- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- eI3-6790-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01141-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 22.4.4Kitos valstybės tarnautojų garantijos
- 22.7Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2023 m. balandžio 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. J. įsakymą Nr. 40-RE-136, kuriuo buvo atleista iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. balandžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) grąžinti pareiškėją į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas; 3) priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai priklausantį vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš užimamų pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, M. J. 2023 m. balandžio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 40-TE-136 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų nuo 2023 m. balandžio 20 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-54. Iš tarnybinio patikinimo medžiagos matyti, jog 2023 m. kovo 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja A. B. surašė tarnybinį pranešimą, kurį adresavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T., kuriame nurodė, jog reikalinga pradėti tarnybinį patikrinimą. 2023 m. balandžio 18 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja A. B. surašė Išvadą Nr. 5-IS-54 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų įvertinimo“, kurią 2023 m. balandžio 19 d. tvirtino Lietuvos policijos generalinis komisaro pavaduotojas S. T.. Policijos departamentas yra centrinė statutinė įstaiga, todėl tik jo vadovas (Lietuvos policijos generalinis komisaras) ar jo įgalioti asmenys, kurie, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir šio skundo 9 punkte nurodytų aplinkybių, yra Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai, remiantis Aprašo 6 punktu turi teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą ir atlikti kitas Apraše vadovui priskirtas funkcijas. Prie A. B. surašyto tarnybinio pranešimo pateikti dokumentų valdymo sistemos duomenys ir dokumento metaduomenys pagrindžia faktą, jog tarp skirtingų padalinių vadovų vyko šio dokumento derinimo procedūra. Pažymėtina, jog dokumento derinimo žyma reiškia, jog dokumentas derinamas tarp skirtingų darbuotojų ir tai nėra atitinkamo sprendimo priėmimas ar pavedimas. Parengus dokumentą vyksta jo derinimo procedūra, po kurios įgaliotas asmuo turi priimti sprendimą dėl konkretaus veiksmo atlikimo. 2023 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo metaduomenys patvirtina, jog nebuvo šio dokumento tvirtinimo, t. y. metaduomenų kortelėje nėra dokumento užduoties ar rezoliucijos rekvizito. Teigia, jog asmuo, kuriam buvo adresuotas šis dokumentas - S. T. ir kuris turėjo įgaliojimus pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, iš viso neatliko jokių veiksmų. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog įvyko tik 2023 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo derinimo procedūra ir nebuvo įgalioto asmens priimto sprendimo atlikti tarnybinį patikrinimą, ir pavesti jį atlikti tikrintojui, todėl pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo ir jo pagrindu parengta Išvada bei Įsakymas laikytini neteisėtais, kas sudaro pagrindą Įsakymą panaikinti. Pareiškėjai buvo įteikti net du pranešimai dėl pareigūno vardo pažeminimo, dėl to paties įvykio, t. y. 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. (papildomas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo įteiktas sekančią dieną po paaiškinimo pateikimo Policijos departamento (toliau – ir PD) prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai), nors papildomame pranešime dėl pareigūno vardo pažeminimo nurodytos aplinkybes PD prie VRM Imuniteto valdybai jau buvo žinomos 2023 m. kovo 21 d., po 2023 m. kovo 17 d. pateiktų V. S. ir D. T. paaiškinimų, tačiau apie jas 2023 m. kovo 20 d. pranešime nebuvo nurodyta. Paaiškinimai, kurie buvo paimti iš V. S., D. T., A. L., I. S., taip pat iš pareigūnų A. L., S. D. ir D. P. negali būti laikomi įrodomąją medžiaga, kadangi asmenims nebuvo išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo, t. y. paaiškinimuose nėra įspėjimo dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnį arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. V. S., D. T. paaiškinimai iš esmės analogiški, t. y. asmenys paaiškinimuose identiškai „žodis į žodį“ tvirtina „toks pareigūnės elgesys daro gėdą visai policijai ir joje dirbantiems pareigūnams“, „<...> pareigūnai turi būti mandagūs, nevartoti necenzūrinių žodžių <...>, o apie tai, kad galima darbo metu gerti alkoholį, sunku net suprasti“, kas rodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi vyriausioji tyrėja A. B. apklausdama asmenis, galimai pažeidė įstatymų reikalavimus, kadangi skirtingų asmenų paaiškinimai negali būti identiški, sutapti ir atitikti „žodis į žodį“, ypač tose vietose, kurios turi reikšmės priimant sprendimą. Teigia, kad šių asmenų paaiškinimai buvo surašyti selektyviai ir neobjektyviai, galimai užduodant atsakymus menančius klausimus ar net darant įtaką asmenims bei siekiant, kad pasakytos frazės, teiginiai, turėtų įtakos priimant sprendimą. Paaiškinimą teikusios I. S. duomenys nurodyti neteisingai, ji tiek paaiškinime, tiek ir Išvadoje įvardinama kaip „I. S.“, kas leidžia pagrįstai manyti, kad medžiaga buvo renkama nesilaikant teisingumo, sąžiningumo principų ir tai negali būti laikoma technine klaida, kadangi I. S. pasirašė paaiškinime ir tai turėjo pastebėti tiek tyrimą atlikusi ir Išvadą surašiusi A. B., tiek ir pasiaiškinimą pasirašiusi I. S.. Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Pripažįsta, jog 2023 m. kovo 7 d. 14.22 val. gavo užduotį – paskelbti M. Š. ir D. T. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei išaiškinti apie sutrumpintų įrodymų tyrimą (užduoties įvykdymo terminas – 2023 m. kovo 10 d. 23.59 val.). Susisiekus su D. T., pastarasis nurodė, jog į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmąjį veiklos skyrių atvyks iki 2023 m. kovo 8 d. 12 val., tačiau iki nurodyto laiko neatvyko, surasti asmens nepavyko. 15.37 val. pareiškėja sulaukė V. S. skambučio, kuris nurodė, kad D. T. yra pas jį namuose. Įėjus į butą adresu (duomenys neskelbtini), prie stalo sėdėjo D. T., todėl pareiškėja atsisėdo šalia jo, nes jam reikėjo paduoti pasirašyti dokumentus. D. T., pasirašydamas protokole dėl paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, ėmė klausinėti apie asmeninį pareiškėjos gyvenimą. D. T. turėjo pasirašyti ir kitame protokole, tačiau asmuo pradėjo protokole piešti rutuliukus, panašius į raidę „o“. Pareiškėja paprašė, kad jis parašytų tai, ką reikia, prašė rašyti gražiai, todėl stengėsi rasti su juo kompromisą, siekė, kad jis nusiramintų, nes matėsi, jog kažkas jam nepatiko. Kadangi D. T. specialiai rašė ne tai, ką reikėjo, pareiškėja pasakė „ką čia rašai“ ir pavartojo necenzūrinį žodį. D. T. specialiai elgėsi taip, kad kitiems būtų linksma ir nerašė to, ką reikia. Pareiškėja, siekdama, kad kambaryje buvę asmenys neprovokuotų vienas kito, pakėlė balsą. D. T. norėjo paduoti protokolą draugui, kad jis parašytų už jį, tačiau pareiškėja jam padavė kitą lapą iš segtuvo, kad šis rašytų žodį „dėl“. Nurodė, jog taip pasielgė tam, kad asmuo liautųsi provokuoti D. T., kadangi jam toks elgesys nebuvo būdingas. V. S. juokdamasis pasakė savo pavardę, todėl pareiškėja pakėlė balsą ir pasakė, kad rašytų „dėl“, kadangi būtent tai reikėjo parašyti D. T.. D. T. pasakė „gerk čierką Sandra“ ir visi ėmė juoktis. Į juokus pareiškėja nekreipė dėmesio, nes siekė, jog D. T. pasirašytų reikiamus dokumentus. V. S. tuo metu padavė lapą, kuriame buvo parašęs savo pavardę, prisėdo šalia ir padėjo ranką prie pareiškėjos kojos, todėl ji paėmusi segtuvą juokais sudavė jam per petį. V. S. ir pareiškėjos kolega išėjo į kitą kambarį. D. T., nesant kambaryje V. S. pradėjo elgtis kitaip ir rašyti tai, ką reikia. Grįžęs į kambarį, V. S. iš pradžių bandė pats nukreipti temą, sėdosi prie pareiškėjos , sakydamas „mana Sandrike yra, neapgausiu“, todėl norėdama, kad tema apie parduotuvės vagystę tuo metu nebebūtų kalbama, tiesiog paklausė, ką geria, paėmė gazuoto gaivaus gėrimo „Schweppes“ ir atsigėrė, po to paėmė butelį su alkoholiniu gėrimu (galimai degtine), palaikė priglaudusi prie lūpų, tikrai negerdama iš jo, padėjo atgal ir vėl atsigėrė „Schweppes“. Pareiškėjai išvykus iš V. S. namų, šis paskambino ir nurodė, kad turi kažkokį įrašą ir kad pareiškėja turėtų ateiti pas jį į namus po darbo, tačiau pareiškėja nurodė, jog niekur nevyks. 2023 m. kovo 9 d. V. S. mama I. S. per programėlę Messenger atsiuntė vaizdo įrašo dalį, kuri vėliau buvo išplatinta internete. 2023 m. kovo 10 d. iš V. S. sužinojo, kad jis kartu su D. T. vartoja alkoholinius gėrimus, o kadangi reikėjo pasikalbėti dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, su tarnybiniu automobiliu kartu su vyresniuoju tyrėju S. D. nuvyko pas V. S. į namus. Nuvykus į minėtus namus, V. S. pasakė, kad turi vaizdo įrašą ir jį parodė pareiškėjai, kuri vadovaudamasi žmogiškumo principu, neturėdama jokių kitų tikslų ar ketinimų, paprašė įrašą ištrinti. V. S. padavė telefoną ir pasakė, kad jeigu reikia, pareiškėja gali įrašą ištrinti pati. Pokalbis vyko draugiškai, pajuokaujant, be to, asmuo pats padavė telefoną ir leido ištrinti įrašą, todėl jis buvo ištrintas. Pareiškėja paaiškino, kad patikrinimo metu gauti išrašai iš vaizdo kamerų pagrindžia, jog vartojo eilę necenzūrinių žodžių, tačiau nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad nežinojo, jog asmenys nusprendė atkeršyti ir slapta filmuoti. Paaiškino, kad siekdama susikalbėti, prisitaikydama prie asmenų bendravimo stiliaus ir norėdama pasiekti tikslą, vartojo necenzūrinius žodžius ir galbūt tai padarė 27 kartus, tačiau šie keiksmažodžiai nebuvo skirti nei vienam iš bute buvusių asmenų; tai nebuvo kreipiniai į asmenis, jais nebuvo siekiama įžeisti, sumenkinti ar pažeminti kažką. Pareiškėja minėtoje situacijoje pasirinko tokią bendravimo taktiką. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bendravimą mato ir girdi tik 4 asmenys, kuriems toks elgesys atitiko bute buvusių asmenų elgesio normas ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja teigia, kad nepagrįsta ir išvadoje nurodyta aplinkybė, kad vaizdo įrašas buvo daromas dėl to, kad pareiškėja su aukščiau nurodytais asmenimis pastoviai bendrauja vartodama necenzūrinius žodžius ir pakeltu tonu. Pareiškėja nesutinka su padaryta išvada, jog galėjo įteikti D. T. šaukimą, kad jis atvyktų sekančią dieną ir pasirašytų reikiamus dokumentus, nes žinant minėto asmens elgesį, jis nebūtų atvykęs į komisariatą pasirašyti reikiamų dokumentų. Vaizdo įrašai buvo paviešinti 2023 m. kovo 17 d., nors filmuota buvo 2023 m. kovo 8 d., o 2023 m. kovo 14 d. el. paštu persiųsti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjai D. P.. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti tik tie asmenys ir tik apie tai, kad būtų galima susidaryti neigiamą nuomonę, užduodant atsakymus menamus klausimus. Išvadoje nurodyta, kad galimai 2023 m. kovo 10 d. gavusi vaizdo įrašą iš I. S. nesivadovavo Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašu ir neinformavo per nustatytą terminą skyriaus ar tiesioginio vadovo bei neperdavė informacijos PD prie VRM Imuniteto valdybai, o paaiškinime nurodė, kad I. S. jokio poveikio, atsiųsdama vaizdo įrašą nedarė, o kokiu tikslu siuntė minėtą įrašą nežinojo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja elgėsi priešingai minėto aprašo nuostatoms, t. y. aiškiai suvokdama, kad vaizdo turinys yra neigiamas ir norėdama jį ištrinti iš V. S. telefono, nuvyko į jo namus ir vaizdo įrašus, jam sutikus bei davus telefoną, ištrynė, todėl lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių. Pažymėjo, jog daugelis aplinkybių, kurias nurodė pareiškėja, Išvadoje buvo vertinamos kaip gynybinė pozicija, o ne objektyvi tiesa, nors tai nebuvo paneigta. Tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, jog pareiškėja 2023 m. kovo 8 d. būdama V. S. namuose bei atlikdama tarnybines funkcijas vartojo alkoholį, tačiau konstatuota, jog būdama policijos pareigūne ir žinodama, kaip policijos pareigūnas privalo elgtis, sąmoningai elgėsi taip, kad vėliau pareiškėjos veiksmus stebėję visuomenės atstovai neabejojo, kad pareiškėja tarnybos metu vartojo alkoholį. Pareiškėja sutinka, kad tokie veiksmai galėjo turėti tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau visiškai nevertino pačios pareigūnės, buvusios tuo metu, toje situacijoje, pateiktų paaiškinimų, apsiribojo teiginiu, jog tai gynybinė pozicija. Pareiškėja taip pat sutinka, jog jos padaryti veiksmai taip pat sukėlė atgarsį tiek visuomenėje, tiek kolegų tarpe, tačiau ne pačios visuomenės nuomonė ir sukeltas atgarsis šiuo atveju suponuoja visos visuomenės požiūrį, kadangi nemaža dalis visuomenės į pasirodžiusį vaizdo įrašą bei pateiktą informaciją sureagavo objektyviai, t. y. nevertino neigiamai. Vertinant visą tarnybinio patikrinimo eigą, galima daryti išvadą, jog tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, siekiant bet kokia kaina nustatyti bet kokį pareiškėjos pažeidimą, o ne objektyviai ir nešališkai nustatyti visus reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertinti. Tyrimo iniciavimo pagrindas buvo 2023 m. kovo 14 d. surašytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko M. L. tarnybinis pranešimas, iš kurio nėra aišku, iš kokio šaltinio buvo gauta informacija. Pareiškėja paaiškino, kad ne tyčia, neturėdama jokio tikslo pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti, pasielgė neetiškai, o visuomenės nuomonė buvo suformuota atsižvelgiant į pateiktą informaciją, antraščių pavadinimus, tačiau net ir stengiantis suformuoti neigiamą požiūrį į pareiškėją, kaip policijos pareigūnę, visuomenė buvo objektyvi, nors visuomenėje visuomet bus tokia dalis žmonių, kurie nemėgsta policijos pareigūnų, turi išankstinę nuomonę, nuostatas, požiūrį. Išvadoje teigiama, kad kolegų tarpe visa ši situacija sukėlė atgarsį, tačiau apklausti buvo tik du pareigūnai. Pažymėjo, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė turėjo išankstinę nuomonę net ir neatlikus tarnybinio patikrinimo dėl pasirodžiusio vaizdo įrašo, nes www.delfi.lt publikuotame straipsnyje nurodyta, kad policijos vadas neatmeta, kad pareigūnei gali tekti atsisveikinti su tarnyba. Pareiškėja pasikartojo, kad jos padaryta veika galėtų turėti tam tikrų tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau dėl filmavimo ir įrašo išplatinimo, kas ir nulėmė jo paplitimą visuomenėje ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes, nėra jokios jos kaltės ir už tai ji negali atsakyti, dėl to reikėtų vertinti elgesį ir jo pasekmes, jeigu įrašas nebūtų išplitęs. Teigia, kad tokie pareiškėjos veiksmai nepadarė jokios žalos, o turi tik galimo tarnybinio nusižengimo požymių. Apibendrindama pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareiškėjos veika netinkamai buvo įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas, todėl šiuo pagrindu įsakymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas ir atsakovo atstovė Lina Mituzienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. balandžio 19 d. įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja savo veiksmais (alkoholinio gėrimo butelio su skysčiu pridėjimu prie lūpų ir alkoholio gėrimo imitavimu, įžūliu bendravimu su asmenimis, vartojant necenzūrinius žodžius) akivaizdžiai pažemino visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kas sukėlė atgarsį tiek visuomenėje, tiek kolegų tarpe. 2023 m. kovo 14 d. Šiaulių aps. VPK elektroniniu paštu buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėja, vilkėdama tarnybinę uniformą, galimai vartoja alkoholinius gėrimus pašalinių asmenų akivaizdoje ir bendrauja su asmenimis pakeltu tonu necenzūriniais žodžiais. 2023 m. kovo 20 d. patikslinus gautą informaciją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 8 d. dirbo nuo 8 val. iki 17 val. ir apie 16 val., tarnybos metu, vilkėdama tarnybinę uniformą, atvyko pas asmenis į privačius namus paskelbti įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo baigimą. Su bute buvusiais asmenimis pastaroji bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius bei galimai pavartojo alkoholinio gėrimo. Vėliau vaizdo įrašas su aukščiau paminėtu pareigūnės S. J. elgesiu buvo išplatintas visuomenės informavimo priemonėse. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Šiaulių aps. VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J. 2023 m. kovo 8 d., būdama policijos pareigūnė, privalėdama laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos normų, vykdydama tarnybines funkcijas ir vilkėdama tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje elgėsi ne pagal visuomenei priimtas elgesio normas, su asmenimis bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, prisidėdama prie lūpų alkoholinio gėrimo butelį imitavo jo gėrimą, kas sukėlė neigiamą požiūrį į tokį pareigūnės elgesį tiek bute esantiems asmenims, tiek policijos bendruomenėje, o vėliau ir socialiniuose tinkluose. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, išėjus pareigūnei iš buto, jame likę asmenys aptarinėjo ką tik atliktą S. J. veiksmą, neigiamai vertino jos elgesį dėl alkoholio vartojimo darbo metu. Iš vaizdo įrašų, fiksuotų tarnybiniuose automobiliuose, taip pat matyti, jog kiti policijos pareigūnai buvo apstulbę ir pritrenkti pastarosios elgesio. Visa tai suponuoja išvadą, jog pareigūnė S. J. nesilaikė etikos kodekso ir sulaužė Lietuvos valstybei duotą priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą. Be to, pareiškėja, gavusi 2023 m. kovo 10 d. į asmeninę Messenger programėlę vaizdo įrašą su įvykiu, buvusiu 2023 m. kovo 8 d., nesiėmė veiksmų ir neperdavė informacijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai. Priešingai, S. J. 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniu automobiliu vėl nuvyko pas tuos pačius asmenis, kur kovo 8 d. buvo padarytas vaizdo įrašas, pasinaudodama policijos pareigūno statusu, tačiau neturėdama įgaliojimų, be teisėto pagrindo ištrynė iš asmens mobiliojo ryšio telefono esantį vaizdo įrašą. Tai patvirtina tiek apklaustų asmenų paaiškinimai, tiek fiksuoti vaizdo įrašai tarnybiniuose automobiliuose, kur aptarinėjamas įrašų trynimas iš telefono. Atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. kovo 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. tarnybinis pranešimas buvo perduotas įrašyti rezoliucijai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T., kuris pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, kas atitinka tvarkos aprašo nuostatas ir nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos argumentą dėl įgalioto asmens sprendimo atlikti tarnybinį patikrinimą nebuvimo pagrįstu. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo apie asmenų įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo, nes tarnybinis patikrinimas yra atliekamas Statuto ir Aprašo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ar administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Atsakovas pažymėjo, jog nei Statutas, nei kiti teisės aktai nenumato ir nesuponuoja policijos pareigūno teisės ir pareigos ar diskrecijos taip bendrauti, elgtis su kitais asmenimis, o kaip tik įpareigoja saugoti gerą policijos pareigūno vardą, netoleruoti žeminančio elgesio, laikytis bendravimo kultūros. Pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Be to, pati pareiškėja savo skunde pripažino, kad jos padaryti veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje, kolegų tarpe ir nėra tinkami bei priimtini. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, ne tarnybinė nuobauda, nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo, todėl S. J. argumentai dėl turimų padėkų, buvusių skatinimų neturi jokios įtakos įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmimui. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnės S. J. veiksmai pažemino policijos pareigūno vardą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių aps. VPK viršininko įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos S. J. skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-136 „Dėl komisarės S. J. atleidimo iš Vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-136 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-54 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų įvertinimo“.
2023 m. kovo 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas M. L. prašymu Nr. L10-PR2-3302 „Dėl gautos informacijos“ kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, kuriame pranešė, kad buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota uniformuota (galimai tarnybos metu) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J., galimai vartojanti alkoholinius gėrimus pašalinių asmenų akivaizdoje. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga spręsti dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir įvertinti vyriausiosios tyrėjos elgesį.
2023 m. kovo 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja A. B. tarnybiniame pranešime „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų“ nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą bei patikslinus informaciją nustatyta, kad S. J. tarnybos metu, vilkėdama tarnybinę uniformą, bendraudama su asmenimis elgėsi ne pagal visuomenei priimtas normas, t. y. bendravo su asmenimis pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius ir galimai pavartojo alkoholinio gėrimo.
2023 m. kovo 21 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius pranešimu Nr. 5-PR1-57 „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ S. J. pranešė, jog yra duomenų, kad galbūt pareiškėja pažemino pareigūno vardą, t. y. vykdydama savo funkcijas, 2023 m. kovo 8 d. apie 16 val. tarnybos metu, vilkėdama tarnybinę uniformą, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), įtariamajam D. T. paskelbti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Su bute buvusiais asmenimis bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius bei galimai pavartojo alkoholinio gėrimo. Dėl aukščiau paminėto elgesio 2023 m. kovo 17 d. tv3.lt publikuotas straipsnis „Plinta skandalingas vaizdo įrašas su pareigūne: ar nuvykus pas žmones į Kuršėnus galėjo gerti alkoholį?“ ir kt. straipsniai. Be to, atvykusi į V. S. namus, neturėdama teisinio pagrindo liepė rašyti ant lapo žodį „dėl“, pastarajam parašius savo pavardę, o ne tai, ką liepė, bute buvusių asmenų akivaizdoje, akivaizdžiai pažemindama V. S. garbę ir orumą, vartodama necenzūrinius žodžius, šaukė ant jo, kad rašytų šį žodį, o ne savo pavardę, po ko segtuvu galimai trenkė jam į peties sritį. Tokiais veiksmais ir savo elgesiu, galbūt tyčia nesilaikydama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.1, 7.1, 7.2 papunkčių, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 punkto, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 punkto reikalavimus, nesaugojo profesinės garbės, savo veiksmais sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką, tokiais veiksmais galbūt diskreditavo policijos pareigūno vardą bei pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą.
2023 m. kovo 29 d. pareiškėjai įteiktas papildomas pranešimas „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 14.00 val. į asmeninę Messenger programėlę iš I. S. Messenger programėlės gavusi vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2023 m. kovo 8 d. pareiškėja bendravo su V. S., A. L. ir D. T. bei galimai pavartojo alkoholinio gėrimo, nesiėmė veiksmų, kaip numatyta Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio apraše, ir neperdavė informacijos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai, bet priešingai, 2023 m. kovo 10 d. 14.26 val. tarnybiniu automobiliu S1152 nuvyko į V. S. namus, turėdama tikslą sunaikinti V. S. turėtus vaizdo įrašus. Be to, pasinaudodama policijos pareigūno statusu, tačiau neturėdama įgaliojimų, t. y. be teisėto pagrindo, 2023 m. kovo 10 d. pareikalavo, kad V. S. pateiktų savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį tikrino ir ištrynė jame esančius atitinkamus duomenis (vaizdo įrašus). Tokiais savo veiksmais ir elgesiu pareiškėja, galbūt tyčia nesilaikydama Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo 5.1, 5.2, 5.8 ir 7 punktų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-54 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų įvertinimo“ siūlė pripažinti, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J. pažemino pareigūno vardą, todėl už pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu atleisti iš vidaus tarnybos.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veiksmais, neginčija ir pripažįsta, tačiau teigia, jog atlikti procedūriniai tarnybinio patikrinimo atlikimo pažeidimai yra pagrindas pripažinti skundžiamą įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662-2023). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. turėjo įgaliojimus pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau jokių veiksmų neatliko iš viso.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui.
Byloje nėra duomenų, kokiu būdu Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. kovo 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. pavedimu, pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2022 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą reg. Nr. 5-PR2-1745, pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų.
Tai, jog byloje nėra pateikti duomenys, kokiu būdu Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija, įsakymas ar kt.), nesudaro pagrindo Tarnybinio patikrinimo išvadą ir skundžiamą įsakymą laikyti neteisėtais, tačiau pažymėtina, jog pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą turėtų būti užfiksuotas ir atitikti Tvarkos aprašo 6 punktą, siekiant užtikrinti atliekamo tarnybinio patikrinimo objektyvumą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad paaiškinimai, kurie buvo paimti iš V. S., D. T., A. L., I. S., taip pat iš pareigūnų A. L., S. D. ir D. P., negali būti laikomi įrodomąja medžiaga, nes asmenims nebuvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnį arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnis numato asmenų trukdymo administracinio nusižengimo teisenai teisinį reglamentavimą, kurio 2 dalyje nurodyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingas eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Aukščiau aptartos teisinės normos taikytinos atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ar tiriant baudžiamajame kodekse numatytą veiką, tačiau nėra taikytinos atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Nei Statutas, nei Tvarkos aprašas nenumato atsakomybės asmenims dėl galimai melagingų parodymų davimo. Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo / asmenys yra įpareigoti įvertinti visas su tarnybiniu pažeidimu susijusias aplinkybes, kartu įvertinant ir liudytojų pateiktos informacijos patikimumą kitų tarnybinio patikrinimo metu surinktų ir nustatytų aplinkybių kontekste.
Pareiškėja nurodė, kad patikrinimo metu gauti įrašai iš vaizdo kamerų pagrindžia, jog ji vartojo eilę necenzūrinių žodžių (27 keiksmažodžiai per 7 minutes), tačiau taip pasielgė dėl to, kad nežinojo, jog asmenys nusprendė atkeršyti ir slapta filmuoja. Manė, jog bendravimą mato ir girdi tik keturi asmenys. Nurodė, jog jos veiksmai galėjo turėti tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau teigia, jog atleidimas iš tarnybos yra per griežta nuobauda. Dalis visuomenės pareiškėjos elgesį galėjo vertinti kaip nepriimtiną, tačiau tokiais veiksmais pareiškėja nesiekė sudaryti prielaidų visuomenei spręsti apie visą policiją ir joje dirbančius pareigūnus, sugriauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoti, be to, nesiekė diskredituoti pareigūno vardo bei pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoriteto.
Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).
Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas.
2023 m. balandžio 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, kad S. J. 2023 m. kovo 8 d., būdama policijos pareigūnė, privalėdama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, vykdydama tarnybines funkcijas bei vilkėdama tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje elgėsi ne pagal visuomenei priimtas normas, su asmenimis bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius bei kitų asmenų akivaizdoje prisidėdama prie lūpų alkoholinio gėrimo butelį imitavo alkoholio gėrimą, kas akivaizdžiai tiek asmenims, tiek ir pareigūnui, buvusiam kartu, o vėliau ir visuomenei sukėlė neigiamą požiūrį į esamą situaciją. Visuomenėje buvo sukelta priešinga piliečių reakcija ir todėl tokie S. J. aukščiau paminėti veiksmai akivaizdžiai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituoja valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardą, iškraipo valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, menkina jos autoritetą, pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padaro žalos policijos įstaigai. Akivaizdu, kad pareigūnas, atlikdamas policijos funkcijas, privalo elgtis taip, kad nenukentėtų įstaigos interesai, policijos pareigūno reputacija bei vidaus sistemos autoritetas, taip pat nenukentėtų visuomenės teisėti lūkesčiai, kurių tikisi iš pareigūnų. Nors tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, jog S. J. 2023 m. kovo 8 d. vartojo alkoholį darbo metu, tačiau šiuo atveju paminėtina, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne ir žinodama, kaip policijos pareigūnas privalo elgtis, sąmoningai elgėsi taip, kad vėliau jos veiksmus stebėję visuomenės atstovai neabejojo, kad S. J. tarnybos metu vartoja alkoholį. 2023 m. kovo 10 d. gavusi vaizdo įrašą iš I. S., S. J. nesivadovavo Poveikio aprašu ir, kaip jame numatyta, per nustatyta terminą neinformavo skyriaus ar tiesioginio vadovo. Šiuo atveju pareiškėja elgėsi priešingai Poveikio apraše numatytoms nuostatoms, tai yra aiškiai suvokdama, kad vaizdo įrašo turinys yra neigiamas ir norėdama jį ištrinti iš V. S. telefono, vyko į jo namus ir vaizdo įrašus, jam sutikus bei davus savo telefoną, ištrynė. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais S. J. parodo, jog suvokė, kad įrašai gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl juos ištrynusi lengvabūdiškai tikėjosi, kad šių pasekmių bus išvengta. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, pagrįstai galima teigti, kad S. J. veiksmai V. S. bute 2023 m. kovo 8 d. ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno. S. J., būdama statutine valstybės tarnautoja ir žinodama Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi, ir, eidama atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jos elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Pareigūnės veiksmai, t. y. alkoholinio gėrimo butelio su skysčiu pridėjimas prie lūpų ir alkoholio gėrimo imitavimas, įžūlus bendravimas su asmenimis, tai yra vartojant necenzūrinius žodžius, yra akivaizdžiai žeminantys visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojantys, ir tai yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, kad S. J. padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes sukėlė atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir kolegų tarpe, kadangi jis nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš pareigūnų. Žala pasireiškė ir tuo, kad kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, jog policija laikysis įstatymų ir savo įgaliojimų nepanaudos priešingiems tarnybai interesams. Konstatavo, kad S. J. veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą, griauna sistemos autoritetą. Taip pat tokie jos veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei moralės normų laikymąsi, todėl pripažino, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad S. J. sulaužė duotą priesaiką bei jos veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą.
Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte numatyta, kad policijos darbuotojų veikla ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Minėto kodekso 6.3 papunktyje nurodyta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Kodekso 7 punkte nurodyta, kad Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėja – statutinė valstybės tarnautoja ir jai keliami aukštesni elgesio reikalavimai. Kaip matyti iš Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų, pareigūnas turi būti pavyzdys visuomenėje. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.)
Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjos veiksmai, t. y. tarnybos metu, vilkint tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje necenzūrinių žodžių vartojimas, bendravimas pakeltu tonu bei imitavimas, jog geriamas alkoholinis gėrimas, sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūnės veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas tokius pareiškėjos veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų žinojusi, kad yra daromas vaizdo įrašas, būtų nesielgusi taip, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pati pareiškėja supranta, kokio elgesio iš jos tikimasi, tačiau pasirinko elgtis priešingai. Sprendžiant klausimą dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra svarbus asmenų skaičius, kuris sužinojo ir vertino pareiškėjos elgesį kaip neatitinkantį visuomenėje suformuotų etikos normų, pakanka, jog pati pareiškėja ir kartu buvę asmenys suprato, jog pareigūnės elgesys netinkamas. Visuomenės neigiamas požiūris yra pasekmė paviešintos situacijos, tačiau ne elgesio išviešinimas, o pareiškėjos elgesys yra pagrindas pripažinti, jog S. J. akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą. Policijos pareigūnas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, visuomet privalo elgtis taip, jog nebūtų pažeistos Statute ir Etikos kodekse bei kituose teisės aktuose pareigūnui nustatytos elgesio normos.
Nurodytas pareiškėjos elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.
Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė. Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vertinant visumą vidaus tarnybos nutraukimą reglamentuojančių normų, darytina išvada, kad tokia aplinkybė (faktas) turi paaiškėti ar tapti žinoma subjektui, turinčiam įgalinimus atleisti pareigūną iš tarnybos, tik šiuo atveju prasideda atleidimo iš tarnybos terminų eiga. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos. Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė turėjo išankstinę nuomonę, nes Šiaulių apskrities policijos vadovas, komentuodamas pareiškėjos elgesį spaudoje, nurodė, kad neatmeta, jog pareigūnei gali tekti atsisveikinti su tarnyba.
Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tarnybinis tyrimas atliktas išsamiai, pagrįstai nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja S. J. savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Pažymėtina, jog www.delfi.lt publikuotame straipsnyje esantis teiginys, jog policijos vadas neatmeta, kad pareigūnei gali tekti atsisveikinti su tarnyba, vertintinas kaip žurnalisto interpretacija, tačiau ne įstaigos vadovo tiesioginis teiginys.
Nepagrįstas pareiškėjos skundo teiginys, jog šiuo atveju, esant tarnybinio nusižengimo požymiams, taikyta per griežtas sankcijas – atleidimas iš darbo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. J. pažemino pareigūno vardą, todėl jos atleidimas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra vienintelė minėtame Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą atleisti S. J. iš vidaus tarnybos, todėl tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.