Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-9704-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
2YT-9704-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03774-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
M. K., V. K.
Suinteresuotas asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-9704-155/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03774-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 12.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,sekretoriaujant O. F.,dalyvaujant pareiškėjams M. K., V. K., suinteresuotam asmeniui A. P., vertėjaujant G. R.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K. ir V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. P., VĮ (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., gim. 1927-02-27, a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. K., gim. 1927-07-27, a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1995-10-19 faktiškai pradėjusi valdyti ¼ pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savo vardu priėmė M. K. palikimą nuo šio atsiradimo dienos.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas V. K. yra J. K. sūnus, pareiškėjas M. K. yra J. K. vaikaitis, o suinteresuotas asmuo A. P. yra J. K. dukra. 2016-12-08 J. K. mirė. 2009-04-16 sudarytu testamentu jai priklausantį visą turtą J. K. paliko pareiškėjams. Minėtą turtą J. K. buvo įgijusi 1968-08-22 gyvendama santuokoje su M. K., kuris mirė 1995-10-19. Po M. K. mirties dėl paveldėjimo niekas į notarų biurą nesikreipė, tačiau jam priklausiusia turto dalimi toliau rūpinosi jo sutuoktinė J. K.. Toliau gyveno jų bendrame turte, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius iki pat savo mirties. Visas turtas buvo registruotas J. K. vardu, todėl manė, kad nereikia atlikti jokių papildomų teisinių veiksmų siekiant įforminti palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties. Todėl savo veiksmais faktiškai valdė paveldimą turtą ir laikė priėmusiu palikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūrą, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog jei teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir nustačius, jog realiai J. K. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą (įvardinama kaip prieštaravimus), kuriuo prašo teismo netenkinti pareiškėjų pareiškimo. Paaiškino, jog nei jos tėvas M. K., nei motina J. K. niekada jiems nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), negyveno. Jie maždaug nuo 1957 m. iki pat mirties gyveno D(duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos tėvui M. K.. Minėtame name ((duomenys neskelbtini)), nuo 1969 iki 1973 gyveno ji pati, ir nuo maždaug 1975 m. jos brolis-pareiškėjas V. K., todėl jų motina J. K. niekaip negalėjo priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, nes nei tėvo mirties diena, nei po to iki savo mirties niekada minėtame name negyveno, juo nesirūpino ir nevaldė. Tiesiog susiklostė tokia situacija, jog nei pareiškėjas, nei ji nežinojo, jog po tėvo mirties liko kitas turtas ir buvo praleistas 6 mėnesių terminas šį turtą priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškimą ir prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. P. nurodė, jog atsisako savo ankstesnių teismui nurodytų prieštaravimų bei sutinka su pareiškėjų pareiškimu, neprieštarauja, jog būtų nustatytas šis juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas dėl žemiau išdėstyto:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-12-07 mirė J. K., o 1995-10-19 mirė M. K.. J. K. ir M. K. nuo 1949-02-21 buvo santuokoje, santuokos metu susilaukė sūnaus pareiškėjo V. K., gim. 1955-04-27, ir dukters suinteresuoto asmens A. P., gim. 1953-07-01. Pareiškėjas M. K., gim. 1984-03-04, yra mirusiųjų vaikaitis. Duomenų apie daugiau J. K. ir M. K. turėtų vaikų byloje nėra. Mirusieji gyvendami santuokoje turėjo turto: dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš JAR duomenų (2017-01-26 datos) matyti, kad šio turto nuosavybės teisė priskirta dabar jau mirusiai, J. K., likusios šio turto dalys priklauso N. D. G.. Iš Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarės 2017-01-23 rašto nustatyta, kad 1995-10-19 mirus M. K., paveldėjimo byla neužvesta, duomenų apie minėtą paveldėjimo bylą buvusios notarės I. D. 1995-2001 m. dokumentuose taip pat nėra. Tokiu būdu M. K. atsiradusio palikimo atžvilgiu paveldėjimo teisė nerealizuota. Pareiškėjai teismui nurodė, kad J. K., po savo sutuoktinio M. K., mirties 1995-10-19, palikimą priėmė faktiniu valdymu, nuolatos gyvendamas minėtame turte ir juo rūpindamasi, mokėjo už šį turtą mokesčius, todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K., mirusi 2016-12-07, kaip sutuoktinė pergyvenusi sutuoktinį, faktiškai priėmė M. K., mirusio 1995-10-19, palikimą. Iš 2009-04-16 J. K. sudaryto Testamento duomenų matyti, jog visą turtą J. K. paliko pareiškėjams – M. K. ir V. K.. Suinteresuotas asmuo A. P. pirminiu atsiliepimu prieštaravo pateiktam pareiškimui, tačiau bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdžio metu, patikslino savo poziciją ir nurodė, jog visų prieštaravimų atsisako ir visiškai palaiko pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes.

K. M. K. mirė 1995 metais, todėl byloje taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 str., apibrėžiantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas). Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

J. K. pagal 1964 m. redakcijos civilinį kodeksą yra pirmos eilės įpėdinė, nes tuometinis kodeksas numatė, jog paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pagal bylos medžiagą nustatė, kad palikimą sudaro nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 14-35) nustatyta, kad J. K. po sutuoktinio M. K. mirties šiuo turtu rūpinosi, jį laikė savo nuosavybe kuria pilnai disponavo, ką patvirtina surašytas testamentas. Teismui pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad J. K. priėmė M. K. palikimą (adresu (duomenys neskelbtini)) faktiniu valdymu. Pagrindo abejoti pareiškėjų įvardytoms aplinkybėms bei byloje esančiais įrodymais nėra. Bylos įrodymai patvirtina prašomo juridinio fakto egzistavimą, jo buvimą. Tokia išvada neprieštarauja pradiniams suinteresuoto asmens prieštaravimams, kuriais buvo nurodydama, jog tokio juridinio fakto nebuvo, nes vėliau ši pozicija pasikeitė, ji pareiškimą palaikė pilnai. Kitas suinteresuotas asmuo VĮ (duomenys neskelbtini) taip pat nenurodė aplinkybių dėl ko šis pareiškimas negalėtų būti tenkinamas. Todėl pagrindo nenustatyti prašomą juridinį faktą nėra.

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomai tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 185, 448, 268 str. teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2016-12-07, kaip sutuoktinė pergyvenusi sutuoktinį, faktiškai priėmė M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1995-10-19, palikimą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės klausimui atsiradusiam po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2016-12-07) spręsti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė