Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ atstovams advokatei Onai Gailiuvienei ir Regimantui Karkauskui,

atsakovo Aplinkos pasaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Turskienei,

2018 m. spalio 16 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2018 m. liepos 4 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Ramedi“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) panaikinimo.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas pavėlavo pateikti deklaracijas, nes neturėjo tikslių markšeiderinių apskaičiavimų, tačiau turimi duomenys paneigia šią aplinkybę, kadangi UAB „GJ Magma“, pagal pareiškėjo užsakymą, atliko minėtus apskaičiavimus ir 2018 m. sausio 11 d. UAB „GJ Magma“ atlikta markšeiderinių apmatavimų ataskaita, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., buvo pateikta ir patvirtinta geologijos tarnyboje. Šios ataskaitos 1 lentelėje aiškiai matyti, jog per visus 2017 m. išgautų išteklių kiekis, konkrečiai smėlio sudaro 20 402 m³. Pareiškėjas mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracijoje deklaruoja tik 3000 m³. Atsakovo nuomone minėtos aplinkybes patvirtina, kad patikrinimo akte pagrįstai konstatuojama, jog pareiškėjas nuslėpė 17402 m³ smėlio išteklių kiekio, kuris nebuvo deklaruotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto“ teisėtumo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktą Nr. (10)-LT1-59 ir pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 69 703 Eur. Šios bylos nagrinėjimo ribos ir reikalavimų apimtis apibrėžta 2018 m. liepos 4 d. teismo nutartimi.

Įstatymo tikslas - ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis). Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Įstatymo 1 priedo 10 – 14 punktuose nurodyta, jog iš žemės gelmių išgaunamas smėlis bei žvyras yra mokesčio už naudingąsias iškasenas objektas.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą ir iš žemės gelmių išgaunantys gamtos išteklius, šiuo atveju smėlį bei žvyrą, turi prievolę mokėti mokestį už naudingąsias iškasenas Įstatymo prieduose nustatytais tarifais.

Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnioji specialistė Živilė Berneckytė 2018 m. balandžio 19 d. atliko planinį mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo už 2017 m. patikrinimą. Tikrinamas asmuo – UAB „Ramedi“, turintis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 33-12, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė eksploatuoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio dalį, pagal naudojimo sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas yra subjektas turintis prievolę mokėti Įstatyme reglamentuotą mokestį už naudingąsias iškasenas, o planinis patikrinimas atliktas tinkamo subjekto.

Patikrinimo akte nurodoma, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 27 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. LV4-30 apie 2018 m. balandžio 19 d. planinį patikrinimą. Patikrinimo akte teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. spalio 12 d. mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą III ketvirčio deklaracijoje deklaravo išteklių kiekį – 22 900 m³, iš kurių smėlio 3000 m³, žvyro 19 900 m³. 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytas markšeiderinis planas (apskaitomas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), pagal jį išgauta 36 280 m³ išteklių, iš kurių žvyro 15 878 m³, smėlio 20 402 m³. Pagal 2017 m. kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN pareiškėjas I ketvirtyje kasybos nevykdė, II ketvirtyje išgavo 3000 m³ smėlio, III ketvirtyje 2000 m³ smėlio, IV ketvirtyje – 15 000 m³. Patikrinimo akto išvadoje konstatuojama, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjas nedeklaravo 17 402 m³ smėlio išteklių, už kuriuos įmonei vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi apskaičiuotas 69 703 eurų mokestis didesniu tarifu. Pažymėtina, jog iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. vykusio planinio patikrinimo metu jame dalyvavo pareiškėjo atstovas - direktorius Regimantas Karkauskas. Patikrinimo akte Regimantas Karkauskas nurodė, kad Patikrinimo akto egzempliorius jam įteiktas, su patikrinimo išvadomis nesutinka. Akcentavo, jog 2018 m. kovo 27 d. pranešimo apie planinį patikrinimą negavo, šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą, patikrinimo metu karjere buvo atsitiktinai.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame teigiama, jog 2018 m. kovo 27 d. pranešimas apie planinį patikrinimą nebuvo įteiktas, kadangi elektroninis paštas į kurį buvo siųstas minėtas pranešimas – direktorius@ramedi.lt yra nenaudojamas dėl serverio problemų ir visas susirašinėjimas vykdavo elektroniniu paštu – regimantaskar@gmail.com. UAB “Ramedi” direktorius 2018 m. balandžio 19 d. į karjerą atvyko atsitiktinai ir būdamas nedarbingas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Pažymėjo, jog nuo 2018 m. pradžios direktorius sirgo daugiau kaip 120 dienų, turi neįgalumą. Deklaracijos už iškastas naudingąsias iškasenas buvo tikslinamos, dėl pasikeitusio galutinio išteklių kiekio, kadangi neatlikus markšeiderinių matavimų sunku apytiksliai apskaičiuoti išgautų išteklių kiekį ketvirčiais. Pabrėžia, kad deklaracijų tikslinimui atliktas planinis patikrinimas neturėjo įtakos, kadangi direktorius nebuvo tinkamai informuotas apie planuojamą atlikti patikrinimą.

Klaipėdos departamentas, susipažinęs su minėtu pareiškėjo paaiškinimu ir Patikrinimo akto turiniu, skundžiamu sprendimu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 69 703 Eur.

Dėl pareiškėjo informavimo apie planinį patikrinimą

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentūros siųsto pranešimo apie ketinamą vykdyti planinį patikrinimą negavo ir 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime bendrovės direktorius dalyvavo atsitiktinai.

Ūkio subjektų veiklos patikrinimų procesą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo ketvirtasis skirsnis „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“. Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalis teigia, kad priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentūra turėjo prievolę, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis informuoti pareiškėją apie planuojamą atlikti jo ūkinės veiklos planinį patikrinimą.

Analizuojant byloje esančius rašytinius dokumentus nustatyta, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentūros specialistė 2018 m. kovo 27 d. į elektroninį paštą direktorius@ramedi.lt išsiuntė pranešimą apie planinį patikrinimą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas teigia, kad minėtas elektroninis paštas pareiškėjo internetiniame tinklalapyje buvo pateiktas kaip oficialus bendrovės elektroninis paštas. Pareiškėjas minėtos aplinkybes neneigia, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, jog pranešimas apie planuojamą atlikti planinį patikrinimą buvo išsiųstas į pareiškėjo internetiniame tinklalapyje pateiktą elektroninį paštą, likus 14 darbo dienų iki planinio patikrinimo t. y. pranešimas išsiųstas nepraleidus Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje reglamentuoto termino ir teisės aktų leidžiamu būdu.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad pranešimo apie planinį patikrinimą išsiuntimo metu bendrovės serveris neveikė, todėl neturėjo galimybės susipažinti su jo turiniu. Nurodo, jog susirašinėjimas su kitais asmenimis buvo atliekamas elektroniniu paštu – regimantaskar@gmail.com. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, kurias su skundu teikia pats pareiškėjas patvirtina, kad 2018 m. kovo 27 d. pranešimas gautas pareiškėjo elektroniniame pašte (siuntėjas Živilė Berneckytė „Dėl planinio patikrinimo“).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. oficialaus bendrovės elektroninio pašto serveris neveikė ir pareiškėjo atstovas negalėjo susipažinti su siųstu pranešimu apie planinį patikrinimą. Net ir konstatavus, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas susidūrė su techninėmis problemomis, pareiškėjas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo prievolę informuoti Departamentą ir/ar jo teritorinį skyrių, kad dėl techninių kliūčių nėra galimybės su juo susiekti elektroniniu paštu ir pateikti veikianti elektroninio pašto adresą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ne vienerius metus eksploatuoja (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinį, todėl akivaizdu, jog jam turėjo būti žinoma, kad atsakovas vykdo jo ūkinės veiklos priežiūrą ir pareiškėjas privalėjo atitinkamai veikti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taipogi nurodė, kad bendrovė, veikdama kaip žemės gelmių išteklių naudotoja, komunikacijai su viešojo administravimo subjektais yra nurodžiusi elektroninio pašto adresą direktorius@ramedi.lt. Taigi įvardijamos aplinkybės tiek dėl vadovo nedarbingumo, tiek dėl elektroninio laiško dėl pranešimo apie planinį patikrinimą neperskaitymo, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pareiškėjo tinkamai neinformavo apie planinį patikrinimą.

Pabrėžtina, jog pareiškėjo atstovas – direktorius Regimantas Karkauskas dalyvavo 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime, jam buvo įteiktas Patikrinimo akto egzempliorius, pareiškė savo poziciją dėl planinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, teikė paaiškinimus Klaipėdos departamentui. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių dalyvauti planiniame patikrinime, jo atstovas jame dalyvavo, teikė savo nuomonę bei paaiškinimus, todėl procedūrinių pažeidimų atliekant planinį patikrinimą nenustatyta.

Dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo ir mokėjimo

Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos už valstybinius gamtos išteklius deklaracijų formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P užpildymo ir pateikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) (bylai aktuali Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2016-10-01 iki 2018-07-11).

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis teigia, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis (Taisyklių 6 punktas). Mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą terminą deklaruotas mokesčio sumas sumoka į centrinio mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 9 punktas). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo prievolę kiekvieną kalendorinį ketvirtį užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją, ją pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį per Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad Departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas iki atliko planinio patikrinimo nepateikė tikslių deklaracijų už 2017 m. III – IV ketvirčius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija, kurioje teigiama, kad 2017 m. III ketvirtyje bendrovė iškasė 3000 m³ smėlio ir 19900 m³ žvyro. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. (sekančią dieną po atlikto planinio patikrinimo) pateikė nurodymą UAB „OGSB sprendimai“ – įmonei tvarkančiai UAB ‚Ramedi“ buhalterinę apskaitą, patikslinti mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą 2017 m. III ketvirčio deklaraciją, nurodant, jog minėtu laikotarpiu išgauta 3000 m³ smėlio ir 17 000 m³ žvyro. Taip pat 2018 m. balandžio 20 d. nurodymu įpareigojo UAB „OGSB sprendimai“ pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2017 m. IV ketvirčio deklaraciją, joje nurodant, kad minėtu laikotarpiu buvo išgauta 18 000 m³ smėlio. UAB „OGSB sprendimai“ įvykdė pareiškėjo pavedimą ir 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintą deklaraciją už 2017 m. III ketvirtį bei deklaraciją už 2017 m. IV ketvirtį. Minėtose deklaracijose pateikti duomenys sutampa su pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. nurodyme pateikta informacija. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. pateiktoje III ketvirčio deklaracijoje pateikė netikslius duomenis apie tuo laikotarpiu iškastas naudingąsias iškasenas, o deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį pateikta nesilaikant Įstatyme ir Taisyklėse reglamentuotų terminų.

Analizuojant pareiškėjo skundo ir 2018 m. gegužės 14 d. Klaipėdos departamentui pateikto paaiškinimo turinius matyti, jog UAB „Ramedi“ iš esmės neneigia aplinkybės, kad 2017 m. III ketvirčio deklaracijoje nebuvo pateikti tikslus duomenys ir, kad 2017 m. IV ketvirčio deklaracija pateikta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau akcentuoja, jog niekada nesiekė išvengti mokestinės prievolės, tačiau dėl susiklosčiusiu nepalankių aplinkybių t. y. bendrovės direktoriaus ligos ir tikslių markšeiderinių matavimų neturėjimo.

Kaip skunde nurodo pareiškėjas pagal jo užsakymą 2018 m. sausio 18 d. UAB „GJ Magma“ atliko (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinius apmatavimus. Markšeideriniai apmatavimai atlikti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Minėtų apmatavimų ataskaitos paaiškinamajame rašte teigiama, kad per apskaitomą laikotarpį pareiškėjas iškasė 36 000 m³ naudingųjų išteklių, 20 000 m³ smėlio ir 16 000 m³ žvyro. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjui jau 2018 m. sausio 18 d. buvo žinomi markšeiderinių apmatavimų rezultatai, tačiau deklaracijos už 2017 m. III ketvirtį patikslinimas ir deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį buvo pateiktos praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo UAB „GJ Magma“ atliktų markšeiderinių apmatavimų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma patvirtina, kad UAB „Ramedi“ direktoriui Regimantui Karkauskui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo dėl ligos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Regimantui Karkauskui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip ir anksčiau minėta nurodytu laikotarpiui pareiškėjui jau buvo žinomi markšeideriniai apmatavimai, todėl nustačius, kad UAB „Ramedi“ direktorius nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo darbingas nėra jokių objektyvių priežasčių trukdžiusių pareiškėjui patikslinti 2017 m. III ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją bei pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją už 2017 IV ketvirtį. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime pagrįstai teigiama, kad planinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo deklaravęs 17 402 m³ mažiau smėlio išteklių nei faktiškai buvo išgauta.

Dėl paskirtos sankcijos proporcingumo

Skundžiamu sprendimu Klaipėdos departamentas įpareigojo pareiškėją per 20 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 69 703 Eur.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis teigia, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas iki planinio patikrinimo pranešimo išsiuntimo dienos nebuvo deklaravęs 17 402 m³ faktiškai išgautų smėlio išteklių, konstatuotina, jog Klaipėdos departamentas pagrįstai mokėtinam mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui taikė koeficientą 10.

Pareiškėjas skunde teigia, kad apskaičiuoto mokesčio už valstybinus gamtos išteklius dydis prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams, yra neadekvatus padarytiems pažeidimams, sukeltų pareiškėjui nepakeliamą finansinę naštą, kurios pasekmėje jis būtu priverstas bankrutuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1460-602/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintą deklaraciją už 2017 m. III ketvirtį bei deklaraciją už 2017 m. IV ketvirtį. 2017 m. spalio 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 467 bei 2018 birželio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 63 patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nepriemoką. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad bendrovė už išgaunamas naudingąsias iškasenas už 2017 metus yra sumokėjusi 16 197 Eur mokesčių valstybei (13 579 Eur sumokėjo pati bendrovė mokėjimo pavedimais, o likusi suma buvo nurašyta nuo bendrovės sąskaitos). Minėtos aplinkybes yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus jo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus – 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodoma, kad bendrovė 2018 metais laikotarpiu iki 2018 m. balandžio 30 d. patyrė 6475 Eur nuostolių, o 2017 metais patirtų nuostolių suma siekė 26905 Eur, 2018 m. balanso duomenis, atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti mokestinės naudos. Valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui apskaičiuojant mokėtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata skaičiuojant mokestį padidintu tarifu pritaikyta pagrįstai ir mokesčio skaičiavimą padidintu tarifu lėmė pačios bendrovės veiksmai nevykdant imperatyvių reikalavimų. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas yra gamtos išteklių naudotojas, kuris dėl vykdomos veiklos pobūdžio privalo žinoti teisinį reglamentavimą ir tinkamai apskaityti išgaunamus išteklius bei už juos mokėti mokesčius. Todėl imperatyvios prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas įmonės vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdančio asmens liga ar kitais subjektyviais veiksmais, juolab pačiai bendrovei teikiant duomenis, kad bendrovė perka buhalterinės apskaitos paslaugas ir šias paslaugas teikianti bendrovė teikia deklaracijas apie gamtos išteklių gavybos kiekius.

Tačiau teismas įvertinęs visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, pripažįsta ir tai, kad taikyta ekonominė sankcija iš dalies yra neadekvati padarytam pažeidimui, todėl pareikėjo UAB „Ramedi“ skundas iš dalies tenkintinas ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ keistinas dalyje, sprendimu patvirtintą mokėtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius sumažinant iki 40 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu toks mokesčio dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Ramedi“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-461 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta mokėtina 69 703,00 Eur (šešiasdešimt devyni tūkstančiai septyni šimtai trys Eur., 00 ct) mokesčio padidintu tarifu už valstybinius gamtos išteklius suma, pakeisti ir apskaičiuotą mokėtiną mokestį padidintu tarifu sumažinti iki 40 000,00 Eur (keturiasdešimt tūkstančių Eur., 00 ct).

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Ramedi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.