Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus, nuteistojo E. N., nukentėjusiojo G. E. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija) laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. N. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu E. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš E. N. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 264,4 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš E. N. priteista nukentėjusiajam G. E. 9 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. N. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), prie „Autoplovyklos“ pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė G. E. į veidą, dėl to pastarasis pargriuvo ant žemės, taip padarydamas G. E. šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimą emalio ir dentino riboje, dešinio smilkinkaulio lūžį, lokalią kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo smilkinio srityje, suspaudžiant galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimą su ryškia neurologine simptomatika. Dėl tokių sužalojimų G. E. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

6. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina prokuroro skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai nuteistojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo G. E. elgesys.

6.1. Apylinkės teismas teisingai nustatė byloje aplinkybę, jog G. E. necenzūriniais žodžiais erzino M. P., sakydamas, jog jis mylėsis su pastarojo mergina A. Š., kuri taip pat buvo įvykio vietoje. E. N., išgirdęs tokį G. E. moralės normas peržengiantį jo draugui M. P. adresuotą įžeidimą ir išgirdęs laukė rėkaujančius, konfliktuojančius G. E. ir M. P., tokio nukentėjusiojo elgesio išprovokuotas ir paskatintas, pavartojo smurtą prieš G. E.. Liudytojas M. P. apylinkės teismo posėdyje parodė, jog E. N. yra jo vaikystės draugas, o nukentėjusysis G. E. pripažino, jog jis pasakė M. P. merginai A. Š., kad mylėsis su ja, o po to su M. P. išėjo į lauką, nes viduje garsiai grojo muzika. Taigi prokuroro teiginys, jog asmeniškai jokių neteisėtų, provokuojamų ar rizikingų veiksmų prieš E. N. G. E. neatliko ir sąmoningai neskatino E. N. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, nesutampa su nustatytomis tikrosiomis ginčo įvykio situacijos kilimo aplinkybėmis. Teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje išaiškintais, kvestionuojamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo aspektais ir motyvavo, jog teismai, spręsdami klausimą, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016).

6.2. Kita vertus manytina, jog ginčo situacijoje E. N. neblaivių jaunuolių, švenčiančių autoplovyklos atidarymą, susibūrime, iš G. E. išgirdęs jo draugą M. P. ir pastarojo draugę įžeidžiančius žodžius bei provokatoriui tęsiant konfliktą su M. P. išėjus į lauką, priešingai nei teigia prokuroras, objektyviai nebeturėjo laiko nuraminti įsiaudrinusio nukentėjusiojo ar kitokiu taikiu būdu bandyti išskirti besivaidijančius G. E. ir M. P.. Be to, E. N. buvo neblaivus, o tai objektyviai sutrukdė priimti jam protingą sprendimą dėl kitokio konfliktuojančių pusių išskyrimo būdo ar sutaikymo ir pan. Šiuo atveju net ir vienas, bet akcentuotas, stiprus E. N. smūgis kumščiu G. E. į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, sukėlė sunkias pasekmes G. E. sveikatai.

7. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. liepos 16 d.) galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Nuteistasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

7.1. Atidedant bausmės vykdymą turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

7.2. Nors E. N. nuteistas už baigto tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau aptarta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kitos aplinkybės – neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, anksčiau neteistas, baustas tik kartą administracine tvarka – 2014 m. už tai, kad vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją (skirtą 100 Lt baudą sumokėjo), yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), nevedęs, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, pateikta 2018 m. spalio 3 d. darbo sutartis patvirtina, kad E. N. buvo įsidarbinęs, o nuo spalio 19 d. dirba kitoje bendrovėje, leidžia pagrįstai teigti, jog visetas šių aplinkybių mažina padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą būtent maksimaliam trejų metų laikotarpiui ir kartu paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Skirti nuteistajam įpareigojimai – pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir baudžiamojo poveikio priemonė – per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, teisėjų kolegijos nuomone, teigiamai paveiks jauną nuteistąjį ir užtikrins, kad jis ateityje daugiau nebenusikalstų, bei padės operatyviai išieškoti priteistą nuosprendžiu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

8. Prokuroro argumentai dėl nuosprendžiu neišspręsto daiktinių įrodymų – žemės grunto su galbūt kraujo pėdsakais – likimo yra nereikšmingi. Priimant nuosprendį šie daiktiniai įrodymai neturėjo reikšmės. Nors nuosprendžiu daiktinių įrodymų likimo teismas neišsprendė, šis klausimas gali būti teismo išspręstas Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalies tvarka.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo

9. Nukentėjusiojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 9 600 Eur sumos, vertinamas kaip nepagrįstas. Šio apelianto nurodytos kasacinio teismo nutarties Nr. 2K-300-222/2017 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Toje byloje iš nuteistojo R. L. nukentėjusiajam L. B. priteistos neturtinės žalos dydį nutarta padidinti nuo 15 000 iki 23 000 Eur, be kita ko, įvertinus, jog „<...> nuteistasis R. L., būdamas nukentėjusiajam L. B. už nugaros, tyčia smogė šiam kastuvo briauna, t. y. pavojingu įrankiu, per galvą – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą; taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžis su galvos smegenų sužalojimu. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pasireiškia kalbos, pusiausvyros sutrikimais, daliniu dešinės rankos paralyžiumi, galvos formos bei veido bruožų pasikeitimu, jam išsivystė epilepsija. Nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ligoninėje, reabilitacijos, L. B. visiškai nepasveiko, išliko liekamieji reiškiniai, jis, būdamas jauno darbingo amžiaus (24 m.) žmogus, prarado 55 proc. darbingumo, jam dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė ir sukelia itin skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius ir t. t.“ Taigi atskleista kasacinėje byloje konflikto kilimo situacija, sužalojimų padarymo mechanizmas, pasekmių sunkumas liekamųjų reiškinių aspektu yra skirtingi nei nagrinėjamu atveju.

9.1. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis apelianto deklaratyviais teiginiais. Vien dėl to, kad kasacinis teismas yra priteisęs ir didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, nėra pagrindo formaliai didinti apelianto prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 25 000 Eur. Akcentuotina, jog teisinis pasekmių, kilusių dėl tokio paties nusikaltimo padarymo, asmens fizine ir / ar psichinei sveikatai vertinimas savaime negali būti suabsoliutinamas iki visais atvejais priteistino maksimalaus ar vienodo dydžio (ne)turtinės žalos atlyginimo sumos. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 8 688 Eur iki 20 273 Eur, o ne iki apelianto nurodomos 23 000 Eur sumos, tai savaime nereiškia, kad toks žalos dydis turi būti priteistas ir šiuo atveju. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

9.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, yra tinkamai motyvuotos, atitinka nuosprendyje atskleistas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Be to, teismas aiškiai nurodė taikytinų žalos kriterijų diferenciaciją, jų tarpusavio santykį, kartu atskleisdamas aplinkybes, kurios lemia priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kita vertus, absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau nuosprendyje pateiktas išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, jų motyvavimas ir tinkamas įvertinimas nesudaro pagrindo abejoti, jog priteista iš nuteistojo 9 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati nukentėjusiojo, beje, rizikingu, provokuojamu elgesiu prisidėjusio prie neigiamų pasekmių atsiradimo, patirtų nepatogumų, išgyvenimų kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Konstatuotina, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo objektyviai patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertą Gintautą Pauliką, kaip liudytoją nuteistojo mamą V. Ž., konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis). Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją dėl jo sužalojimo ir patvirtina jo kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

10.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytoms išvadoms, nes teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. N. kaltę.

11. Priešingai nei teigia nuteistasis skunde, teismas rėmėsi, tyrė ir vertino specialisto išvadoje užfiksuotą apeliantui kūno sužalojimų pobūdį. Iš Specialisto išvados Nr. G 1248/2017(03) ir remiantis papildomos Specialisto išvados Nr. G 369/2018(03) duomenimis nustatyta, kad G. E. padaryti tokie kūno sužalojimai: šakotinė muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties vainiko nutrupėjimas emalio ir dentino riboje, dešinio smilkinkaulio lūžis, lokali kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo smilkinio srityje, suspaudžianti galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimas su ryškia neurologine simptomatika. Nustatytos dvi trauminių kontaktų sritys – viršutinės lūpos kairė pusė ir dešinio smilkinio, kurios ne mažiau kaip vieną kartą kontaktavo su kietais bukais daiktais. Sužalojimai išsidėstę galvoje iš priekio ir kairės pusės bei iš dešinės pusės, todėl tikėtina, kad iš šių pusių paveikus ir galėjo būti padaryti kūno sužalojimai. Sužalojimų požymiai priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančiai kietų bukų daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusius daiktus ar įrankius nėra galimybės. Viršutinės lūpos sužalojimo padarymo metu, priklausomai nuo įvykio aplinkybių, yra galimos įvairios nukentėjusiojo padėtys – tiek vertikali, tiek horizontali (t. 1, b. l. 143–144, 165–166).

11.1. Remiantis 2017-12-27 Specialisto išvados Nr. G290/2017(11) P duomenimis nustatyta, kad E. N. padarytas sužalojimas – burnos kairiajame kampe yra balzganas randas. Išvadoje nurodyta, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2017 m. liepos 14 d.). E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas į minėtą kūno sritį suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes, o kritimo ar griuvimo metu tokie sužalojimai neatsiranda.

11.2 Apylinkės teismas išanalizavęs ir sugretinęs liudytojų M. ir R. P. ir A. M. parodymus ir kartu įvertinęs specialisto išvados apie nurodytą E. N. sužalojimo mechanizmą turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi E. N. naudai. M. ir R. P. yra E. N. draugai, o su A. M. jis kartu gyvena, o jų parodymai nenuoseklūs, nedera su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmu, o išvada apie E. N. sužalojimo laiką yra tik tikėtina. Iš E. N. apylinkės teismui pateiktos, jo teigimu, 2017 m. liepos 17 d., t. y. kitą dieną po įvykio darytos jo veido nuotraukos telefonu automobilyje matyti, jog veide jokių naujai padarytų burnos ir / ar lūpos (-ų) ar kitų veido vietų sužalojimų požymių nematyti, o vien ištinusio kairiojo žando vaizdas savaime neįrodo, jog tai apskritai yra sužalojimas, o ne nuteistojo vaidyba ir pan. (t. 1, b. l. 46). Be to, iš apygardos teisme kaip liudytojos apklaustos E. N. mamos V. Ž. parodymų nustatyta, jog kitos dienos po įvykio rytą ji net nematė jokių sūnaus veido (lūpos, burnos ir pan.) sužalojimų, o į neva ištinusią veido dešinę pusę dėmesį atkreipė, kai kaimynė paklausė, kas atsitiko sūnaus veidui. Mama liepė sūnui nusifotografuoti veidą, veždama jį tą rytą automobiliu į Kryžkalnį, o pati skambino nukentėjusiajam, jo mamai ir siūlė sumokėti už gydymą 5 000 Eur. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, jog pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad 2017-12-27 Specialisto išvada Nr. G290/2017(11) P duota iš esmės tik remiantis E. N. parodymais apie sužalojimo laiką, o ne kartu su aptartų aplinkybių visuma patvirtina E. N. sužalojimą būtent įvykio metu.

11.3. Nuteistasis skunde ir jo gynėjas teismo posėdyje, kvestionuodami nukentėjusiojo kūno sužalojimų padarymo mechanizmą, nepagrįstai sureikšmina paties nuteistojo neva įvykio metu patirtą lūpos sužalojimą (balzganą randą) ir iškraipo nukentėjusiojo apylinkės teisme duotų parodymų turinį, o būtent tai, kad, pastarojo teigimu, jis staiga pajuto smūgį į galvą iš už nugaros ar iš šono ir daugiau nieko neatsimena, o atsipeikėjo ligoninėje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. E. taip pat paaiškino, jog įvykio metu buvo neblaivus, smūgį į galvą pajuto besikalbant, o tiksliai pasakyti, kur smūgis suduotas, t. y. ar į galvą, ar į lūpas, iš šono ar iš nugaros, pasakyti negalėjo; nuo smūgio pargriuvo ir tik vėliau iš draugų sužinojo, kad jį sumušė E. N. (t. 1, b. l. 32–35).

11.4. Apygardos teismo posėdyje apklaustas ekspertas G. Paulikas, be kita ko, parodė, jog neįtikėtina, kad kumščiu galima padaryti smilkinkaulio lūžį. Jei nukentėjęs asmuo gauna stiprų smūgį į smilkinkaulį ir po to griūna kita veido puse į betoną, būtų pažeistos aplinkinės iškiliosios veido sritys, sprandas, nosis, antakis. Šiuo atveju sužalojimo vieta lokali – tik viršutinės lūpos kairė pusė, taigi turėjo būti lokalus, kieto, buko riboto daikto poveikis, nes aplinkiniai audiniai nėra pažeisti.

11.5. Aptartų anksčiau aplinkybių visuma ir kartu liudytojos V. Ž. paaiškinimas, jog sūnus E. N. mėgėjiškai sportavo boksą, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog nukentėjusysis pargriuvo ant žemės nuo nuteistojo suduoto vieno akcentuoto tikslaus smūgio jam į veidą ir tokiu būdu padarė jam šakotinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje ir 21 danties vainiko emalio nutrupėjimą dentino riboje (pirmasis trauminis poveikis), o pargriuvęs ant kieto žvyro grindinio patyrė kitus sužalojimus – dešinio smilkinkaulio lūžį, lokalią kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo smilkinio srityje, suspaudžiant galvos smegenis, abiejų galvos smegenų pusrutulių sumušimą su ryškia neurologine simptomatika (antrasis trauminis poveikis). Ar nuteistasis smūgiavo dešine ar kaire ranka bei kurioje konkrečiai padėtyje – priešais nukentėjusįjį ar priėjęs iš šono – buvo atlikdamas smūgį, šiuo konkrečiu atveju reikšmės neturi, nes aptartas nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog pirma jam buvo smūgiuota būtent į veidą, o kiti, sunkesni sužalojimai atsirado nuo šio smūgio jam praradus pusiausvyrą ir nuvirtus ne į priekį, o būtent atgal ir labiau ant dešinės kūno pusės. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo priešingi samprotavimai dėl sužalojimų padarymo mechanizmo arba pirmojo trauminio kontakto pobūdžio atmestini. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo įvykio versija, kad jis G. E. sudavė vieną smūgį atgalia ranka po to, kai pastarasis jam smogė kumščiu į veidą, o po to G. E. dar spyrė jam ir dėl to pats aukštielninkas pargriuvo ir todėl, tikėtina, stipriai susižalojo galvą, atmestina kaip nepagrįsta, nes paneigtina byloje nustatytais ir apylinkės teismo tinkamai ištirtais įrodymais ir jų visuma.

12. Kitas nuteistojo argumentas, jog įvykio metu jis buvo blaivus, vertinamas kaip nepagrįstas. Liudytojas E. K., jo teigimu, nuteistąjį ir nukentėjusįjį pažįstantis tik iš matymo, apklausiamas apylinkės teisme, parodė, jog matė, kad E. N. vakaro pradžioje gėrė alų. Kitas liudytojas T. R., pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, taip pat posėdyje parodė, jog E. N. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytojas A. Z. posėdyje parodė, jog įvykio vakarą visi gėrė, šventė. Taigi vien tai, kad alkotesteriu ar kitomis priemonėmis nebuvo patikrintas E. N. (ne)blaivumas, savaime nereiškia, jog įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

12.1. Be to, aptarti nesuinteresuotų liudytojų E. K. ir T. R. parodymai ir apskritai tą vakarą jaunuolių susibūrimo tikslas (švęsti autoplovyklos atidarymą) bei paties nuteistojo spontaniško, greito nusikalstamo elgesio prieš G. E. pobūdis leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės jo padarymui, nes skatino norą smurtauti, sutrukdė įvertinti tokio elgesio pasekmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Palankių nuteistajam liudytojų M. ir R. P., A. M. parodymų, kurie yra priešingi tokiam vertinimui, objektyviai nepakanka paneigti ginčijamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės fakto. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami nuteistojo skundo argumentai, jog jis, siekdamas sutrukdyti muštynes tarp G. E. ir M. P., elgėsi sąmoningai.

13. Nuteistasis pripažįsta, jog suduodamas vieną smūgį G. E., galėjo sužaloti viršutinę lūpą ir 21 dantį ir tokiu būdu padaryti jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tai, apelianto teigimu, jis padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo, kuris prieš tai jam padarė tokio pat sunkumo sveiktos sutrikdymą, taigi veikė būtinosios ginties sąlygomis, jos ribų neperžengė ir todėl neturi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Tokie nuteistojo teiginiai vertinami kaip prieštaraujantys jo paties anksčiau nurodytiems argumentams dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmo. Be to, jokių būtinosios ginties instituto taikymui sąlygų ir pagrindų teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia, nes būtinosios ginties situacijos jauniems asmenims švenčiant autoplovyklos atidarymą ir nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai dėl galimybės taikyti būtinosios ginties institutą vertinami kaip deklaratyvūs ir atmestini.

14. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad E. N. kaltė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra įrodyta. E. N. išteisinimui pagrindo nėra, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti nuosprendį, juolab E. N. baudžiamąją bylą nutraukti. Tai, kad teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja šis apeliantas ir jo gynėjas, nereiškia, kad šie duomenys įvertinti šališkai, neobjektyviai ar neteisingai.

Dėl proceso išlaidų

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo G. E. atstovas advokatas R. Lupeika prašė atstovavimo išlaidas – 600 Eur – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo E. N..

15.1 Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos yra bendros ir bylos procesui apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-5-895/2018).

15.2. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Taigi apeliacinis procesas inicijuotas ir nuteistojo, siekiant arba išteisinimo, arba bylos nutraukimo, todėl nukentėjusiojo procesinis dalyvavimas yra sąlygotas nuteistojo iniciatyvos.

15.3. Nukentėjusysis G. E. turėjo 600 Eur išlaidų už atstovo advokato R. Lupeikos suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – atstovas parengė apeliacinį skundą, atstovavo nukentėjusiajam 2018 m. rugsėjo 27 d. (1 val.) ir 2018 m. spalio 25 d. (1 val.) teismo posėdžiuose. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliacinius skundus, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jam nereikėjo susipažinti iš naujo su byla ją nagrinėjant apeliacine tvarka bei atsiliepimo į nuteistojo ir / ar prokuroro apeliacinius skundus advokatas nerengė, teisėjų kolegija sumažina prašomas atstovavimo išlaidas iki 200 Eur proceso išlaidų sumos ir jas priteisia iš nuteistojo nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo E. N. ir nukentėjusiojo G. E. apeliacinius skundus.

Priteisti iš nuteistojo E. N. nukentėjusiajam G. E. 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.