarimo Nr. 439 5., 5.1. p. konstatuota, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai.

Keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija, kaip pažymėta Nutarimo Nr. 439. 6.3. p., numatyta 300 eurų (1035, 84 Lt) šių taisyklių 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nenurodytais atvejais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 kurio patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993m. liepos 2 d. komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės 11. p. pažymėta, kad jeigu pagal Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisykles, patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 (Žin., 2004, Nr. 70-2475), pripažįstama, jog yra pagrindo manyti, kad deklaruojama prekių muitinė vertė apgaulės būdu sumažinta arba padidinta, ir deklarantas nepateikia muitinės reikalaujamos informacijos, pagrindžiančios deklaruojamos sandorio vertės teisingumą, muitinė priima sprendimą, kad prekių muitinė vertė turi būti tikrinama papildomai, arba apskaičiuoja prekių muitinę vertę be papildomo tikrinimo, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio nustatyta tvarka taikydama kitus prekių muitinio įvertinimo metodus (išskyrus sandorio vertės metodą) arba vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu (jeigu negalima pritaikyti kitų prekių muitinio įvertinimo metodų).

Bendrijos muitinės kodekso (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 1992-1-12 29 straipsnyje (toliau-muitinės kodeksas) pažymėta, kad importuojamų prekių muitinė vertė laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

Muitinės kodekso 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas.

Muitinės kodekso 40 straipsnis nustato, kad prekės, kurios vadovaujantis 38 straipsnio 1 dalies a punktu pristatomos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją arba, atitinkamais atvejais, asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Muitinės kodekso 41 straipsnis konstatuoja, kad 40 straipsnis

neužkerta kelio taikyti galiojančias taisykles, susijusias su prekėmis: kurias gabena keleiviai; kurioms muitinės procedūra įforminama jų nepateikus muitinei.

Analizuojant aukščiau išdėstytus normatyvinius aktus bylos nagrinėjimo atveju neįrodyta, kad prekės buvo gabenamos per minėtą postą komerciniam tikslui. Negauta įrodymų, kad V. G. jos buvo įvežamos reguliariai bei nebuvo nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kad V. G. deklaruojamų prekių muitinė vertė apgaulės būdu sumažino arba padidino ir jis kaip deklarantas nepateiktų muitinės reikalaujamos informacijos, pagrindžiančios deklaruojamos sandorio vertės teisingumą, todėl muitinės patikrinimo metu nebuvo teisinio pagrindo taikyti sulaikytų prekių muitinės vertės nustatymo kitą įvertinimo metodą.

Nagrinėjimo atveju prekių vertė 1445 Lt (418, 5 EUR) nustatyta taikant kitą įvertinimo metodą, o ne sandorio vertės metodą, kai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Ji nežymiai viršija 300 eurų (1035, 84 Lt) vertę prekių nustatytą Nutarimo Nr. 439. 6.3. p. kurias keleiviai atvykstantys iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, ne komerciniais tikslais gabena asmeniniame bagaže ir jos neapmokestinamos importo PVM ir akcizais. Akivaizdu, kad nagrinėjimo atveju taikant sandorio vertės metodą prekių įvertinimą jo vertė neviršys 300 eurų (1035, 84 Lt), todėl jos neturėtų būti apmokestinamos importo PVM ir akcizais. Byloje negauta įrodymų, kad nagrinėjimo atveju gabenamoms prekėms per šį muitinės postą būtų taikomi draudimai ir apribojimai.

Teismo nagrinėjimo metu neįrodžius, kad V. G. veikoje yra kontrabandos požymiai, byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d. sudėties. Nutarimui įsiteisėjus, vadovaudamasis ATPK 269 str. prekės grąžintinos V. G..

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G., administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.11.-2-269/2015, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje sudėties, nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, vadovaudamasis ATPK 269 str., prekes, išimtas Vilniaus teritorinės muitinės daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 4VK 1007342 2014-10-24, grąžinti V. G..

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.