Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, gynėjui adv. Danguolei Žilinskienei, nukentėjusiajai M. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teista 2011-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmė laikotarpį atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2 d., 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto neketindama vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, 2006-01-18 susitarė su M. B. dėl 250000 Lt paskolos ir aptarė su pastarąja paskolos sąlygas bei terminus, žadėdama, jog už paskolintus pinigus ji įsigis žemės sklypą, kurį, padarius detalųjį planą parduos ir iki 2006-07-18 grąžins paskolą, o nesėkmės atveju M. B. melagingai žadėjo skolą padengti pardavus savo turimą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kuriuos parodė M. B. bei nutylėjo, jog minėtas turtas jau yra įkeistas bankui. M. B., nesuprasdama tikrųjų R. S. ketinimų, įtinkinta R. S. pažadų, 2006-01-18 M. B. namuose, esančiuose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) su R. S. sudarė paskolos sutartį ir grynais perdavė R. S. 250000 Lt. R. S., neketindama vykdyti sutartinių įsipareigojimų, jokio žemės sklypo nepirko, iki sutartyje nurodyto termino - 2006-07-18 paskolos negrąžino ir įsiskolinimo nepadengė iš turto, kurį M. B. žadėjo, kaip garantą. Tokiu būdu R. S. apgaule savo naudai įgijo M. B. priklausančius 250000 Lt.(72405 Eur).

Be to, R. S. buvo kaltinama tuo, kad ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: ji, turėdama pareigą pagal 2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-654-479/2007, kurioje M. B. naudai priteista grąžinti 250000 Lt skolą, 11625 Lt delspinigių, 6232,50 Lt žyminio mokesčio ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vengė vykdyti teismo sprendimą, t.y. 2007-08-22 gavusi komisinį mokestį iš B. B. J. už parduotą sodo sklypą, 10000 Lt bei nuo 2010-01-01 iki 2013-05-10 gaudama kas mėnesį 4000 Lt nuompinigių iš J. B., už išnuomotą žemės sklypą su statiniais, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ji su M. B. neatsiskaitė. Tokiu būdu R. S. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme.

Pagal pareikštus jai kaltinimus R. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2006-01-18 atvyko pas M. B. į namus pasiskolinti pinigų. Buvo kalbama apie 60000 Lt. Kai atvyko pas ją, ji teturėjo 50000 Lt. Ji jau buvo paruošusi paskolos sutartį ir atsinešusi 50000 Lt. Sutartyje buvo parašyta, kad paskolina 50000 Lt. Ji parašė, kad 50000 Lt. gavo. Susitarė, kad likusius 10000 Lt. ji paskolins vėliau. Juos paskolino sekančią dieną. Buvo susitarusios, kad visus pinigus grąžins per pusmetį. Dėl 10000 Lt. buvo sudaryta kita sutartis. Abiejų sutarčių kopijų M. B. jai nedavė. Po pusmečio jai nepavyko grąžinti pinigų, todėl susitarė pratęsti terminą dar pusmečiui. Norėdama atiduoti skolą, ji pradėjo pardavinėti savo nekilnojamąjį turtą. 2007-03-28 ištekėjo už D. S. ir tų pačių metų balandžio mėnesį pardavė butą Šiauliuose už 125000 Lt. Iš tų pinigų atskaičiavo antstoliai skolas ir į jos sąskaitą buvo pervesta likusi dalis - 60000 Lt. Tuos pinigus su vyru atvežė pas M. B. Jai padavė 40000 Lt. Ji pasakė, kad neturi sutarties ir kai grąžins likusią sumą, ji pažymės sutartyje, jog skola grąžinta. Paskui sužinojo, kad ji padavė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl skolos priteisimo. Sprendimas buvo priimtas už akių. Pas antstolę sužinojo, kad buvo priteista 250000 Lt. su palūkanomis. M. B. pastoviai skambindavo jai su grasinimais, kad išvarys ją iš namų, padarys valkatą prie konteinerių. Po kiek laiko jai paskambino S. J. iš teisinės konsultacijos. Jis pasakė, kad M. B. jo paprašiusi išreikalauti pinigus. Pokalbio metu suprato, kad jie yra pažįstami, nes S. J. taip pat buvęs policijos pareigūnas. Jis pasakė, kad reikia atsiskaityti su M. B. nors dalimis. Ji paaiškino, kad yra grąžinusi 40000 Lt., o dėl likusių 20000 Lt. galima susiderinti. S. J., pakalbėjęs su M. B., paskambino ir pranešė, kad M. B. patvirtino, jog ji iš jos pasiskolino 60000 Lt., bet to neįrodys, be to, jau teismo yra priteista. S. J. dar pasakė, kad ji sumokėtų jam 2000 Lt., kad jis patvirtintų teisme apie šį pokalbį su M. B.. Jos turtas buvo pardavinėjamas 4 m., buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ji net turėjo pirkėją 2011 m., kuris davė rankpinigius dėl pastato (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, tačiau parduoti nepavyko, nes nėra nuimtos laikinosios apsaugos priemonės. Nesupranta, kokia čia gali būti apgaulė, jei pati M. B. ji siūlė šį pastatą nusipirkti, bet pastaroji nenorėjo. Ji jokio nekilnojamojo turto M. B. nėra rodžiusi, taip pat ji nėra buvusi ir jos namuose. M. B. daug metų užsiiminėja kreditavimu fiziniams asmenims, todėl yra patyrusi. Niekas nesiaiškina, iš kur ji tiek pinigų gauna.

Ją taip pat kaltino, kad ji nevykdė teismo įpareigojimo, nors teismas jos neįpareigojo, o tik patvirtino skolą M. B. Jokio laikotarpio, pert kurį skola turi būti sugrąžinta, teismas nenurodė. Priverstinį išieškojimą atlieka antstoliai. M. B. yra atiduota 40000 Lt., nors šį faktą ji neigia. Negrąžinti pinigų ji tikrai nežadėjo. Tai patvirtina faktas, kad M. B. siūlė pirkti savo nekilnojamąjį turtą, buvo sudarytos sutartys su nekilnojamojo turto agentūromis, paskui ir pirkėjas buvo, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo to turto parduoti. Pripažįsta, kad skolinosi iš M. B. pinigus, bet skolinosi 60000 Lt. Tarp jų buvo toks žodinis susitarimas, jei ji vengs atiduoti pinigus, tai tada turės M. B. atiduoti 250000 Lt. Tai sudarytų skola, palūkanos per 1 m. Taip ji darydavo. Kai pradėjo M. B. neigti, kad jai buvo gražinta 40000 Lt., tada ji pradėjo pervedinėti į jos sąskaitą pinigus. Iš viso taip pervedė apie 300 Lt. Už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nuomą pinigų ji negaudavo, kadangi buvo sudaryta panaudos sutartis. 2014 m. buvo pasirašyta nuomos sutartis, kurios pagrindu J. B. turėjo mokėti 2500 Lt. per mėnesį, tačiau ji tiek nemokėjo. Ant lapelio, kurį ji pati pateikė, matyti, kad mokėta buvo tai 100 Lt., tai 50 Lt. 500 Lt.

Nors R. S. ir neprisipažįsta apgaule savo naudai įgijusi didelės vertės svetimą turtą, jos kaltė dėl sukčiavimo įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas S. J. parodė, kad dirba Klaipėdos teisininkų biure, kuriame užsiimama teisinių paslaugų teikimu ir skolų išieškojimu ikiteismine tvarka. Į juos kreipėsi pilietė M. B. Pateikė Klaipėdos apygardos teismo priimtus procesinius dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog iš R. J.-S. buvo priteisti pinigai M. B. naudai. Ši nurodė, kad ji kreipėsi į antstolę B. T., tačiau ji dėl nežinomų priežasčių negalėjo tuo metu išieškoti tos sumos ir paprašė pakonsultuoti, kaip būtų galima išieškoti priteistą sumą iš R. S. Jis paskambino R. S. ir nurodė, kad buvo pasirašyta su M. B. teisinės pagalbos sutartis. Susitarė susitikti. Iš pradžių R. S. bendrauti nenorėjo. Pats procesas jai sukėlė pasipiktinimą, tačiau vis dėl to jie susitiko. Jis bandė ją įtikinti bent dalimis mokėti priteistą sumą. Nurodė, kad vis tiek reikia teismo sprendimą vykdyti. Ji nurodė, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Butas jos areštuotas. Minėjo pati, kad vykdo verslą susijusį su patalpų nuoma (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė veiklą kitoje valstybėje – Latvijoje. Ši informacija buvo perduota M. B. Kito susitikimo metu ji pasiūlė sumokėti tuoj pat M. B. 70 000 Lt., tačiau su tokia sąlyga, kad M. B. pasirašys raštelį, jog visa skola pagal teismo sprendimą jai yra sumokėta. Jis informavo R. S., kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas pilnai. Jei ji ir sumokėtų tuos 70000 Lt., tai būtų įforminama, kaip dalis skolos grąžinimo. Po to paaiškėjus, kad teismo sprendimas nevykdomas ir skola M. B. negrąžinama, jis patarė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad ten būtų sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes kilo pagrindas manyti, jog R. S. to sprendimo nevykdo piktybiškai. Jam buvo pateiktas teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista 250000 Lt. skola, 11 625 Lt. delspinigių ir 6232,50 Lt. žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. R. S. susitikimo metu patvirtino, kad žino apie 250000 Lt. skolą. Vienintelis buvo keistas dalykas, kad ji sutiko sumokėti 70000 Lt. Kai jis pasakė R. S., kad M. B. nesutiks su tokiomis sąlygomis dėl 70000 Lt. sumokėjimo, ji nurodė, kad jei nukentėjusioji nieko nenori, tai lai nenori.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2007 m. jis su žmona R. S. atvažiavo pas M. B. Atvežė jai 40000 Lt. Žmona papasakojo, kad pasiskolino tuos pinigus iš M. B. Kai skolinosi pinigus, jo nebuvo. Sakė, kad yra skolinga apie 60000 Lt. Atiduodant pinigus, ši procedūra apiforminama nebuvo. Matė, kaip buvo perduodami pinigai. Tuo momentu buvo pardavę butą Šiauliuose. Skola buvo grąžinta ne visa. Už butą Šiauliuose gavo apie 113000 Lt., bet atsiskaičiavo dalį antstoliai. Jiems liko apie 60000 Lt. Pavedimu gavo tuos pinigus. Tais laikais ir dabar tai didelė pinigų suma. Tuo momentu atidavė skolą be jokių raštelių. Pasakė, kad likusią dalį atiduos vėliau. Dėl kitos skolos dalies nieko nesitarė. Dėl palūkanų nekalbėjo.

2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo už akių kopija pateikta su 2012-12-10 M. B. pareiškimu patvirtina, kad 2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimu, iš skolininkės R. (J.) S. M. B. naudai buvo priteista 250000.00 Lt skola, 11625.00 Lt delspinigiai, 6232.50 Lt žyminis mokestis ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( b.t.1., b.l. 6).

2013-05-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta 2006-01-18 sutartis patvirtina, kad 2006-01-18 M. B. sudarė paskolos sutartį su R. S. dėl 250000Lt paskolos. R. S. parašu patvirtino, jog pinigus – 250000Lt gavo ( b.t. 1., b.l. 65-66).

2013-05-03 antstolės B. T. patvarkymas su priedais dėl informacijos pateikimo, patvirtina, kad antstolės B. T. kontoroje nuo 2007-07-02 vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 267857,50 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. S., išieškotojos M. B. naudai. Patvarkyme nurodyta, kad užklausti bankai dėl R. S. turimų sąskaitų, areštuotos lėšos sąskaitose, tačiau pinginės lėšos skolos dengimui neįstoja ( b.t.1., b.l. 84-85).

Prie 2013-05-03 antstolės B. T. patvarkymo pridėtas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenis R. S. pateikė antstolei, neva kaip jai nuosavybės teise priklausantį, ir kurį galimai pardavus ji neva atsiskaitytų su M. B., nuosavybės teisė priklauso Ž. Z. ( b.t.1., b.l. 96-100).

Prie 2013-05-03 antstolės B. T. patvarkymo pridėtas 2007-07-23 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui sutarties kopija, patvirtina, kad planuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone žemės savininko Ž. Z. įgaliotas asmuo buvo R. J. (S.) ( b.t.1., b.l. 101-103).

2014-11-11 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris nuo 2001-10-23 nuosavybės teise priklauso R. S., nuo 2006-05-25 yra apsunkintas hipoteka bei 18 kartų areštuotas. O žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris nuo 2005-05-02 nuosavybės teise priklauso R. S., nuo 2006-05-25 yra apsunkintas hipoteka bei 18 kartų areštuotas (b.t.1., b.l. 104-107,110-115).

2013-06-18 AB „SEB“ bankas raštu Nr. 07.04.08-10759 pateikta informacija, patvirtina, kad R. S. (J.) į savo vardu atidarytą sąskaitą banke 2007-08-22 iš B. B. J. gavo 10 000Lt (b.t.1., b.l.165, 168).

2014-03-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos raštas Nr. (27.4-30-3)-RD-795 patvirtina, kad R. S. nuo 2010-09-02 vykdo individualią veiklą: Draudimo agentų ir brokerių veikla, Kita pagalbinė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veikla. Minėtame rašte nurodyta, kad R. S. už 2010-2013 metų mokestinius laikotarpius Metinių pajamų deklaracijų nėra pateikusi. Taip pat, minėtame rašte nurodyta, kad nuo 2008-09-11 R. S. yra UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vadove ( b.t.2., b.l. 18).

2013-04-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas Nr. (7.11)-SI-21765 patvirtina, kad R. S. draudžiamosios pajamos: 2006 metais sudarė 32 992.57Lt; 2007 metais – 10342.96Lt; 2008 metais – 2909.09Lt; 2009 metais – 97 Lt; 2010 metais – 0.00Lt ( b.t.2., b.l. 26-28).

2014-08-13 ir 2014-08-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateiktos preliminariosios sutartys dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtina, kad už pastato-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą buvo sutarta, jog R. S. gauna nuompinigius iš J. B. (b.t.2., b.l. 46-48, 53-55).

2013-11-14 kratos protokolu paimta ir 2014-08-12 apžiūrėta J. B. individualios įmonės 2010-2013 balansinė ataskaita patvirtina, kad įmonės apskaitoje atvaizduotos patalpų nuomos sąnaudos (b.t. 2., b.l. 79-83,93-104).

2014-06-20 specialisto išvada Nr. 11K-121(14) patvirtina, kad tirti pateiktoje 2006-01-18 paskolos sutartyje rankraštinį įrašą „Pinigus 250000lt gavau R. J.“ parašė ir šalia pasirašė R. S. ( J.) (b.t.2., b.l. 151-153).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu R. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą.

Bylos duomenimis kaltinamoji R. S., veikdama su M. B. 2006-01-18 sudarytos sutarties pagrindu, gavo iš nukentėjusiosios 250000 litų, tačiau sutartyje numatytu terminu paskolos negrąžino ir nepradėjo grąžinti. Paskola nepradėta grąžinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

R. S. teigia, kad prieš nukentėjusiąją jokios apgaulės nenaudojo, tačiau nukentėjusiosios suklaidinimo faktas akivaizdus. M. B., sudarydama sandorį su R. S., buvo jos įtikinta, kad turi reikalų su sėkminga verslininke, dirbančia nekilnojamojo turto srityje, kuri tuo pat metu vykdo eilę sėkmingų komercinių projektų, turi daug nekilnojamojo turto. R. S. nepranešė nukentėjusiajai, kad jos finansinė būklė yra prasta, visas jos išvardintas turimas turtas jau įkeistas (kai kuris net po 18 kartų) ar buvo įsigytas kitų asmenų vardu, slegia didelės skolos, tačiau lengva ranka iš nukentėjusiosios gavo didžiulę paskolą, ja disponavo, panaudodama grynai savo asmeninėm reikmėm, pilnai suprasdama, kad esant tokiai jos finansinei padėčiai ji neturi jokių realių galimybių sugrąžinti pasiskolintų pinigų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. ir nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o atvirkščiai visokiais būdais vengė nukentėjusiosios. Kad tai buvo apgaulė parodo ir veiklos rezultatas- nėra nei pinigų, nei palūkanų. Nors kaltinamoji teigia, kad ji dalį paskolos – 40000 litų grąžino M. B., o šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojas D. S., byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą. Nors R. S. parodė, kad ji nevengė atsiskaityti su nukentėjusiąja, siūlydama pastarajai pirkti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, tokiu būdu užskaitant ir skolą, kaip nurodė nukentėjusioji M. B., pasiūlyta pastato pirkimo kaina buvo nereali, todėl jokios kalbos apie sandorį negalėjo būti. R. S. susiformavusią tyčią negrąžinti iš M. B. pasiskolintos didelės pinigų sumos įrodo ir pastarosios kategoriškas neigimas paties fakto, kad buvo pasiskolinta 250000 litų. Ji teigia, kad M. B. suklastojo paskolos sutartį, tačiau byloje esančių įrodymų visuma tai paneigia: M. B. nurodo, kad pasiskolinta buvo būtent 250000 litų. Jos parodymus patvirtina ir byloje esanti 2006-01-18 paskolos sutartis, kuria abejoti nėra pagrindo, nes 2014-06-20 specialisto išvadoje Nr.11K-121(14) nurodyta, kad tirti pateiktoje 2006-01-18 paskolos sutartyje rankraštinį įrašą „Pinigus 250000 lt gavau R. J.“ parašė ir šalia pasirašė R. S. ( J.). Be to šį faktą patvirtina ir įsiteisėjęs2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. R. S. tyčią negrąžinti M. B. paskolos patvirtina ir liudytojas S. J., nurodęs, kad R. S. tarėsi su juo apie galimybę sumokėti tik dalį paskolos, tuo pačiu gaunant iš nukentėjusiosios patvirtinimą, kad sumokėta visa skola. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. S. per visą laikotarpį nuo paskolos gavimo iki bylos nagrinėjimo teisme vertėsi komercine veikla ir gaudavo tam tikras pajamas, ką patvirtina ir liudytojai L. I., V. J., J. B., tačiau per šį visą laikotarpį M. B. nebuvo sugrąžinta nei maža dalis gautos paskolos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. S. tyčia, siekdama sau naudos, panaudodama esminę apgaulę prieš M. B., įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigus. Ši R. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 182 str. 2 d.

R. S. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: ji, turėdama pareigą pagal 2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-654-479/2007, kurioje M. B. naudai priteista grąžinti 250000 Lt skolą, 11625 Lt delspinigių, 6232,50 Lt žyminio mokesčio ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vengė vykdyti teismo sprendimą, t.y. 2007-08-22 gavusi komisinį mokestį iš B. B. J. už parduotą sodo sklypą, 10000 Lt bei nuo 2010-01-01 iki 2013-05-10 gaudama kas mėnesį 4000 Lt nuompinigių iš J. B., už išnuomotą žemės sklypą su statiniais, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ji su M. B. neatsiskaitė. Tokiu būdu R. S. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme.

Pagal LR BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 245 str. trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. LR BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad LR BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma, tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad 2007-05-31 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-654-479/2007 nukentėjusiosios M. B. naudai priteista grąžinti 250000 Lt skola, 11625 Lt delspinigių, 6232,50 Lt žyminio mokesčio ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta kaltinamosios pareiga sumokėti nukentėjusiajai nustatytas pinigų sumas, tačiau nėra nustatyta jokių papildomų įpareigojimų, susijusių su konkrečiais terminais, nustatytais skolos mokėjimo grafikais ir panašiai. Byloje nustatyta, kad M. B. priteistų sumų išieškojimą vykdo antstolis ir pats skolos išieškojimo procesas šiuo metu nėra pasibaigęs ir tebevykdomas. Juolab aukščiau paminėtu teismo sprendimu nustatyta tam tikra nukentėjusiosios turtinių interesų apsauga, jei kaltinamoji dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių vilkins priteistos skolos grąžinimą, numatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad veika būtų laikoma nusikalstama, ji turi ne tik formaliai atitikti LR BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, tai yra dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Šių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. S. veikoje nėra visų būtinų LR BK 245 straipsnio taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad ji nepadarė veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą taikymas būtų nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą. R. S. pagal LR BK 245 str. išteisintina.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę sunkinančių bei jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas R. S. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad R. S. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę – ji po šios veikos įvykdymo buvo teista už analogiško pobūdžio veiką. R. S. nesigaili įvykdžiusi nusikalstamą veiką, padarytos didžiulės turtinės žalos nukentėjusiajai neatlygino ir net nepradėjo to daryti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu netaikytinas LR BK 75 str., R. S. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad R. S. iki šios veikos padarymo nebuvo teista.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d., ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir R. S. suimti. Bausmės pradžią jai skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos.

Pagal LR BK 245 str. R. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

CD plokštelę su Šiaulių banko sąskaitos išrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.