Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas nesutiko su 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu Nr. (10)-LT1-59 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas deklaravo 17 402 m³ mažiau smėlio išteklių nei išgavo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, ir už tai jam apskaičiuotas 69 703 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu. Teigė, kad Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir sukuriantis neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes.

4. Pareiškėjo vertinimu, mokesčio už neteisingai deklaruotą išgautą smėlį apskaičiavimas didesniu tarifu, taikant koeficientą 10, neatitinka padaryto pažeidimo esmės, priežasčių ir pasekmių. Pareiškėjas nesiekė ir faktiškai nepadarė valstybei materialinės žalos, niekada nesiekė išvengti mokestinės prievolės, atlikus markšeiderinius matavimus buvo tikslinama deklaracija už III ketvirtį, stengiamasi pašalinti pažeidimus bei padengti laiku nesumokėtus mokesčius. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareikėjo veiksmuose nėra tyčios. 69 703 Eur suma nustatyta ne tik pažeidžiant proporcingumo, teisingumo principus, bet ir nepagrįsta, kadangi, faktiškai nežinodamas apie planuojamą atlikti patikrinimą, pareiškėjas pats gera valia pašalino padarytas klaidas ir deklaravo išteklių kiekis, juos nurodydamas netgi didesnius negu markšeiderinių matavimų ataskaitoje.

II.

10. Patikrinimo akte nurodoma, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 27 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. LV4-30 apie 2018 m. balandžio 19 d. planinį patikrinimą. Patikrinimo akte teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. spalio 12 d. mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą III ketvirčio deklaracijoje deklaravo išteklių kiekį – 22 900 m³, iš kurių smėlio – 3 000 m³, žvyro – 19 900 m³. 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytas markšeiderinis planas (apskaitomas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.), pagal jį išgauta 36 280 m³ išteklių, iš kurių žvyro – 15 878 m³, smėlio – 20 402 m³. Pagal 2017 m. kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN, pareiškėjas I ketvirtyje kasybos nevykdė, II ketvirtyje išgavo 3 000 m³ smėlio, III ketvirtyje – 2 000 m³ smėlio, IV ketvirtyje – 15 000 m³. Konstatuota, kad pareiškėjas nedeklaravo 17 402 m³ smėlio išteklių, už kuriuos jam, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuotas 69 703 Eur mokestis didesniu tarifu. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime dalyvavo Bendrovės atstovas – direktorius R. K.. Patikrinimo akte R. K. nurodė, kad Patikrinimo akto egzempliorius jam įteiktas, su patikrinimo išvadomis nesutinka, 2018 m. kovo 27 d. pranešimo apie planinį patikrinimą negavo, šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą, patikrinimo metu karjere buvo atsitiktinai.

12. Klaipėdos departamentas ginčijamu 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-461 nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir įpareigoti pareiškėją per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 69 703 Eur.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie ketinamą vykdyti planinį patikrinimą, pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neneigė, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo 2018 m. kovo 27 d. buvo išsiųstas pranešimas apie planinį patikrinimą – (duomenys neskelbtini), Bendrovės interneto svetainėje pateiktas kaip oficialus Bendrovės elektroninio pašto adresas. Darytina išvada, kad pranešimas apie planuojamą atlikti planinį patikrinimą buvo išsiųstas pareiškėjo interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu, likus 14 darbo dienų iki planinio patikrinimo t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinto termino ir teisės aktų leidžiamu būdu. Teismas pažymėjo, jog paties pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 2018 m. kovo 27 d. pranešimas gautas pareiškėjo elektroniniame pašte (siuntėjas – Ž. B., „Dėl planinio patikrinimo“). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. oficialaus Bendrovės elektroninio pašto serveris neveikė ir pareiškėjo atstovas negalėjo susipažinti su siųstu pranešimu apie planinį patikrinimą. Net ir konstatavus, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas susidūrė su techninėmis problemomis, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo prievolę informuoti Departamentą ir / ar jo teritorinį skyrių, kad dėl techninių kliūčių nėra galimybės su juo susiekti elektroniniu paštu ir pateikti veikiantį elektroninio pašto adresą. Pareiškėjas ne vienerius metus eksploatuoja Pozingių II žvyro ir smėlio telkinį, todėl akivaizdu, jog jam turėjo būti žinoma, kad atsakovas vykdo jo ūkinės veiklos priežiūrą ir pareiškėjas privalėjo atitinkamai veikti. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas taipogi nurodė, kad Bendrovė, veikdama kaip žemės gelmių išteklių naudotoja, komunikacijai su viešojo administravimo subjektais yra nurodžiusi elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės tiek vadovo nedarbingumo, elektroninio laiško dėl pranešimo apie planinį patikrinimą neperskaitymo, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjo apie planinį patikrinimą. Be to, teismas akcentavo, kad Bendrovės atstovas – direktorius R. K. – dalyvavo 2018 m. balandžio 19 d. vykusiame planiniame patikrinime, jam buvo įteiktas Patikrinimo akto egzempliorius, jis pareiškė savo poziciją dėl planinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, teikė paaiškinimus Klaipėdos departamentui, taigi pareiškėjui nekilo kliūčių dalyvauti planiniame patikrinime, nenustatyta procedūrinių pažeidimų atliekant planinį patikrinimą.

14. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo prievolę kiekvieną kalendorinį ketvirtį užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją, ją pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį per Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje teigiama, kad 2017 m. III ketvirtyje Bendrovė iškasė 3 000 m³ smėlio ir 19 900 m³ žvyro. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. (sekančią dieną po atlikto planinio patikrinimo) pateikė UAB „OGSB sprendimai“ – įmonei, tvarkančiai jo buhalterinę apskaitą, – nurodymą patikslinti mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą 2017 m. III ketvirčio deklaraciją, nurodant, jog minėtu laikotarpiu išgauta 3 000 m³ smėlio ir 17 000 m³ žvyro, taip pat 2018 m. balandžio 20 d. nurodymu įpareigojo UAB „OGSB sprendimai“ pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2017 m. IV ketvirčio deklaraciją, joje nurodant, kad minėtu laikotarpiu buvo išgauta 18 000 m³ smėlio. UAB „OGSB sprendimai“ įvykdė pareiškėjo pavedimą ir 2018 m. balandžio 20 d. pateikė patikslintą deklaraciją už 2017 m. III ketvirtį bei deklaraciją už 2017 m. IV ketvirtį. Minėtose deklaracijose pateikti duomenys sutampa su pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. nurodyme pateikta informacija. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 12 d. pateiktoje III ketvirčio deklaracijoje nurodė netikslius duomenis apie tuo laikotarpiu iškastas naudingąsias iškasenas, o deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį pateikta nesilaikant Įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintose Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P užpildymo ir pateikimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) reglamentuotų terminų.

15. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas iš esmės neneigia aplinkybės, kad 2017 m. III ketvirčio deklaracijoje nebuvo pateikti tikslūs duomenys ir kad 2017 m. IV ketvirčio deklaracija pateikta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau tvirtina, jog niekada nesiekė išvengti mokestinės prievolės, tačiau tai įvyko dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių t. y. Bendrovės direktoriaus ligos ir tikslių markšeiderinių matavimų neturėjimo. Skunde nurodyta, kad pagal Bendrovės užsakymą 2018 m. sausio 18 d. UAB „GJ Magma“ atliko Klaipėdos rajono Pozingių II žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinius apmatavimus. Markšeideriniai apmatavimai atlikti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Minėtų apmatavimų ataskaitos paaiškinamajame rašte teigiama, kad per apskaitomą laikotarpį pareiškėjas iškasė 36 000 m³ naudingųjų išteklių, 20 000 m³ smėlio ir 16 000 m³ žvyro. Vadinasi, pareiškėjui jau 2018 m. sausio 18 d. buvo žinomi markšeiderinių apmatavimų rezultatai, tačiau deklaracijos už 2017 m. III ketvirtį patikslinimas ir deklaracija už 2017 m. IV ketvirtį buvo pateiktos praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo UAB „GJ Magma“ atliktų markšeiderinių apmatavimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma patvirtina, kad Bendrovės direktoriui R. K. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo dėl ligos išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau jis neturėjo nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiu 2018 m. kovo 22–30 d. Pastaruoju laikotarpiu nebuvo jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui patikslinti 2017 m. III ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją bei pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją už 2017 m. IV ketvirtį. Teismas padarė išvadą, jog Patikrinimo akte ir Sprendime pagrįstai nurodyta, kad planinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo deklaravęs 17 402 m³ mažiau smėlio išteklių nei faktiškai buvo išgauta.

III.

19. Pareiškėjas pakartoja, jog jis negavo 2018 m. kovo 27 d. siųsto pranešimo, nes el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas (laikini serverio sutrikimai), todėl susirašinėjimas vyko el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo nedarbingas, o patikrinimo dieną (2018 m. balandžio 19 d.) buvo atvykęs atsitiktinai. Dėl nežinojimo apie planuojamą planinį patikrinimą ir ligos direktorius negalėjo tinkamai pasiruošti atliekamam patikrinimui, todėl negalima laikyti, kad patikrinimas atitiko procedūrinius reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pakartoja, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė už 2017 metus nedeklaravo 17 402 m³ smėlio išteklių, kadangi Bendrovė 2018 m. balandžio 20 d. gera valia deklaravo visus išgautus gamtinius išteklius. Pareiškėjas Geologijos tarnybai kiekvieną ketvirtį teikė kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos preliminarias ataskaitas 2-KN, jis neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų išteklių. Deklaracija už 2017 metų IV ketvirtį bei patikslinta deklaracija už 2017 metų III ketvirtį buvo pavėluotai pateiktos dėl Bendrovės direktoriaus ligos. Aplinkybė, kad Bendrovės direktoriui laikotarpiu 2018 m. kovo 22–30 d. nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nepaneigia šios aplinkybės, kadangi nedarbingumo pažymėjimo neturėjimas neapsprendžia asmens sveikatos būklės. Akcentuota, kad Bendrovės direktoriui nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis. UAB „GJ Magma“ Pozingių žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinių apmatavimų ir išteklių apskaičiavimus galutinai atliko 2018 m. sausio 18 d., todėl, turint tikslesnius duomenis ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes, deklaracijos buvo pateiktos 2018 m. balandžio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo pareiškėjui sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo Bendrovės planinio patikrinimo aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad Bendrovė buvo tinkamai informuota apie planuojamą atlikti planinį patikrinimą, procedūrinių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, pareiškėjas neįrodė, jog 2017 metų III ketvirčio patikslintos deklaracijos ir 2017 metų IV ketvirčio deklaracijos pavėluotą pateikimą lėmė svarbios, objektyvios priežastys, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas sumažinti pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas jau anksčiau pareiškėjo išdėstytais argumentais, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie planuojamą planinį patikrinimą ir Bendrovės atstovas jame dalyvavo atsitiktinai, kad deklaracijų pavėluotą pateikimą lėmė objektyvios priežastys, bei kad mokestis didesniu tarifu apskaičiuotas nepagrįstai, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

25. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 6 p.). Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus; ar šio įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio įstatymo nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai.

26. Valstybinių gamtos išteklių, kurie yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas, apmokestinimo šiuo mokesčiu ir ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Įstatymo 1 str.). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 str.). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pagal to pateis straipsnio 3 dalį, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

27. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad patikrinimų planų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų tvarką ir trukmę įtvirtinančios taisyklės, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančios taisyklės rengiamos ir tvirtinamos, taip pat patikrinimų planas rengiamas, tvirtinamas, skelbiamas ir keičiamas Viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 2 punktu, ūkio subjektų veiklos planiniai ir neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. rekomendacija 2001/331/EB (OL 2001 L 118, p. 41), nustatančia minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, ir šiuo Reikalavimų aprašu.

28. Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Klaipėdos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnioji specialistė Ž. B. 2018 m. kovo 27 d. išsiuntė Bendrovės atstovui pranešimą apie planinį patikrinimą. Šis pranešimas buvo siunčiamas oficialioje Bendrovės interneto svetainėje nurodytu el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, kad pranešimo išsiuntimo metu Bendrovės elektroninio pašto serveris buvo laikinai sutrikęs, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu adresu, jis neteigė atsakovui nurodęs kitą el. pašto adresą pranešimams siųsti. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog Bendrovės elektroninio pašto serveris ginčui aktualiu laikotarpiu iš tiesų buvo sugedęs, o Bendrovės atstovas (direktorius) dalyvavo planiniame patikrinime (2018 m. balandžio 19 d.), nors ir tvirtino tuo metu karjere buvęs atsitiktinai. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie numatomą planinį patikrinimą.

30. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 7 str. 2 d.). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 str. 4 d.).

31. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija, kad 2017 metų III ketvirčio patikslinta deklaracija ir 2017 metų IV ketvirčio deklaracija buvo pateiktos pavėluotai, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. Be to, kaip matyti, deklaracijos buvo pateiktos tik po 2018 m. balandžio 19 d. įvykusio planinio patikrinimo, kuriame dalyvavo Bendrovės direktorius. Pareiškėjas pavėluotą deklaracijų pateikimą siekia pateisinti tuo, kad Bendrovės direktorius ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų (b. l. 63) matyti, kad Bendrovės direktorius R. K. turėjo nedarbingumo laikotarpius 2018 m. sausio 15–19 d., 2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. kovo 30 d. – 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 16–20 d., 2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. gegužės 4 d. Iš šių aplinkybių matyti, kad Bendrovės direktoriaus nedarbingumo laikotarpiai 2018 metais (iki deklaracijų pateikimo 2018 m. balandžio 20 d.) nebuvo nepertraukiami, jis planiniame patikrinime dalyvavo (kai, pareiškėjo teigimu, atsitiktinai buvo atvykęs į karjerą) bei deklaracijas pateikė turėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Nors pareiškėjas pagrįstai pažymi, jog aplinkybė, kad Bendrovės direktorius tam tikru laikotarpiu neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, savaime nereiškia, kad jis neturėjo ir sveikatos problemų, tačiau su sveikatos problemomis susijusios kliūtys vykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas (arba šių pareigų vykdymą pavesti kitiems įgaliotiems asmenims) turi būti pagrįstos objektyviais įrodymais, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui patikslinti 2017 m. III ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją bei pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją už 2017 m. IV ketvirtį.

32. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo argumentus dėl mokesčio už gamtos išteklius sumažinimo, akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo manyti, jog pareiškėjas sąmoningai nevykdė imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės biudžetas nepatyrė žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio (pareiškėjas 2018 birželio 21 d. sumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nepriemoką), taip pat ištyręs pateiktus duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį (Bendrovė 2017 ir 2018 metais patyrė nuostolių), nusprendė sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą mokėtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki 40 000 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai išreiškia nesutikimą su tokiu mokesčio dydžiu, akcentuodamas savo argumentus dėl skirtos ekonominio poveikio priemonės neteisėtumo ir nepagrįstumo apskritai. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas užsimena apie bankroto grėsmę, toks jo pasvarstymas nėra pagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sumažinto mokesčio dydžio atitiktimi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas pareiškėjui nepalankus procesinis sprendimas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), todėl 2019 m. sausio 31 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimos netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ramedi“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.