- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- eI2-8642-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01931-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Daivos Balčiūnienės, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ bei įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas) su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus), kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 4 straipsnį priskiriami B kategorijos ginklams. 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir sprendimas) atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė 6 mėn. laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2012 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismas pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalimi (3 epizodai), skirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime konstatavo, kad, GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime numatyta jį Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuojama tuo, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose. Tuo pačiu 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokiu leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kuri tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė Įvertinti individualia kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybe, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms (2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktas).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/20201, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, negalėjo vadovautis Konstitucijai prieštaraujančiu GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą turėjo vadovautis GKŠĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, bei GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad GŠKĮ 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjo teistumas dėl jo nuteisimo 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra išnykęs. Pareiškėjo teistumai susiję su 11-15 metų senumo įvykiais, pareiškėjas buvo tik sulaukęs pilnametystės, augęs Žagarėje medžiotojų aplinkoje ir labai tuo domėdamasis, tuo metu nesuvokė disponavimo medžiokliniai ginklais tvarkos, neteisėto disponavimo pavojingumo. Pareiškėjo gyvenimas po nuteisimo yra pagrindas spręsti apie jo reputaciją. Pareiškėjas nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekelia. Pareiškėjas nuo 2013 m. vykdo individualią veiklą, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, neturi jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų laikyti (nešioti) B kategorijos ginklą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nedalyvaus. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas R. R. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo“ nurodytus patikrinimus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija, kad 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas R. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė - 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. R. R. Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (Nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), R. R. negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Įstatymo 17 straipsnio (Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punkte (nesantis nepriekaištingos reputacijos) nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 str. nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, kad įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ 17 ir 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklą, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu mano, kad Šiaulių aps. VPK priimtas sprendimas Nr. 20-IL-40-00665-e atsisakyti R. R. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato licencijavimo padaliniui pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, prašyme nurodė kartu su juo gyvenančius asmenis, turinčius daugiau kaip 14 metų. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 20-IL-40-00665-e, kuriuo atsisakė pareiškėjui R. R. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nustatytus patikrinimus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro gauta informacija, kad 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas R. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė - 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. R. R. Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Atsakovas sprendime nurodė, kad esant šioms aplinkybėms R. R. yra taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punkto (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) nuostatos ir jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (nauja redakcija nuo 2019-09-01, ginčui aktuali redakcija nuo 2020-07-01, toliau Įstatymas), kurio 17 straipsnio „Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“ 1 dalies 2 punkte numatyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu ginklais, šaudmenimis, ir kad teistumai pareiškėjui yra išnykę, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-103-N7/2020 konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, t. y. 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, savo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2. punkte nurodė, kad šis nutarimas Teisė aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d.
Taigi skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 2020 m. rugpjūčio 24 d. – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai formaliai dar galėjo būti taikomi, nors ir buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu ir nebuvo oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog GKŠĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, bei tai, kad atsakovas formaliai teisėtai taikė GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau, teismas vertina, kad vien formalus įstatymo taikymas negali būti pateisinama priežastimi, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.
Pažymėtina, kad atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės, kitų svarbių aplinkybių, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Nors pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti ginklą, teikė papildomą informaciją atsakovui apie save (savo asmenybę charakterizuojančius dokumentus), tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jokie papildomi dokumentai iš jo nebuvo paimti ir vertinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas neatsižvelgus į faktines aplinkybes, nėra individualizuotas, jį priimant nebuvo išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėjo teistumu, bet nurodytos GŠKĮ 17 straipsnio 10 dalyje.
Nors kaip jau minėta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ priimtas dar nesant oficialiai paskelbtam aukščiau nurodytam Konstitucinio Teismo sprendimui, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios iš esmės besikeičiančios teisinės situacijos, byloje nesant duomenų, kad atsakovas vertino ne tik pareiškėjo asmenybę pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bet ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 10 punktą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo sprendimas, kuris, kaip minėta, nors iš esmės ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu, visgi negali būti paliktas galioti.
Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Pažymėtina, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Teismas negali viešojo administravimo subjektui konkrečiai nurodyti, kaip turėtų būti keičiami jo priimti aktai ar koks konkrečiai sprendimas turi būti priimtas. Teismui panaikinus atsakovo sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, naują sprendimą turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją. Teisėjų kolegija, visapusiškai patikrinusi bylą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bus tikslinga atsakovui iš naujo įvertinti visas kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir iš naujo spręsti dėl pareiškėjo pateikto prašymo išduoti šaunamąjį ginklą.
Nagrinėjamu atveju, teismui nusprendus panaikinti skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00665-e, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“.
Įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.