Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00261-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl R. R. priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-00261-e nusprendė atsisakyti išduoti R. R. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2021 m. vasario 17 d.) pateikimo, pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas R. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (,,Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis”) 1 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė – 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2011 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. (,,Vagystė“) 1 d. (2 epizodai), LR BK 187 str. (,,Turto sunaikinimas ar sugadinimas“) 2 d., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. R. R. Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje, be kita ko, nurodyta, kad ,,kaltinamųjų R. R. ir <...> nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., nes jie sugadino svetimą turtą – susprogdino <...> negyvenamąjį namą visuotinai pavojingu būdu.“

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodyta, jog ,,Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. R. neturėdamas leidimo neteisėtai 2009 m. rudenį, D. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pastarojo įsigijo ir iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai laikė šautuvą (duomenys neskelbtini), teisėtai priklausantį V. V.. <...> Kaltinamųjų <...> R. R. <...> veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 253 str. 1 dalį, nes veikose yra visa nusikaltimo sudėtis: objektas – visuomenės saugumas, kuriam kilo grėsmė pirmiausia todėl, kad kaltinamieji šaunamaisiais ginklais disponavo neteisėtai, tam tikros institucijos nebegalėjo kontroliuoti ginklų disponavimo; nusikaltimo dalykas – ginklai; nusikaltimų objektyvioji pusė – veikos pasireiškė tuo, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo ginklais; neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jie pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą: šaunamuosius ginklus įsigijo, laikė ir realizavo negavę nustatytos formos leidimų; nusikaltimai buvo baigti nuo neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo pradžios momento. Veikų subjektyvioji pusė pasireiškė kaltinamųjų tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė, ir realizavo ginklus ir to norėjo, nes savo valia ginklais disponavo“.

Teismo vertinimu, Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusiais nuosprendžiais ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuoti R. R. tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pareiškėjas tik 2015-03-06 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių ATP probacijos skyriaus.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2020-11-28 (2016-03-28 už ATPK 124 (1) str. 2 d. (Asmens, nevežančio keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas); 2017-08-22 už ANK 416 str. 3 d. (Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą); 2018-08-29 už ANK 417 str.1 d. (Vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas), ANK 417 str. 8 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius); 2020-11-28 už ANK 417 str. 3 d. (Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas)).

Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, teismo nuomone, tai yra taip pat asmenį papildomai charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Pareiškėjas šiuo metu turi galiojančią administracinę nuobaudą, nes 2020-11-28 baustas už ANK 417 str. 3 d.

Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė A. R. yra medžiotoja, ir turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Tai reiškia, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. išduodant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjo sutuoktinei A. R., pareiškėjas nebuvo vertinamas kaip nesantis nepriekaištingos reputacijos ar keliantis grėsmę savo ar visuomenės saugumui. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime, A. R. įsipareigojo ginklus laikyti kitu adresu, esant šioms aplinkybėms 2016­-08-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. R. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004954. Prie atsiliepimo pridėta 2016-08-03 pažyma Nr. 16-PAZ-41-00506-e, iš kurios matyti, kad 2016-08-03 buvo tikrinama, ar A. R. turimų šaunamųjų ginklų sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus, išvada: ginklo (ginklų) laikymo sąlygos atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pareiškėjo atžvilgiu priimtus nuosprendžius baudžiamosiose bylose, neatsakingą požiūrį į ginklus ir visumą kitų pažeidimų, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, daro pagrįstą išvadą, kad R. R., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, dėl ko naikinti ginčijamą sprendimą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti kitą pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo priimti konkretų sprendimą.

Iš skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime atsakovas iš viso nevertino kitų pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie buvo pateikti kartu su prašymu (santuokos ir vaikų gimimo liudijimų, individualios veiklos pažymos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) informacijos apie pareiškėją). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame nėra įvertinta ir aptarta medžiaga, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją (pareiškėjo santuokos ir vaikų gimimo liudijimai, individualios veiklos pažymos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) informacija apie pareiškėją), tačiau atsakovas tai padarė atsiliepimu. Kaip nurodyta atsiliepime, pareiškėjo argumentai, kad jis apibūdinamas iš teigiamos pusės visuomenėje, atsižvelgiant į jo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų veikų pobūdį, neleidžia spręsti, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą pagrįsti priimto sprendimo motyvus, nurodant bei įvertinant turimą medžiagą, kuri teigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas taip pat nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT-I03-N7/2020, kuris įsigaliojo 2020-12-31, tačiau nagrinėjamoje byloje pastarasis nutarimas nėra aktualus. Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Kaip jau minėta, skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, įvertinus pareiškėjo situaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame atsakovo sprendime nurodyti pareiškėjo teistumai yra išnykę (teistumai susiję su 11-15 metų senumo įvykiais). Teisėjų kolegija neneigia aplinkybės, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs, tačiau pažymi, jog teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas. Taigi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas norint užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui kaip pragyvenimo šaltiniui, todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.