Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Byla Nr. ATP-120-255/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
ATP-120-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00612-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
R. Č.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-120-255/2015Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00612-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 48.1; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnį už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 12 d. 22.25 val. Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje būdamas neblaivus (nustatyta 2,76 promilės alkoholio kraujyje), plūdosi necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu R. Č. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir nubaustas 15 parų administracinio arešto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui arba panaikinti jam paskirtą 15 parų administracinio arešto nuobaudą ir skirti piniginę baudą.

Skunde apeliantas nurodo, kad padaryto administracinės teisės pažeidimo neginčija, visiškai pripažįsta savo kaltę, dėl savo poelgio labai gailisi, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė pačią griežčiausią - administracinio arešto nuobaudą. Taip pat apeliantui kyla abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo bylą teisėtai nagrinėjo Kretingos rajono apylinkės teismas, o ne institucija, kuri surašė protokolą.

ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą numatyta piniginė bauda arba administracinis areštas, t y. sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų - nubaudimo ir auklėjimo, siekiant, kad pažeidimą padarę asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmes ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Skunde teigiama, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, paskirdamas pačią griežčiausią nuobaudą, neįsigilino į įvykio aplinkybes, į pažeidėjo elgesį tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo, neatsižvelgė į asmenybę, bylą išnagrinėjo formaliai ir dėl to paskyrė per griežtą nuobaudą. Pasak apelianto įvykio metu jis neatliko jokių smurtinių, vandališkų veiksmų, taip pat nesipriešino nei apsaugos darbuotojui, nei atvykusiems policijos pareigūnams. Padarytas pažeidimas pasireiškė tik necenzūrinių žodžių pavartojimu, dėl ko mano, kad arešto bausmė yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

2014 m. gruodžio 12 d. paaiškinime kavinės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas E. G. nurodė, kad policiją iškvietė tik todėl, jog „gali įvykti konfliktas", kas rodo, kad apelianto elgesys kavinėje, kai jis nusikeikė prie apsaugos darbuotojo, nebuvo laikomas jokiu pažeidimu, o policija iškviesta tik bijant, kad konfliktas gali įsiplieksti. Pastebėtina, kad nei iki to laiko, nei atvykus policijos pareigūnams, jis nesmurtavo, nesiėmė jokių vandališkų veiksmų, nesipriešino, kas rodo, kad nebuvo agresyviai nusiteikęs ir niekam nekėliau pavojaus. Sutinka ir pripažįsta, kad keikėsi viešoje vietoje, dėl to labai gailisi, bet mano, kad už tokio pobūdžio pažeidimą neturėtų būti skiriama pati griežčiausia nuobauda, ypač atsižvelgiant, kad ji susijusi su laisvės atėmimu.

Kretingos rajono apylinkės teismas skirdamas griežčiausią iš alternatyvių nuobaudų - areštą motyvavo tik tuo, kad 2014 metais administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo baustas 5 kartus už kitokius administracinės teisės pažeidimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2014 metais yra baustas už visai kitokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimus - tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nei 2014 metais, nei anksčiau nėra padaręs jokių administracinės teisės pažeidimų, kuriais būtų kėsintasi į viešąją tvarką ar žmonių orumą, tokių pažeidimų jis niekada nedarė. Nėra teistas, dirba, kolegos ir kaimynai mane charakterizuoja kaip sąžiningą, nekonfliktišką ir neagresyvų asmenį. Taip pat yra sumokėjęs visas paskirtas baudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Mano, kd anksčiau padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai niekaip nesusiję su pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymu. Apelianto nuomone, skirdamas nuobaudą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš karto (tai nurodyta 2014 m. gruodžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole), atsakomybės nevengė, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 punkte, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad šių aplinkybių nelaikė lengvinančiomis, tačiau nutarime net nepasisakė, kodėl nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Norvegijoje yra įkūręs įmonę ir jai vadovauja, darbo reikalais nuolatos keliauju tarp Lietuvos ir Norvegijos. Penkiolikos parų arešto nuobauda atitinka beveik visą darbo mėnesį, todėl jei bus priverstas atlikti 15 parų areštą, neteks galimybės ne tik užsidribti pinigų, nuo kurių mokami mokesčiai Lietuvos valstybei, bet taip pat neteks galimybės išlaikyti samdomus darbuotojus. Yra darbingas, dirbantis, mokantis mokesčius asmuo, todėl 15 parų areštas, kurio metu būtų išlaikomas valstybės, o pats neuždirbtų pajamų valstybei, yra ekonomiškai nenaudinga ir neproporcinga nuobauda.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismas skyrė per griežtą administracinę nuobaudą, dėl ko Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas - 15 parų administracinio arešto nuobauda naikintina ir skirtina piniginė bauda.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato, kai 2014 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 69P-23055294-14. ATPK 225 straipsnis numato teisę policijai nagrinėti bylas dėl ATPK 174 straipsnio numatytų pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo byla ir turėjo būti nagrinėjama policijoje, o ne perduota Kretingos rajono apylinkės teismui.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog bylose dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimų bendra tvarka nutarimus priima administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas ir tik esant tam tikroms aplinkybėms, jam sudaryta galimybė bylą perduoti kitam organui, t y. teismui. Kadangi ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudų rūšys - bauda ir administracinis areštas, o pagal ATPK 29 straipsnio nuostatą administracinio arešto skyrimo galimybė suteikiama tik teismui, policija, kaip bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą galėjo perduoti tik motyvuotu nutarimu (ATPK 287 straipsnio 3 punktas). Įstatyme nurodytas toks bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas.

ATPK 29 straipsnio nuostata leidžia daryti išvadą, jog bylą dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo nagrinėjantis pareigūnas, įvertinęs visas nuobaudos rūšies parinkimui reikšmės turinčias aplinkybes bei manantis, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, tokį savo sprendimą motyvuoja nutarime perduoti bylą teismui ir tokiu atveju tolesnį bylos nagrinėjimą atlieka teismas (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliantas nurodo, kad raštu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl administracinės bylos kopijos gavimo ir jam buvo įteikta 14-os lapų bylos kopija. Tarp šių dokumentų jis nerado Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo perduoti bylos nagrinėjimą teismui, kas rodo, kad administracinės teisės pažeidimo byla, pradėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate, buvo perduota Kretingos rajono apylinkės teismui be jokio nutarimo.

Tokiu būdu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimo perduoti bylos nagrinėjimą teismui nepriėmė, motyvų ir priežasčių, dėl kurių ji negali išnagrinėti šios bylos, nenurodė, bylą teismui perdavė nagrinėti lydraščiu, nesilaikydama įstatymo nustatyto procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų. Kauno apygardos teismas nutartyse administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-781-785/2014, ATP-811-785/2014, ATP-866- 327/2014, ATP-869-634/2014 konstatavo, kad, kai institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, bylą teismui perdavė be motyvuoto nutarimo, t. y. nenurodydama priežasčių ir aplinkybių, dėl ko bylą išspręsti turi teismas, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti grąžinta institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 280 straipsnio 1 punktas numato, kad bylą nagrinėjantis organas pirmiausia turi patikrinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti bylą. Mano, kad Kretingos rajono aplinkės teismas, nesant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato motyvuoto nutarimo perduoti bylos nagrinėjimą teismui, nepagrįstai ir neteisėtai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą pirmiausiai turėjo nagrinėti policija (2014-11-13 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1215-594/2014, 2014-08-04 Kauno apygardos teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-866- 327/2014, 2014-08-06 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-880- 256/2014). Todėl prašo panaikinti 2014 m. gruodžio16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui arba panaikinti paskirtą 15 parų administracinio arešto nuobaudą ir skirti piniginę baudą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliantas R. Č. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, neginčija pažeidimo padarymo aplinkybių, tačiau Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą skundžia dviem aspektais: teigia, kad byla nebuvo teisminga Kretingos rajono apylinkės teismui ir turėjo būti nagrinėjama Kretingos policijos komisariate arba apylinkės teismui perduota motyvuotu nutarimu, kas nebuvo padaryta. Taip pat apeliantas skundžia priimtą nutarimą dėl per griežtos nuobaudos paskyrimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato, kai 2014 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. ATPK 225 straipsnis numato teisę policijai nagrinėti bylas dėl ATPK 174 straipsnio numatytų pažeidimų, todėl administracinio teisės pažeidimo byla ir turėjo būti nagrinėjama policijoje, o ne perduota Kretingos rajono apylinkės teismui. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytas dvi alternatyvias nuobaudų rūšis - baudą ir administracinį areštą, kurį pagal ATPK 29 straipsnio nuostatą gali paskirti tik teismas, policija, kaip bylą tiriantis organas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui bylą galėjo perduoti tik motyvuotu nutarimu (ATPK 287 straipsnio 3 punktas). Įstatyme nurodytas toks bylos perdavimas motyvuotu nutarimu reiškia, kad bylos perdavimas turi būti teisiškai pagrįstas, o tokio motyvuoto nutarimo skundžiamoje administracinėje byloje nebuvo.

Su tokiais apelianto skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. ATPK 224 straipsnis numato, kad rajonų (miestų) apylinkių teismai nagrinėja bylas dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo. ATPK 225 straipsnis suteikia teisę šios kategorijos bylas nagrinėti policijai. Vadinasi, administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje bylas gali nagrinėti ir policija, ir teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato specialistas I. G. surašė R. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 174 straipsnį (b.l. 10). Taip, kaip numatyta ATPK 261 straipsnio 1 dalyje, per tris dienas protokolas ir surinkta medžiaga buvo perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui (b. l. 1). Įstatymo reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo. Tokios įstatymo nuostatos, kuri reikalautų pradėti nagrinėti bylą policijos komisariate ir tik nustačius, kad administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skirtas areštas, reikalautų motyvuotu nutarimu bylą perduoti nagrinėti teismui, nėra. Apeliantas remiasi Kauno apygardos teismo praktika, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus šiuo metu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, anksčiau formavusio teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, 2012 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. N-62-952-12 yra konstatuota, kad ATPK 8 straipsnio 3 dalis numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir nagrinėjimo vietoje, todėl bylas pagal ATPK 174 straipsnį nagrinėja tiek apylinkių teismai, tiek policija (ATPK 224 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 dalis), o ta aplinkybė, kad pati Institucija sprendžia dėl medžiagos perdavimo atitinkamam organui (ATPK 261 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju apelianto teisių nepažeidžia, nes asmeniui sudaryta galimybė skųsti jo netenkinantį sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad bylą privalėjo išnagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, yra nepagrįsti.

Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 174 straipsnio redakcija (Nr. VIII-1543, 00.02.17, Žin., 2000, Nr. 22-552) numatė, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Iš nutarimo matyti, kad bylą išnagrinėjęs teismas neaptarė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, neįsigilino į įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, bylą išnagrinėjo formaliai ir dėl to paskyrė per griežtą nuobaudą. Parinkdamas griežčiausią nuobaudos rūšį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Č. 2014 metais yra baustas administracine tvarka penkis kartus. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. l. 6-7) matyti, kad nuobaudos paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus: greičio viršijimą, vairuotojo pažymėjimo neturėjimą su savimi, neužsisegimą saugos diržų ir kt. Administracinių teisės pažeidimų padarymas charakterizuoja asmenį, patrauktą administracinėn atsakomybėn kaip nesilaikantį nustatytų taisyklių, tačiau visiškai kitos rūšies pažeidimų padarymas nesąlygoja arešto nuobaudos paskyrimo. R. Č. nurodo, kad paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba, nėra teistas ar baustas už pažeidimus viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. Č. ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, artimą sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą:

R. Č. pagal ATPK 174 straipsnį 1 dalį paskirti 40 eurų baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė