- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2-439-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01060-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naster“
- Atsakovas
- Salva Kindlustuse
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Altas“ AS
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naster“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naster“ ieškinys atsakovei Salva Kindlustuse, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Altas“ AS, dėl draudiminės išmokos ir nuostolių atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio Bentley Continental vagystę draudiminiu įvykiu; priteisti iš atsakovės 108 000 Eur draudimo išmoką; 6 480 Eur nuostolių; 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė mokėti draudimo išmoką už ieškovei priklausančios transporto priemonės vagystę. Ieškovės elgesys buvo pakankamai rūpestingas ir atidus automobilio dingimo sąlygomis, ieškovė ėmėsi jai prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti, jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei didelio neatsargumo požymių. Atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad prieš pat 2017 m. spalio 16 d. 15 val. teismo posėdį, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, gautas ieškovės direktoriaus E. M. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtinybės pakeisti atstovą byloje. Teismas taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje buvo nutarta apklausti ieškovės direktorių E. M., pripažįstant jo dalyvavimą teisme būtinu. E. M. buvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį, kuris grįžo neįteiktas, tačiau teisme gautas E. M. prašymas liudija, jog apie teismo posėdį jam buvo žinoma. Ieškovė 2016 m. spalio 27 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu kontora „Vinkleris ir partneriai“. Atstovavimo sutartyje užfiksuotas ir advokato P. V. leidimas ieškovę byloje atstovauti advokato padėjėjai M. M., kuri atstovavo ieškovę teismo posėdžiuose, reiškė jos vardu prašymus, taip pat atvyko ir į teismo posėdį vykusį 2017 m. spalio 16 d. Tai, kad ieškovė ketina pakeisti atstovą, teigė nieko nežinanti, teismui padarius pertrauką, šiai atstovei susisiekus su ieškovės teisininke, taip pat nepavyko išsiaiškinti tokio pareiškimo priežasčių. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į jį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių ir be pateisinamų priežasčių neužtikrino savo atstovo atvykimo į teismo posėdį. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys nepateisina jos nedalyvavimo teismo posėdyje, o priežastis dėl kurios ji prašo atidėti teismo posėdį nelaikytina pateisinama, nes byla trunka daugiau nei metus, tarp paskutinio ir šio posėdžio buvo 2 mėnesių laiko tarpas. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu. Todėl atsakovei neprašant priimti sprendimą už akių, teismas ieškinys paliko nenagrinėtu (CPK 246 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje realiai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis.Apeliantės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nes buvo išvykęs į Estiją verslo reikalais. Teismui kokių nors aplinkybių apie draudiminį įvykį paaiškinti negalėtų, nes įvykio metu nebuvo nei apeliantės akcininkas, nei direktorius, todėl mašinos vagystės aplinkybės jam nėra žinomos. Visą bendrovėje turimą medžiagą dėl šio įvykio apeliantės atstovė buvo pateikusi teismui.Apeliantė nesutinka, kad ji atšaukė savo atstovę – advokato padėjėją M. M.. Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme, buvo nuspręsta papildomai samdyti dar vieną bendrovės atstovą, kuris galėtų dalyvauti aukštesnės instancijos teisme. Apeliantė ketino prašyti atidėti teismo posėdį, nes nori sudaryti papildomą sutartį su kitu advokatu. Apeliantės direktorius E. M. yra latvis, lietuvių kalbos nemoka, nelabai gerai moka ir rusų kalbą, todėl prašymą teismui iš latvių į rusų kalbą vertė interneto vertėjo pagalba. Dėl šios priežasties yra netinkamas vertimas. Apeliantės atstovas prašyme nenurodė, kad atšaukia savo atstovą ar nušalina jį nuo tolimesnio atstovavimo teisme. Apeliantė neturėjo ir neturi priežasties bei ketinimų nutraukti su atstove teisinės pagalbos sutartį. Be to, teismas nenušalino į posėdį atvykusios atstovės – advokato padėjėjos, o leido jai toliau dalyvauti ir pasisakyti. Teismas turėjo vadovautis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. Apeliantės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl teismas padarė procesinį pažeidimą, kuris nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo pasyvi ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Todėl neigiamų procesinių padarinių taikymas jos atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ji atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skunde apeliantė pripažino, kad apeliantės atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Skunde nurodomos priežastys yra juridiškai nereikšmingos, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apeliantei ir jos atstovui į teismo posėdį neatvykus be svarbių priežasčių, teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Advokato padėjėjai turi teisę atstovauti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teiginiai dėl galimo Vilniaus apygardos teismo sprendimo skundimo yra hipotetinio pobūdžio prielaidos, kurios teisiškai nereikšmingos.Skundo argumentas, kad buvo ketinama prašyti atidėti teismo posėdį, patvirtina visas skundžiamojoje nutartyje konstatuotas aplinkybes. E. M. yra apeliantės direktorius (verslininkas), todėl jam keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Skundo teiginiai dėl neva netinkamo vertimo ar su atstove sudarytos sutarties sąlygų nutraukimo, yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji buvo tinkamai informuota, nepateikė jokių duomenų apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, todėl teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje apeliantės direktorių buvo nutarta apklausti kitame teismo posėdyje, tačiau direktorius į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė jo neatvykimą pateisinančių įrodymų. Apeliantės direktoriui žinant apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pastarasis turėjo pareigą susiplanuoti taip laiką, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje, taip pat pasirūpinti, kad bendrovę atstovautų atstovas. Byla nagrinėjama pusantrų metų, per visą šį laikotarpį direktorius neišreiškė noro, kad dalyvautų kitas advokatas, kuris galėtų atstovauti ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, niekas negali prognozuoti bylos baigties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą.Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris reglamentuoja ieškovo (jos atstovo) neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Taigi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Apeliantės vadovas prieš pat teismo posėdį, vykusį 2017 m. spalio 16 d., pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtinybės byloje pakeisti atstovą (2 t., b.l. 149, 150). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į jį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių ir be pateisinamų priežasčių neužtikrino savo atstovo atvykimo į teismo posėdį, atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad (1) į teismo posėdį apeliantės vadovas neatvyko dėl išvykimo į Estiją verslo reikalais; (2) atliktas netinkamas prašymo vertimas, nes apeliantės atstovas ketino prašyti atidėti teismo posėdį dėl papildomos sutarties su kitu advokatu sudarymo; (3) teismas leido dalyvauti į teismo posėdį atvykusiai apeliantės atstovei – advokato padėjėjai; (4) byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo pasyvi ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Taigi, atskirasis skundas grindžiamas procesinės teisės normų pažeidimais, su kuriais nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atskirajame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie 2017 m. spalio 16 d. vykusį teismo posėdį apeliantei bei jos atstovui buvo žinoma. Šias išvadas patvirtina prieš pat teismo posėdį apeliantės vadovo pateiktas teismui prašymas dėl bylos atidėjimo (2 t., b.l. 149, 150), taip pat ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas, kuriame apeliantės atstovė M. M. patvirtino, kad apie 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį jai yra žinoma. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad į teismo posėdį neatvyko apeliantė ir/ar jos atstovas (CPK 246 str. 1 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios normos taikymui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo. Bylos duomenimis, apeliantė (jos vadovas) ir advokato padėjėja M. M. 2016 m. spalio 27 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią pirmosios instancijos teismuose minėtai advokato padėjėjai pavesta atstovauti apeliantę (1 t., b.l. 136). Kaip matyti, ši apeliantės atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teismo vykusiuose posėdžiuose, taip pat ir 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, kuriame teikė paaiškinimus dėl apeliantės vadovo E. M. paduoto prašymo. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad apeliantė būtų nutraukusi atstovavimo sutartį su šia atstove. Priešingai, apeliantės vadovo 2017 m. spalio 16 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodyta priežastis – dėl būtinybės keisti įmonės atstovą (advokatą), suponuoja išvadą, kad minėta atstovavimo sutartis su atstove prašymo pateikimo dieną nebuvo nutraukta, jis tik ketino keisti atstovą. Tai, kad minėta atstovavimo sutartis iki šiol nenutraukta iš esmės patvirtina ir atskirojo skundo argumentai apie apeliantės vadovo ketinimą turėti papildomą byloje atstovą – advokatą. Todėl nesant duomenų apie 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu apeliantės ir jos atstovavimo santykių pabaigos faktą ir/ar pasikeitimą, negalima laikyti, kad minėta atstovė buvo netinkama apeliantės atstovė pirmosios instancijos teisme (CPK 51 str. 1 d., 56 str. 2 d. 1 p.). Juolab, kad tik su atskiruoju skundu pateiktos jau po skundžiamos nutarties priėmimo 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. spalio 27 d. sudarytos atstovavimo sutartys, kuriomis apeliantės interesus pavesta atstovauti ir advokatui A. V. (2 t., b.l. , 167, 170). Tai, kad su atstove atstovavimo sutartis nėra nutraukta, patvirtina ir tai, kad atskirajame skunde ji taip pat įrašyta kaip viena iš apeliantės atstovių (2 t., b.l. 163). Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str. 2 d.). Nesant pagrindo konstatuoti apeliantės atstovės nedalyvavimą teismo posėdyje (o faktiškai esant priešingai situacijai), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu vien dėl galbūt pasikeisiančio ateityje atstovo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bei netinkamai pritaikė procesinės teisės normas – CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, dėl ko nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.