- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1-249-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00221-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji A. M., 2017 m. gruodžio 18 d., laikotarpyje nuo 08 val. 54 min. iki 10 val. 11 min., Tauragės m., Gedimino g. 17, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikusi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36078-17 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. alkoholio nevartojo, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo, nors byloje nustatyti priešingi duomenys, iš kurių matyti, kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. M. kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino visiškai ir parodė, kad E. N. yra jos draugas, vaikinas ir su juo kartu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Yra kaip sugyventiniai, bendrai veda biudžetą. Kai policijoje davė parodymus, su E. N. tuo metu kartu dar negyveno. Nepamena, ar gyveno kartu su E. N., kai teisme davė parodymus. Teisme nebuvo išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus kaip prieš šeimos narį. Tuo metu ji neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl jos draugas E. N. vairavo automobilį ir jis tą vakarą negėrė alkoholio. Ji visą laiką kartu sėdėjo su E. N., su juo šoko, visur buvo kartu ir E. N. alkoholio nevartojo. Nematė, kad E. N. būtų gėręs alkoholį, nes su juo beveik visą laiką prabuvo kartu. Teigia, kad G. E. pirmas sudavė smūgį, nes jis atėjo ir trenkė. Kai visas jų ginčas vyko, jis išėjo į lauką ir tuomet vyko tas kivirčas, gavosi kaip „košė“, aplinkui buvo daug žmonių. G. E. atėjo ir trenkė. E. N. išsigando, ar kad jai netyčia netrenktų, tiesiog jis apsigynė ranka. Sako tą, ką matė. Nesusitarė kartu su E. N., ką sakyti apklausų metu. Tiksliai nežino, bet mano, kad E. N. buvo apklaustas anksčiau negu ji. E. N. jos neprašė duoti tokius parodymus. Ji įvykio metu stovėjo E. N. įsikibusi į ranką. G. E. susvirduliavo ir nuvirto, ir visą laiką buvo sąmoningas, nesikėlė, nes jam neleido keltis, nors pats ir norėjo keltis. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, ką matė.
2017 m. gruodžio 18 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu nustatyta, jog A. M. buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio pagrindu išaiškintos teisės BPK 81, 93 ir 163 straipsniuose bei BK 235 straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą (b. l. 9-10).
2017 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36078-17 apklausta A. M. parodė, kad E. N. yra jos draugas. „<...> E. negėrė, kadangi buvo atvažiavęs automobiliu<...> Lauke pamačiau stovinčius M. su G. per vieną ar du žingsnius<...> Tada staiga G. trenkė kumščiu E. į veidą. Aš išsigandau ir pradėjau rėkti. E. po suduoto smūgio gynybiškai atstatė savo kairę ranką link G. bandydamas apsaugoti mane ir save, nes aš labai išsigandau ir klykiau. Mačiau kaip E. iškeldamas ranką jos delnu kliudė G. kairį žandą. G. nenuvirto. Tada G. dešine koja spyrė E. į kairį šoną kažkur. Ar pataikė, ar ne, to nemačiau. Po spyrio G. paslydo ir griuvo ant žemės. Griūdamas jis mosikavo rankomis, bandė atsiremti į žemę jomis, tačiau vis tiek pargriuvo ant žemės. Jis krito ant nugaros. Visi išsigandome. Nugriuvęs jis bandė atsikelti, tačiau jam to neleidome daryti. Mačiau, kad G. iš lūpos bėgo kraujas. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą<...>“ (b. l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019 m. liepos 31 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžio kopijos matyti, kad teismas nustatė, jog E. N. 2017 m. liepos 16 d., 04 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimą emalio dentinio riboje, dešinio smilkinkaulio lūžį, lokalią kraujosrūvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, suspaudžiant galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimą su ryškia neurologine simptomatika, kas sukėlė G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatė, kad kaltinamojo E. N. ir liudytojų A. M. bei R. P. parodymai, kad G. E. po E. N. sudavimo nenugriuvo, o nugriuvo po paties spyrio E. N. ir taip susižalojo, nesuderinami su specialisto išvada apie G. E. padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą. Įvertinus aptartų įrodymų visumą darytina išvada, kad E. N. nebuvo sužalotas (kaip nurodė A. M.) 2017 m. liepos 16 d. apie 04 val., 20 min. įvykio metu. Liudytojai, iš kurių viena A. M., suinteresuoti bylos baigtimi kaltinamojo naudai, todėl jais nesirėmė. Taip pat nustatyta, kad E. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 27-38).
Iš 2018 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties kopijos matyti, kad teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai - paaiškina, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją dėl jo sužalojimo ir patvirtina jo kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytoms išvadoms. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas išanalizavęs ir sugretinęs liudytojų M. ir R. P. ir A. M. parodymus ir kartu įvertinęs specialisto išvados apie nurodytą E. N. sužalojimo mechanizmą turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi E. N. naudai (b. l. 39-47).
Kaltinamajai A. M. pareikštas kaltinimas dėl to, jog ji 2017 m. gruodžio 18 d., laikotarpyje nuo 08 val. 54 min. iki 10 val. 11 min., Tauragės m., Gedimino g. 17, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, ir 2018 m. birželio 6 d., laikotarpyje nuo 09 val. 07 min. iki 12 val. 46 min., Šilalės m., Dvaro g. 9 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikusi duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36078-17), dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. alkoholio nevartojo, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo, nors byloje nustatyti priešingi duomenys, iš kurių matyti, kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2018 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopijos ir 2019 m. liepos 31 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžio kopijos matyti, kad A. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jie su N. yra pora, gyvena kartu. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad A. M. prieš apklausą buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 277 straipsnyje, 163 straipsnyje ir BK 235 straipsnyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio metu A. M. ir E. N. buvo sugyventiniai.
BPK 38 straipsnyje išaiškinta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
BPK 82 straipsnyje yra numatyti liudijimo ypatumai, kurio 2 dalis numato, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias BPK normas, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose 2018 m. birželio 6 d. kaltinamasis, dabar nuteistasis E. N. ir liudytoja, šioje byloje kaltinamoji, A. M., buvo sugyventiniai, todėl pastarajai turėjo būti išaiškinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Tiek iš teisiamojo posėdžio protokolo, tiek iš prijungto minėto posėdžio garso įrašo baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 (pradžia 2.21.56, pabaiga 2.42.56) matyti, jog A. M. buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 277 straipsnyje, 163 straipsnyje ir BK 235 straipsnyje, tačiau neišaiškinta teisė numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.
Remiantis BK 235 straipsnio 4 dalimi, nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kaltinime nurodyta aplinkybė dėl to, jog A. M. 2018 m. birželio 6 d., laikotarpyje nuo 09 val. 07 min. iki 12 val. 46 min., Šilalės m., Dvaro g. 9 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikusi duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018, šalintina.
Tačiau iš rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36078-17 A. M. buvo apklausta kaip liudytoja ir nurodė, kad jie su E. N. draugauja, kartu negyvena, todėl A. M. formuluojamas kaltinimas sekančiai: A. M., 2017 m. gruodžio 18 d., laikotarpyje nuo 08 val. 54 min. iki 10 val. 11 min., Tauragės m., Gedimino g. 17, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, sutikusi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36078-17 byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. alkoholio nevartojo, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo, nors byloje nustatyti priešingi duomenys, iš kurių matyti, kad E. N. sužalotas nebuvo, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veido sritį, ko pasėkoje pastarasis pargriuvo ant žemės taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Teisėja įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
Kaltinamosios A. M. padaryta nusikalstama veika yra pilnai įrodytą aptartų rašytinių įrodymų visuma, kuri yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje.
BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Tuo tarpu parodymais baudžiamajame procese laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010). BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Vertinant liudytojo parodymus tikslu nustatyti, ar jis tyčia suteikė žinomai melagingą informaciją apie faktinius įvykius tyrimui arba teismui turi būti atsižvelgta į duotų parodymų visumą, į tai, ar tyrimas bei teismas klausimais liudytojo apklausos proceso metu konkretizavo jo poziciją dėl konkrečių įvykių, atskirų tyrimą ar teismą dominančių faktinių aplinkybių, konkrečių asmenų veiksmų.
Kaltinamajai A. M. inkriminuojama tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį, vakarėlio metu E. N. alkoholio nevartojo, konflikto tarp M. P. ir G. E. metu G. E. sudavė E. N. į veidą, po ko E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 yra konstatuojama, kad ... <...> A. M. buvo apklausta tik po E. N. apklausos įtariamuoju, o jos parodymai yra tapatūs E. N.. A. M. yra E. N. draugė su kuria jis šiuo metu gyvena, todėl turėjo galimybę suderinti parodymus. Todėl liudytoja A. M. yra suinteresuota bylos baigtimi kaltinamojo naudai. Taip pat A. M. parodymai nesuderinami su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmu <...> .
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-361/2018 yra konstatuojama, kad ... <...>Apylinkės teismas išanalizavęs ir sugretinęs liudytojų M. ir R. P. ir A. M. parodymus ir kartu įvertinęs specialisto išvados apie nurodyta E. N. sužalojimo mechanizmą turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai nenuoseklūs, nedera su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmu<...>.
Analizuojant kaltinamosios A. M. parodymus, kuriuos ji davė liudytojos statusu ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 18 d., matyti, kad apklausa yra itin išsami, detalizuota. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šie A. M. parodymai yra tapatūs nuteistojo E. N. parodymams. Ypatingą dėmesį teismas skiria į aplinkybę, jog kaltinamoji tiek apklausta liudytoja, tiek apklausta šioje baudžiamojoje byloje kategoriškai tvirtina, jog ji įvykio vakarą visą laiką buvo kartu su nuteistuoju E. N., o paties smūgio metu, kuomet buvo sužalotas nukentėjusysis G. E., buvo įsikibusi abiem rankomis į nuteistojo dešinę ranką. Po ko seka analogiški parodymai kaip A. M. mačiusi, jog po to, kai nukentėjusysis G. E. sudavė nuteistajam smūgį į veidą, pastarasis „iškeldamas ranką jos delnu kliudė G. kairį žandą. G. nenuvirto. Tada G. dešine koja spyrė E. į kairį šoną kažkur. Po spyrio G. paslydo ir griuvo ant žemės “.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 aprašant kaltinamojo parodymus nurodyta, jog nuteistasis pajuto smūgį į veidą, kurį smūgiavo G. E.. Po gauto smūgio nuteistasis gindamasis, atžagaria kaire ranka kumščiu mojo į G. E. veidą gindamasis, kad pastarasis jam nebesuduotų. G. E. nuo šio smūgio nenuvirto. Bandė dar nuteistajam spirti ir nuvirto.
Taigi, vertinant nuteistojo E. N. ir kaltinamosios A. M. apklaustos liudytoja parodymus matyti, jog jie yra analogiški, vienodai nurodo įvykio aplinkybes, todėl suponuoja išvadą, kad šie parodymų jų abiejų buvo tarpusavyje suderinti, juolab, kad nuteistasis buvo apklaustas anksčiau negu kaltinamoji A. M..
Tiek Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-361/2018 yra neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis pargriuvo ant žemės nuo nuteistojo suduoto vieno akcentuoto tikslaus smūgio jam į veidą ir tokiu būdu padarė jam šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje ir 21 danties vaikino emalio nutrupėjimą dentino riboje o pargriuvęs ant kieto žvyro grindinio patyrė kitus sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje. Be to, apygardos teisme apklaustas ekspertas G. P. patvirtino, jog neįtikėtina, kad kumščiu galima padaryti smilkinkaulio lūžį. Jei nukentėjęs asmuo gauna stiprų smūgį į smilkinkaulį ir po to griūna kita veido puse į betoną, būtų pažeistos aplinkinės iškiliosios veido sritys, sprandas, nosis, antakis. Šiuo atveju sužalojimo vieta lokali – tik viršutinės lūpos kairė pusė, taigi turėjo būti lokalus, kieto buko riboto daikto poveikis, nes aplinkiniai audiniai nėra pažeisti.
Be to, tiek Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-361/2018 yra neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis E. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuosprendyje ir nutartyje yra užfiksuota, jog liudytojas E. K. matė, kad nuteistasis E. N. vakaro pradžioje gėrė alaus. Liudytojas T. R. parodė, jog įvykio vietoje bendraujant su E. N. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, kad E. N. vartojo alkoholį ir buvo apsvaigęs parodė nukentėjusysis G. E. ir iš dalies patvirtino liudytojai R. P. ir J. M.. Teismai konstatavo, jog nuteistasis E. N. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės jo padarymui, nes skatino norą smurtauti, sutrukdė įvertinti tokio elgesio pasekmes.
Taigi, kaip jau buvo minėta, BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į visus aukščiau aptarus įrodymus, kaltinamajam tvirtinant, jog ji visą laiką buvo kartu su nuteistuoju E. N., darytina išvada, jog A. M. turėjo tiesioginę tyčią teikti tikrovę neatitinkančius parodymus, kad padėtų nuteistajam E. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis E. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam buvo suduotas vienas akcentuotas tikslus smūgis į veidą, kas kategoriškai paneigia kaltinamosios A. M. parodymus, jog E. N. alkoholio nevartojo, jog po G. E. suduoto smūgio E. N. į veidą, E. gynybiškai atstatė savo kairę ranką ir kliudė G. kairį žandą, nuo šio sudavimo G. nenuvirto, G. spyrė E., po spyrio G. paslydo, virto ant žemės ir taip susižalojo. Teismas daro išvadą, jog kaltinamoji akivaizdžiai, būdama visą laiką šalia nuteistojo E. N., matė bylos aplinkybes ir pateikė byloje tikrovę neatitinkančius parodymus. Tokiu būdu, kaltinamosios A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę A. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamoji nedirba, praeityje neteista (b. l. 80), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 81). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (b. l. 77-79).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su 2018 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018 garso įrašu - palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.