- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-298-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01468-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
dalyvaujant pareiškėjui B. K. ir jo atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjungos atstovui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),
2018 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir KAVPK) 1278,00 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba KAVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiuoju postiniu, o nuo 2013-08-13 iki 2017-06-19 dirbo UAB „Milviteka”. Pažymi, kad leidimas dirbti kitą darbą jam išduotas 2013-08-13 įsakymu Nr. 30-V-637, leidimas pratęstas 2014-07-29 įsakymu Nr. 30-V-653 ir 2015-07-28 įsakymu Nr. 30-V-620 iki 2016-08-12. Teigia, kad nuo 2016-08-12 UAB „Milviteka” dirbo neturėdamas leidimo dirbti antrą darbą.
Nurodo, kad KAVPK viršininkas 2017-04-06 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-35 „Dėl B. K. veiksmų”. Pažymi, kad po to, kai KAVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai jį informavo, jog neturi leidimo dirbti kito darbo, 2017-02-17 pateikė prašymą Nr. 30-PR4-U05 dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo. Klausimas buvo sprendžiamas KAVPK nuolatinės komisijos posėdyje, kuri rekomendavo KAVPK viršininkui neleisti pareiškėjui dirbti kitą darbą. Teigia, kad remiantis Komisijos 2017-04-19 protokolu Nr. 30-TL-5192, KAVPK viršininkas 2017-04-24 įsakymu Nr. 30-V-221 nusprendė neišduoti leidimo dirbti kitą darbą.
Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2017-07-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1049-386/2017 tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą - panaikino KAVPK viršininko 2017-04-24 įsakymą Nr. 30-V-221 bei įpareigojo KAVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti dirbti kitą darbą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir mano, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės kilimui. Pažymi, kad atsakovas savo įsakymu neišdavė (nepratęsė) leidimo dirbti kitą darbą, pareiškėjas nuo 2017-06-19 savo darbo santykius su individualia įmone nutraukė. Teigia, kad per laikotarpį nuo 2017-06-20 iki 2017-09-29 tikėjosi gauti 1278,00 Eur (426,00 Eur x 3) pajamų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, kurias laiko turtiniais praradimais - nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Taip pat teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 500,00 Eur neturtinės žalos. Mano, kad atsakovo apsisprendimą neišduoti jam leidimo dirbti kitą darbą, lėmė tai, kad Klaipėdos apygardos teisme vyko teisminiai ginčiai, kuriuose jis kartu su kitais pareigūnais, kaip profesinės sąjungos narys, apgynė savo teises ir įrodė, kad atsakovas priėmė jo ir kitų pareigūnų atžvilgiu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Nurodo, kad turi dvi dukras, kurioms teikia materialinę paramą. Akcentuoja, kad nors jo šeima neturėjo kreditinių įsipareigojimų, tačiau šeimos pajamos nėra didelės ir papildomų pajamų šaltinis padėdavo šeimai, leisdavo šiek tiek lėšų skirti poilsiui, pramogoms, sutaupyti. Darbo praradimas pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją; pareiškėjui buvo gėda, kad jo atžvilgiu paskleista melaginga informacija apie elgesį tarnybos metu (miega, atvyksta į tarnybą mieguistas). Laiko save pažemintu bei pablogėjusia reputacija.