Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. 1448 eurų bauda su kontrabandos daiktų (automobilio detalių, nurodytų daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 4VK1007342) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 22.00 val., Vilniaus rajone, Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, mikroautobusu ,,Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, nepateikė muitinės kontrolei ir paslėpęs autobuso salone tarp asmeninių daiktų gabeno įvairias automobilio detales, kurių bendra vertė 1445 Lt (418 Eur).

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė neviršija penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

Pažymėtina, jog neprivalomus deklaruoti daiktus numato Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 4 punktas, kuriame numatyta, jog Keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 4.1. jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 4.2. jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. 5 punkte apibrėžiama, jog prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 5.1. įvežamos nereguliariai; 5.2. skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. 6.3 punkte nustatyta, jog Keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 300 Eurų (1 035,84 Lt).

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė gabentų prekių muitinę vertę, yra nepagrįstas. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis bei Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431. Bylos duomenimis nustatyta, kad muitinio patikrinimo metu V. G. nepateikė muitinės pareigūnams gabenamų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Minėtų taisyklių 10 punkte nurodyta, kad jeigu sandorio vertės metodas negali būti taikomas, turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis dėl prekių muitinės vertės. Administracinio teisės pažeidimo metu galiojo Bendrijos muitinės kodeksas, patvirtintas 2008 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (eb) nr. 450/2008, kurio 41 straipsnyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta pagal priemones, patvirtintas vadovaujantis 43 straipsniu (1 dalis). Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuotų prekių pardavimo sąlyga (2 dalis). 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 41 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną šio straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį gali būti nustatyta prekių muitinė vertė. Deklaranto prašymu c ir d punktų taikymo eilė pakeičiama. Pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Bendrijos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; d) apskaičiuotoji vertė. Šioje straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.

Teismo posėdžio metu muitinės pareigūnas K. K. parodė, kad pažeidimo padarymo metu V. G. nepateikė prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatant prekių vertę negalėjo būti taikomas sandorio metodas. Negalėdamas taikyti prekių sandorio vertės bei kitų sekančių prekių muitinės vertės nustatymo metodų, nustatydamas prekių vertę rėmėsi V. G. žodžiu nurodytomis detalių įsigijimo kainomis, jas preliminariai palygindamas su Bendrijoje turimais duomenimis, t. y. Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze PREMI, kurioje kaupiami duomenys apie importuotų prekių patvirtintus sandorius, o nerasdamas atitikmenų, kainas lygino su rinkos kainomis. Muitinės pareigūnas K. K. nustatė, kad gabentų automobilių detalių bendra vertė yra 418 Eur. Be to, iš Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinės vertės, kuri buvo nustatyta remiantis Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze PREMI, matyti, kad sulaikytų prekių muitinė vertė yra 437,59 Eur. Taigi, tiek muitinės pareigūno K. K. nustatyta, tiek Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus patikslinta gabentų prekių muitinė vertė viršija 300 Eur.

Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant gabentų prekių vertę, teismas privalėjo vadovautis bylos nagrinėjimo metu pateiktu prekių įgijimo važtaraščiu, iš kurio matyti, jog prekių vertė yra 8090 Rusijos rublių, t. y. 138 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas važtaraštis su prekių kainomis negali būti laikytinas prekių kainą patvirtinančiu įrodymu. Šis dokumentas pateiktas jau po muitinio įforminimo, todėl jį pateikusiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti pateikto dokumento egzistavimą pažeidimo nustatymo metu ir išsklaidyti abejones dėl duomenų neatitikimo. V. G. nepateikė apmokėjimo dokumentų, kurie pagrįstų, kad tikrai už prekes buvo sumokėta važtaraštyje nurodyta prekių kaina.

Be to, iš Vilniaus teritorinės muitinės pateiktos pažymos dėl UAB ,,R.“ veiklos matyti, kad UAB ,,R.“ veiklos sritys yra naujų europietiškų, japoniškų, amerikietiškų lengvųjų automobilių atsarginių dalių prekyba bei naudotų detalių pervežimas ir išmuitinimas į Baltarusiją ir Rusiją. Be to, UAB ,,R.“ įstatų 2 skirsnio 45.31 ir 45.32 punktuose nurodytos bendrovės komercinės - ūkinės veiklos sritys: variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė ir atitinkamai mažmeninė prekyba. Taip pat liudytojas K. K. paaiškino, kad atliekant muitinį patikrinimą jam sukėlė abejonių įvežamų prekių paskirtis, kadangi dalys buvo skirtos kelių markių automobiliams, o V. G. buvo UAB „R.“, kuri užsiima automobilių dalių prekyba, direktorius, todėl jos galėjo būti vežamos komerciniais tikslais. Nors V. G. teigia automobilių detales vežęs asmeniniais tikslais, tačiau nepateikė duomenų apie turimus automobilius ir jų gedimus, kas pagrįstų tokio kiekio detalių įvežimo būtinumą. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. G. automobilių detales vežė komerciniais tikslais.

Taigi, nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. nepateikęs muitinės kontrolei tyčia įvežė per valstybės sieną privalomas deklaruoti prekes, kurių vertė 418 Eur, t. y. neviršija 50 MGL. Jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Be to, V. G. yra UAB „R.“ direktorius ir žinojo kokius dokumentus privalo turėti gabendamas prekes per valstybės sieną.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį V. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.